Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12050-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12050-2025 (toliau – Nutarimas), D. J. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda, dėl to, kad jis 2025 m. kovo 26 d., 15.18 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele. Šiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 8 punkto, 1 priedo 846, 150.16 punktų reikalavimus.

Pateiktame skunde nurodoma, kad D. J. automobilį nurodytoje vietoje pasistatė sąmoningai, kadangi turi laikiną negalią, tai yra jam atlikta sunki ir sudėtinga čiurnos operacija. 2025 m. kovo 26 d. buvo nuvykęs į Kauno klinikas vizitui dėl tyrimų ir pakartotinės operacijos derinimo, o po vizito vyko į PC „(duomenys neskelbtini)“ esančią vaistinę nusipirkti reikiamų vaistų. Pažymi, kad jo vairuojamas mikroautobusas „Renault Trafic“ yra didesnis nei standartinio dydžio automobilis, todėl į stovėjimo vietą tarp dviejų automobilių parkuoti jį yra sudėtinga. Be to, norint pareiškėjui išlipti iš automobilio su ramentais, jis turi pilnai atidaryti automobilio dureles, o to saugiai padaryti įprastoje automobilių stovėjimo vietoje neįmanoma dėl didelės rizikos apgadinti šalia stovinčius automobilius. Šiuo atveju D. J. yra įsitikinęs, kad automobilių stovėjimo vietos asmenims su negalia ir yra tam numatytos, kad palengvintų parkavimą tokiais atvejais kaip Pareiškėjo. Gauti neįgaliojo asmens statusą, pažymėjimą bei atpažinimo ženklo lipdukus, kad būtų galima teisėtai naudotis šiomis vietomis, kai asmens neįgalumas trunka 8-12 savaičių nėra įmanoma, tokiais atvejais jis nesuteikiamas, todėl lieka vienintelis variantas – pareigūnų supratingumas. D. J. kreipėsi į PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus su prašymu pateikti vaizdo medžiagą apie 2025 m. kovo 26 d. 15.18 val. įvykį. Apsaugos vadovė peržiūrėjusi vaizdo medžiagą patvirtino, kad palikęs automobilį stovėti neįgaliojo vietoje pareiškėjas nepiktnaudžiavo, tačiau informacija jau buvo perduota Institucijai, todėl niekuo padėti nebegalėjo.

Institucija susipažinusi su administracinio nusižengimo byloje esančia informacija bei skundo turiniu mano, kad administracinis nusižengimas pilnai įrodytas. Asmuo neturi neįgalumo (nepateikė neįgaliojo asmens pažymėjimo), jam nėra išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Tai, kad asmuo dėl laikino sveikatos sutrikimo turi judėjimo sunkumų, jam nesuteikia teisės transporto priemonės žymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir juo labiau transporto priemonę statyti kelio ženklo Nr. 846 („Asmenys su negalia“) galiojimo zonoje. Nagrinėjant administracinę bylą buvo išanalizuoti ir įvertinti byloje surinkti duomenys, jų nuoseklumas bei logiškumas. Pareigūnas, Institucijos nuomone, padarė logišką išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina asmeniui inkriminuotą kaltinimą. Be to, Pareiškėjo prie skundo pridėtas vaizdo įrašas tik patvirtina asmens kaltę. Institucija pažymi, kad vaizdo įraše matyti, jog stovėjimo aikštelėje asmeniui statantis automobilį, kitoje eilėje buvo net dvi laisvos vietos, kuriose Pareiškėjas galėjo pastatyti automobilį nepažeidžiant KET. Vertinant asmens pateiktą vaizdo įrašą darytina išvada, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog asmuo iš automobilio išlipa, prie automobilio stoviniuoja laukdamas keleivės nenaudodamas ramentų.

Nurodoma, kad galiojantys teisės aktai nedviprasmiškai ir aiškiai reglamentuoja, kas turi teisę statyti transporto priemones skiriamojo ženklo „Asmuo su negalia“ pažymėtose vietose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokios teisės neturi.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pareiškėjas Institucijos Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 846 punkte numatytas kelio ženklas „Asmenys su negalia“, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. KET 150.16 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Šiuo atveju Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda dėl to, kad, pažeisdamas KET 8 punkto, 1 priedo 846, 150.16 punktų reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik skiriamąjį ženklą (Asmuo su negalia) ir asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms galiojimo zonoje. Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė nebuvo pažymėta priekyje ir gale kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais (Asmuo su negalia) su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo (Asmuo su negalia) simboliu arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele.

Pareiškėjo teigimu, pažeidimo padarymo metu jis turėjo laikiną negalią, nes buvo po čiurnos operacijos. Teismas atkreipia dėmesį, kad „asmuo su negalia“ yra teisinė kategorija. Pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, asmuo su negalia yra asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. Asmens neįgalumo lygio nustatymas yra speciali procedūra, reguliuojama minėto įstatymo IV skyriaus nuostatomis bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas.

Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnis nustato, kokie asmenys turi teisę gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Asmens su negalia automobilio statymo kortelės formą tvirtina ir šios kortelės pagaminimą ir išdavimą organizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Šioje byloje nėra ginčo, kad Pareiškėjas nėra įgijęs asmens su negalia statuso, nebuvo kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asmens su negalia automobilio statymo kortelės išdavimo, suteikiančio teisę statyti transporto priemonę specialiai tam pažymėtose vietose. Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta, kad reikalavimų tokio asmens statusui įgyti jis neatitinka. Vis dėlto, Pareiškėjas, pažeidimo padarymo metu būdamas reabilitaciniame periode po jam atliktos kojos operacijos, laikė, kad jo būklė suteikia jam teisę statyti transporto priemonę neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose. Tiek savo skunde, tiek posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ būtent ir vyko tuo tikslu, nes žinojo, kad šalia šio prekybos centro įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, daug stovėjimo vietų yra skirta asmenims su negalia.

Tai reiškia, kad Pareiškėjas, suvokdamas, kad neturi teisės statyti savo valdomos transporto priemonės vietose, kuriose teisę statyti transporto priemones galima tik su specialiu statusu bei atitinkamu transporto priemonės ženklinimu, sąmoningai pasistatė automobilį tik neįgaliems asmenims skirtose stovėjimo vietose, nes tokią teisę nusprendė turintis dėl savo turimų laikinų sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tai, jog asmuo dėl laikino sveikatos sutrikimo turi judėjimo sunkumų, jam nesuteikia teisės transporto priemonės žymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir juo labiau transporto priemonę statyti kelio ženklo Nr. 846 („Asmenys su negalia“) galiojimo zonoje. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad KET yra imperatyvios ir nustato visiems kelių eisme dalyvaujantiems asmenims privalomo saugaus elgesio dalyvaujant eisme taisykles. Šių taisyklių taikymas ir galiojimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo subjektyvaus ir individualaus šių taisyklių interpretavimo. Lygiai taip pat ir asmens su negalia statusas yra specialusis, teisės aktais reglamentuotas statusas, su iš to sekančiomis teisėmis ir pareigomis. Jis suteikiamas tik nustatyta tvarka ir tik nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenis, bet ne pagal asmens individualų savęs priskyrimą tokio statuso turėtojams.

Ištyrus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad neįgaliesiems skirta stovėjimo vieta Pareiškėjas pasinaudojo savo patogumui. Pareiškėjas žinojo, kad neturi teisės, todėl negali, statyti savo transporto priemonės aiškiai pažymėtoje tik neįgaliųjų transportui skirtoje vietoje, nes nei jis, nei jo valdoma transporto priemonė neatitinka objektyviųjų reikalavimų, leidžiančių statyti transporto priemonę šioje specialioje vietoje. Be to, kaip patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip Pareiškėjas įvažiuoja ir sustoja neįgaliesiems skirtoje stovėjimo vietoje, stovėjimo aikštelėje panašiu atstumu nuo įėjimo į prekybos centrą buvo ne viena laisva stovėjimo vieta be specialaus ženklinimo „Asmenys su negalia“. Šiuo aspektu kritiškai vertintini Pareiškėjo teiginiai, kad dėl jo valdomos transporto priemonės dydžio jam sunku pastatyti transporto priemonę tarp kitų dviejų automobilių bei yra sunkiau išlipti nesukeliant pavojaus apgadinti kitas transporto priemones. Nors Pareiškėjo valdyta transporto priemonė „Renault Trafic“ yra šiek tiek didesnių techninių parametrų nei įprastas lengvasis automobilis, tačiau, kaip patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei paties Pareiškėjo į bylą pateikta vaizdinė šio įrašo nuotrauka, kurioje matoma į stovėjimo vietą Pareiškėjo pastatyta transporto priemonė, šios transporto priemonės parametrai nėra tokie dideli, kad transporto priemonė netilptų ar nepilnai tilptų į įprastinio dydžio stovėjimo vietą. Šio tipo transporto priemonėms valdyti taip pat užtenka B vairavimo kategorijos.

Kita vertus, Pareiškėjas, turėdamas sveikatos sutrikimų dar prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę turėtų įsivertinti ar apskritai gali saugiai dalyvauti eisme, nekeldamas pavojaus savo ir aplinkinių asmenų saugumui. Pareiškėjas, net ir būdamas su laikinais sveikatos sutrikimais, negali iškelti savo interesų aukščiau visiems nustatytų taisyklių, dalyvauti eisme suteikdamas sau teises, kurios jam objektyviai nepriklauso ir dėl šios priežasties laikyti, kad jis neturi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Dėl šių priežasčių Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisės aktuose reglamentuotu ženklinimu asmenims su negalia skirta automobilių stovėjimo vieta buvo pažymėta aiškiai ir vizualiai yra gerai matoma, Pareiškėjas buvo iš anksto nusprendęs statyti transporto priemonę tokioje stovėjimo vietoje, nors žinojo, kad teisės tam neturi. Taigi Pareiškėjas nusižengimą padarė sąmoningai ir tyčia. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai pripažinusi D. J. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirdama 60 Eur baudą (minimalų sankcijoje numatytą jos dydį), ANK 32, 34 straipsnio nuostatas taikė teisingai, nuobaudą individualizavo tinkamai, dėl jos dydžio ginčo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12050-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.