Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-557-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
1A-227-557-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Valentinas Janonis, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-227-557/2010Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 2.1.7.4.1.;2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajam V. D. ir jo gynėjui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. (V. D.) nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 22 d., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.

Nuosprendžiu iš V. D. priteista 1530 Lt turtinės žalos atlyginimo I. P..

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į garažą Nr. 11-12, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė I. P. priklausančio turto už 6590 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo: 1) jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. ir skirti bausmę, atitinkančią jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką; 2) panaikinti sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria yra patenkintas nukentėjusiojo I. P. civilinis ieškinys dėl 1530 Lt turtinės žalos atlyginimo; 4) į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2010 m. vasario 22 d. Nurodo, kad apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog jis 2009 m. rugpjūčio 3 d., veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į garažą ir pagrobė 6590 Lt svetimą turtą, neatitinka faktinių aplinkybių, nurodytų jo ir R. J. parodymuose. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. davė R. J. raktus nuo garažo Nr. 13, o ne nuo garažo Nr. 11-12. Tuo metu jis kartu su R. J. nebuvo to garažo viduje ir nežinojo, kad R. J. išardė sieną tarp garažų Nr. 13 ir Nr. 11-12, taip pat per išardytą sieną nebuvo įsibrovęs į garažą Nr. 11-12 ir iš jo nenešė jokių daiktų ir neišstūmė motociklo. Apie įvykdytą vagystę jis sužinojo tik tada, kai grįžo prie garažų Nr. 11-12, ir pamatė išardytą sieną, išstumtą motociklą, išneštus daiktus, kuriuos paskui R. J. išvežė. Taigi nors jis ir davė raktus nuo garažo Nr. 13, tačiau R. J. vienas išardė sieną tarp garažų, taip įsibrovė į garažą Nr. 11-12 ir pagrobė ten buvusius daiktus, kuriuos su pažįstamu išsivežė. Byloje nėra įrodymų, kad jis buvo paėmęs ir disponavęs pagrobtais daiktais. Nesant įrodymų, kad jis pagrobė daiktus, nepagrįstai iš jo priteistas ir turtinės žalos atlyginimas. Taip pat nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2010 m. vasario 22 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius ar jų dalį. Tik nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog V. D., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į garažą Nr.11-12, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė I. P. priklausančio turto už 6590 Lt sumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pripažino įrodytu, kad minėtą nusikaltimą V. D. padarė kaip bendravykdytojas. Su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima.

V. D. ikiteisminio tyrimo metu (šiuos parodymus patvirtino teisme) ir teisme parodė, kad jis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, yra kaimynai, 2009 rugpjūčio 3 d. jie susitiko, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, jam papasakojo, kad turi finansinių problemų. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) anksčiau nuomavosi garažą ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, gali iš jo pasiimti kuriuos tik nori daiktus (ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad 2009 rugpjūčio 3 d. nakties metu jis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, sugalvojo apvogti garažus, kurie randasi (duomenys neskelbtini)). Jie nuėjo prie to garažo ir jis padavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, garažo Nr.12 (šioje vietoje teisiamojo posėdžio protokole matomai įsivėlė klaida, nes iš bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. D. raktą davė nuo garažo Nr. 13), kurį anksčiau nuomavosi, raktą. Pats nuėjo laukti už garažų teritorijos. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, garaže užtruko apie pusę valandos, ką pastarasis veikė garaže, V. D. nematė. Netrukus asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, atėjo ir pasakė, kad prakrapštė gretimo garažo sieną, o tame garaže yra motociklas ir įvairūs įrankiai, ir pradėjo iš garažo nešioti įvairius daiktus ir dėti į žoles. Šių daiktų jis nešti nepadėjo. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, jo paprašė surasti tuščią garažą, kur būtų galima paslėpti motociklą. Jis garažą surado. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, pavogtą motociklą nustūmė į tą garažą, o paslėpęs motociklą, telefonu paskambino E. A. ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavus E. A., šis su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, pasiėmė daiktus ir išvažiavo. Kur jie nusivežė pavogtus daiktus, V. D. nežino. Kai E. A. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, nuvažiavo, jis grįžo prie apvogto garažo, surinko lauke išmėtytus daiktus, juos sumėtė atgal į garažą ir uždarė duris. Daiktus sumėtė atgal, kad niekas greitai nepastebėtų vagystės. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, E. A. pasiūlė pirkti motociklą. Po poros dienų Baltijos prospekte jis susitiko su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir E. A.. E. A. į susitikimą atvažiavo su jam nepažįstamu vyriškiu. Jis E. A. su tuo vyriškiu palydėjo iki garažų, kur E. A. su vyriškiu pasiėmė motociklą. Pinigų už motociklą nei jis, nei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, negavo.

