Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nuteistojo M. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo ir bylos peržiūrėjimo atmestas .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. 2025 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas nuteistojo M. M. prašymas sušvelninti jam minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

4. Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir palengvinti jo teisinę padėtį.

5. Nuteistasis M. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, o tai pat dėl galimai neteisingo minėtais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo M. M. skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam M. M. nėra pagrindo švelninti bausmę ar peržiūrėti bylą, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad M. M. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

8. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

9. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo, kuriuo buvo pakeisti atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK priedas papildytas. Šis įstatymas lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

11. Kaip minėta, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme ir M. M. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kitais nuteistojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra atliktos, teismas pagrįstai peržiūrėjo pastaruosius du nuteistojo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, pagal kuriuos M. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad aukščiau aptariami baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturėjo įtakos BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, už kurias M. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal aukščiau paminėtus nuosprendžius, kvalifikacijai ar už jas paskirtų bausmių dydžiui. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, t. y. panaikinta viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai ir pagal dabar galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, už šią nusikalstamą veiką galima skirti baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už šią nusikalstamą veiką panaikinus švelniausią bausmės rūšį –viešuosius darbus, toks pakeitimas laikytinas sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 3 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad naujojoje BK redakcijoje baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 2 dalyje, keičiama nebuvo, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl šių nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir tuo pačiu peržiūrėti M. M. už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių. Tačiau pastebėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalis, pagal kurią M. M. nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi, o būtent – griežtėjo aptariamo straipsnio sankcija, kurioje padidinta tiek minimali, tiek ir maksimali laisvės atėmimo bausmės riba. Pagal ankstesnę įstatymo redakciją, už BK 180 numatytą nusikaltimą buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, tuo tarpu pagal naująją įstatymo redakciją – nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Taigi ir šis pakeitimas niekaip nelengvina nuteistojo teisinės padėties, o tik sunkina, todėl grįžtamosios galios neturi.

13. Nuteistasis taip pat kvestionuoja abiem minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių jam bendrinimą, argumentuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai netaikė švelnesnio bausmių bendrinimo būdo – bausmių apėmimo, prašydamas iš naujo taikyti BK 63-64 straipsnių nuostatas. Toks nuteistojo prašymas šiuo atveju negali būti tenkinamas, kadangi BK 63-64 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik skiriant bausmę (bylą nagrinėjant instancine tvarka). Tačiau kai nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, taikyti šiuos straipsnius kaip pagrindą bausmei švelninti galimybės nėra. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, naujieji BK 63, 64 straipsnių pakeitimai yra susiję tik su Lietuvos Respublikoje pripažintais ir vykdomais užsienio valstybių nuosprendžiais, todėl reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai neturi.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.