Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19692-191/2016 pagal ieškovo S. V. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl teismui pateikiamo procesinio dokumento turiniu ir formai keliamų reikalavimų bei teismo teisės atsisakyti jį priimti.Pareiškėjas pateikė antstolei A. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01162, kuriame prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nurašytas pareiškėjo lėšas grąžinti, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais.Antstolė A. A. 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu skundo netenkino ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė pažymėjo, jog vykdomoji byla nutraukta 2016 m. liepos 5 d. patvarkymu, areštas sąskaitai panaikintas 2016 m. birželio 20 d. raštu, žalos atlyginimas spręstinas CK 6-osios knygos XXII skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka, o skolininko elgesys teikiant naujus skundus yra nesąžiningas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti S. V. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai pateikti atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat teismas išaiškino, kad civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka, todėl pareiškėjas turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus.Teismas, atsisakydamas priimti skundą nurodė, kad jis turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str., 443 str. 2 d.), o pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, turi aiškiai ir suprantamai suformuluoti reikalavimą, t. y. nurodyti kokius konkrečiai antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti skundžia. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius antstolės veiksmus ar patvarkymą jis prašo pripažinti neteisėtu, todėl teismas nurodė neturintis galimybės nei išnagrinėti tokio skundo dėl antstolio veiksmų, nei spręsti dėl CPK 512 str. nustatytų terminų skundui paduoti laikymosi.Atsižvelgęs į tai, kad skundu pareiškėjas prašo iš antstolės A. A. priteisti 36,43 Eur ir 32,89 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos, teismas pareiškėjui išaiškino, jog civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka, tuo tarpu pateiktas skundas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti skundą dėl antstolės veiksmų. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai neįvertino visų išdėstytų argumentų apie tai, kad pareiškėjas dėl antstolės veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri jam turi būti priteista.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. A. prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atskirasis skundas yra identiškas skundui dėl antstolės veiksmų. Apeliantas nenurodo nei vieno teisės akto, kurį būtų pažeidęs Kauno apylinkės teismas, todėl pagrindo naikinti teismo nutartį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų neatitinka skundui keliamų turinio reikalavimų ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. V. kreipėsi į antstolę A. A. su skundu, kuriame prašė panaikinti antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/06/01162, kuriuo yra apribota pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nurašytas pareiškėjo lėšas grąžinti. Taip pat prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais.Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju antstolė A. A. 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu skundo netenkino ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka nei skundui dėl antstolio veiksmų, nei ieškiniui dėl žalos keliamų reikalavimų, nes iš pareiškėjo pateikto skundo teismui nėra aišku, koks skundo pagrindas ir dalykas, kokie konkrečiai antstolės A. A. veiksmai ar atsisakymas juos atlikti yra skundžiami.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nėra aišku, kokie konkretūs antstolės A. A. veiksmai – patvarkymai/patvarkymas yra skundžiami, nėra suprantama dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos.Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius 15 punkte nurodytas aplinkybes jis skundą atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1p. pagrindu (nors prieš rezoliucinę dalį rašo dar ir CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindą). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu galima atsisakyti priimti skundą bylą, jei suėjo naikinamasis 90 dienų terminas (CPK 512 str.). Tačiau pats teismas nutartyje nurodo, jog negali nustatyti tokių terminų. Todėl nutartis negali būti laikoma teisėta, pagrįsta ir logiška, nes teismas (kaip suprantama) atsisako priimti skundą dėl naikinamojo termino suėjimo, tačiau pats net nesiaiškina ir nežino kada tas terminas prasidėjo ir baigėsi. Norėdamas tą atlikti teismas turi įpareigoti pareiškėją nurodyti konkrečius skundžiamus patvarkymus, o tik tuomet spręsti ar jiems apskųsti terminai jau pasibaigę. Be to pažymėtina, jog nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, taikytina ir CPK 443 straipsnio 8 dalis, įpareigojanti teismą būti aktyviam ir pačiam pasiaiškinti bylos (skundo) aplinkybes, kas šiuo konkrečiu atveju reikštų ir tai, jog pareiškėjui aiškiai nurodžius patvarkymų, kurie jį netenkina turinį, galima jų priėmimo datą nustatyti ir pačiam teismui iš pateiktos vykdomosios bylos. Taip pat svarstydamas dėl reikalavimų, kurie pagal savo pobūdį nagrinėtini ieškinio teisenos tvarka (dėl žalos atlyginimo), teismas teisingai ir išsamiai argumentuoja nutartį nurodydamas reikalavimus, kurie turi būti keliami šiam procesiniam dokumentui, tačiau vietoj to, kad nustatydamas terminą trūkumams šalinti- atsisako pateiktą procesinį dokumentą priimti.Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad į teismą besikreipiančiam asmeniui pateikus procesinį dokumentą su trūkumais, Civilinio proceso kodeksas numato galimybę jį grąžinti tik po to, jei tie trūkumai nepašalinami (CPK 115 str. 3 d.). Tai reiškia, kad teismas turi pareigą prieš grąžindamas procesinį dokumentą bent vieną kartą pareiškėjui nustatyti terminą trūkumams pašalinti. To nebuvo padaryta, ir tai laikoma procesiniu pažeidimu. Taip pat išaiškintina, kad procesiniam dokumentui esant su turinio ir formos trūkumais, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomos procesinės teisės normos (t. y. CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 ar 4 punktai) aplamai nenumato teismui teisės atsisakyti jį priimti dėl to.Apibendrinant nutarties 16-17 punktuose nurodytas aplinkybes pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nors ir įvardijo skundo trūkumus, tačiau pareiškėjui nenustatė termino jiems pašalinti – pateikti teismui skundą (ieškinį), atitinkantį CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, nurodant konkretų procesinio dokumento dalyką (reikalavimą) ir konkrečias aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, o pateiktą procesinį dokumentą iš karto atsisakė priimti, t. y. pažeidė proceso teisės normas. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis naikintina ir, pareiškėjo skundo dėl antstolės A. A. veiksmų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir pareiškėjo S. V. skundo dėl antstolės A. A. veiksmų priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.