Šią nuteistojo V. D. išdėstytą versiją, jog jis veikė ne kaip nusikaltimo vykdytojas, o tik kaip padėjėjas, paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusysis I. P. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. apie 18 val., atvykęs į garažų kooperatyvą (duomenys neskelbtini), aptiko, jog iš garažo pagrobti jam priklausantys įvairūs daiktai, garažo durų spyna nebuvo sugadinta, į garažą buvo patekta, išardžius mūrinę sieną tarp garažų Nr. 12 ir Nr. 13. Liudytojas L. S. P. parodė, kad jis garažą Nr. 11-12, esantį (duomenys neskelbtini), metus laiko nuomoja I. P., pastarasis jam pranešė, jog jo nuomojamas garažas buvo apvogtas. Nuvykus į įvykio vietą, buvo matyti, jog garažo sienoje išmušta skylė. Kaltinamajam V. D. jis niekada garažo nebuvo išnuomavęs. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. D. parodė garažą, pažymėtą Nr. 13, kurį jis atrakino su savimi turėtu raktu ir įleido R. J., paskui parodė vietą šalia šio garažo, maždaug 15 m nuo jo, kur jis vaikščiojo, kol laukė R. J., taip pat parodė garažą Nr. 5, į kurį buvo nustumtas pavogtas motociklas (t. 1, b. l. 55-61). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pavogtą motociklą „Kawasaki 600 CC“ savo iniciatyva pateikė E. A. (1 t., b. l. 21-22), elektrinį grąžtą „Still“, keturias lemputes „Bikseson“, šešias „Ksenon“ lemputes, vieną „Ksenon“ automobilio blokelį, keturis „Ksenon“ klaidų anuliavimo blokelius, akumuliatoriaus pakrautuvą savo iniciatyva pateikė R. J. (t. 1, b. l. 77). Įvertinus anksčiau išdėstytus pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, kolegija mano, kad patikimai nustatytu galima laikyti tik tai, kad nusikaltimo vykdytoju buvo, t. y. objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėties požymius realizavo tik asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta – būtent jis įsibrovė į garažą Nr. 11-12, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė I. P. priklausantį turtą. Tuo tarpu V. D. atliko tik padėjėjo vaidmenį – parūpino bendrininkui raktą patekimui į garažą Nr. 13, stebėdamas aplinką, saugojo ir dengė įsibrovusį į garažą bendrininką, pastarojo prašymu surado apleistą garažą paslėpti numatomus pagrobti iš garažo Nr. 11-12 daiktus, sutvarkė aplinką prie apvogto garažo, o vėliau nuvežė kitus asmenis į vietą, kur buvo paslėptas pavogtas motociklas. Todėl V. D. veiksmai kvalifikuotini ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 d.

Nepaisant išdėstyto, kolegija negali sutikti su nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentais, jog jo veika kaip padėjėjo turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., t. y. kaip padėjimas padaryti paprastą vagystę. Iš V. D. parodymų matyti, kad jis asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, iš pradžių pasiūlė įsibrauti į garažą Nr. 13, kurį anksčiau nuomavosi, ir tam tikslui davė nuo jo raktą. Tą aplinkybę, kad tuo metu V. D. minėto garažo jau nebevaldė nuomos teise, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duoti šio garažo savininko J. K. parodymai, jog garažą buvo išnuomavęs vaikinams, kurie raktą atidavė, bet spynos jis nekeitė. Taigi V. D. aiškiai suvokė, jog jokių teisių įeiti į garažą Nr. 13 bei į jame esančius daiktus jis neturėjo, todėl suprato, kad duodamas raktus nuo garažo Nr. 13, jis padeda asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, įsibrauti į garažą siekiant pagrobti ten esančius daiktus. Kadangi asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, šiame garaže nieko nerado (pagal J. K. parodymus ir negalėjo rasti), jis išardė sieną į gretimą garažą ir tokiu būdu į jį įsibrovė. Nepaisant to, kad pagal V. D. parodymus tokie asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmai nebuvo iš anksto aptarti, tačiau iš V. D. nurodytų aplinkybių, jog asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, atėjo ir pasakė, kad prakrapštė gretimo garažo sieną, o tame garaže yra motociklas ir įvairūs įrankiai ir pradėjo iš garažo nešioti įvairius daiktus ir dėti į žoles, po to paprašė surasti tuščią garažą, kur būtų galima paslėpti motociklą, kurį jis ir surado, darytina neabejotina išvada, kad V. D. konkliudentiniais veiksmais (surado apleistą garažą grobiamam iš garažo Nr. 11-12 turtui slėpti, sutvarkė aplinką prie apvogto garažo, nuvežė kitus asmenis į vietą, kur buvo paslėptas pavogtas motociklas) pritarė asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmams pagrobti turtą įsibrovus į gretimą garažą. Todėl asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmus vertinti kaip ekscesą, t. y. susitarimo tarp V. D. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, pagrobti turtą įsibrovus į garažą, viršijimą nėra pagrindo. Tuo būdu apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išsiaiškinęs V. D. nusikalstamų veiksmų apimtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nuosprendis keičiamas, nuteistojo V. D. veiką kvalifikuojant pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. kaip padėjimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Šiuo nuosprendžiu nustačius, jog nusikaltimą įvykdė asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, o V. D. tik jam padėjo, t. y. nesant būtinojo bendrininkų grupės požymio – dviejų vykdytojų, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo V. D. atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Todėl ši nuteistojo V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama.

Šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus V. D. nusikalstamą veiką pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus nuorodą, jog V. D. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo bei jos bendrinimo su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi klausimas. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog V. D. tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto lygtinio paleidimo metu, esant neišnykusiam teistumui, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šešis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad dėl padarytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgos 13 punkte pažymėta, jog teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis), taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra švelninama V. D. veikos kvalifikacija ir panaikinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas daro V. D. veiką mažiau pavojinga. Todėl kolegija laiko galimu paskirti nuteistajam V. D. už nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., tokios pat rūšies, tačiau mažesnio dydžio bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi bendrinama tokiu pačiu būdu (dalinio sudėjimo) ir proporcijomis (pridedant 6 mėnesius) kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 str. 9 d. nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 str. taikomas tada, kai nusikalstamos veikos padaromos po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai nauji nusikaltimai padaromi per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Šiuo atveju nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi, t. y. atliktos bausmės dalis įvertinama nustatant neatliktos bausmės dalį, kuri ir bendrinama. V. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį jis buvo lygtinai paleistas, neatlikęs 10 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi V. D. pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Vykdant šią nutartį V. D. buvo suimtas 2009 m. spalio 28 d. Taigi 2010 m. vasario 22 d. priimant naują nuosprendį nuteistojo V. D. neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis buvo 6 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 ir 3 d. nuostatomis, ir prie už naują nusikaltimą paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės (griežtesnės iš bendrinamų bausmių) dalinio sudėjimo būdu pridėdamas 6 mėnesius neatliktos 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės (švelnesnės iš bendrinamų bausmių) bei galutinę bausmę paskirdamas laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, baudžiamąjį įstatymą šioje dalyje taikė tinkamai ir klaidų nepadarė. Todėl įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės laiką nuteistojo apeliaciniame skunde prašomą laikotarpį nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2010 m. vasario 22 d. nėra įstatyminio pagrindo.

Nors šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas ne bendrininkų grupe, tačiau abejonių nekelia tai, kad V. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, savo bendrus nusikalstamus ketinimus įgyvendino bendrais veiksmais: V. D. kaip padėjėjas, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, kaip vykdytojas. CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279. str. 1 d. nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi esant solidariai V. D. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, atsakomybei už nukentėjusiajam I. P. padarytą žalą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, tinkamai įvertinęs aplinkybę, jog vienas iš žalą padariusių asmenų pasislėpė nuo teismo, dėl ko šiuo metu spręsti jo atsakomybės klausimą nėra galimybės, civilinio ieškovo reikalavimu visą nukentėjusiajam I. P. neatlygintą 1530 Lt turtinės žalos dalį priteisė iš V. D.. Kolegija pažymi, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi, atlyginęs I. P. padarytą žalą, V. D. įgis teisę iš pasislėpusio nuo teismo asmens reikalauti atlyginti už jį sumokėtą žalos dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog nuteistojo V. D. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką jis padarė bendrininkų grupe.

Nuteistojo V. D. veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., ir paskirti V. D. už šį nusikaltimą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 22 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Valentinas JanonisRemigijus Preikšaitis