Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-508/2012

Teisėjas: A.Rimkevčius Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00206-2012-2

2012 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, gynėjai advokatei Janinai Argustaitei, nuteistajam J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Paskirta bausmė BK 64 str. 1 d., 3 d. tvarka subendrinta su 2007-12-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 7 mėnesių 21 dienos bausme ir galutinė bausmė J. K. paskirta 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2007-12-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-03-05 iki 2012-03-07.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012-03-03 apie 20.10 val. viešoje vietoje - Kaune, (duomenys neskelbtini), prie turgavietės, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, t.y. tyčia, jėga išsitempė iš prekybos centro „IKI" I. M., siūlė pasivažinėti automobiliu, tačiau I. M. atsisakius, sudavė jai du kartus dešine ranka į veido sritį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą virš viršutinės lūpos, raudonį ir kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pagrįstai kvalifikavo J. K. nusikalstamą veiką bei teisingai paskyrė bausmę, taip pat teisingai subendrinta ir paskirta galutinė bausmė. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga, nustatyta LR BPK 20 str. 2 d. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis LR BPK 20 str. įtvirtinto leistinumo principo bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų įrodymų vertinimą, LR BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai argumentuota, kokiais įrodymais grindžiama kaltė, padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kodėl paskirta tokia bausmė, todėl pagrindo su teismo išvadomis nesutikti.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, kur būna žmonės, dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kai trukdomas žmonių darbas, įmonių veikla ir pan. Sprendžiant dėl neigiamų padarinių įvertintina tai, kokie atlikti veiksmai, ar yra nukentėjusiųjų, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284str.1d., nukentėjusioji parodė aplinkybes, jog parduotuvėje ir prie parduotuvės jos atžvilgiu buvo fiziškai smurtauta bei tai matė kiti asmenys, nuosprendyje išdėstyti įrodymai tai patvirtinantys. Tiriant baudžiamąją bylą buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai IKI parduotuvė ir parduotuvės prieigos, šalia turgavietė, kur visuomet pakankamai žmonių bei praeivių. Kaltinamojo veiksmai fiksuoti ir vaizdo įraše, kad jau būdamas parduotuvės viduje jis elgėsi įžūliai nukentėjusiosios atžvilgiu, ją prievarta stūmė, rankomis tempė iš parduotuvės į lauką. Netrukus lauke kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tai matant net ir jos kolegei, ranka smogė du kartus jai į veidą bei pasėkoje nežymiai sutrikdė sveikatą. Specialisto išvadoje konstatuota poodinė kraujosruva virš viršutinės lūpos raudonio ir kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sužalojimą. Įvykio viešoji vieta, įžūlūs veiksmai prasidėję parduotuvėje bei baigti lauke prie parduotuvės, tai matant ir kitiems asmenims, kas neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, fizinis smurtas nukentėjusios atžvilgiu bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas būtent atitinka BK 284 str.1d. sudėtį. Smūgio sudavimas žmogui viešai reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams. Buvo ne tik pažeista baudžiamuoju kodekso saugoma vertybė – viešoji tvarka, tačiau ir nukentėjusiosios kūno neliečiamumas bei jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, taip pat vartodamas fizinį smurtą prieš merginą suprato, kad bus sužalota nukentėjusioji. Vyriškis savo asmeninius santykius bei ambicijas agresyviai priešpastatė merginos prieštaravimui, elgėsi įžūliai, sudavė merginai į veidą, fizinį smurtą panaudodamas sužalojo nukentėjusiąją ir tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šios materialinės normos dispozicijoje nurodyti sudėties požymiai, konstatuotos faktinės aplinkybės yra pavojingesnės nei teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174str., todėl pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284str.1d.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, parenkant rūšį ir nustatant dydį, vadovavosi BK 284str.1d. sankcija ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas keliskart teistas, pastoviai darantis tyčines nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusius ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taip pat svarbi aplinkybė tai, jog 2008-12-10 nutarties pagrindu būdamas lygtinai paleistas 3m. 7mėn. 21d., vėl padarė nusikalstamą veiką, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės.

Nustatant bausmės dydį buvo atsižvelgta ir į tai, kad yra pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat ir kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios, ši atsiprašymą priėmė bei pageidavo, kad jis ją paliktų ramybėje. Buvo atsižvelgta, jog dirbantis. Apeliacinėje instancijoje pateikta darbovietės teigiama charakteristika visiškai suprantama, kadangi priešingu atveju neigiami darbuotojai būna atleidžiami. Apeliuojama į vaiką, gim.2004-09-18, kad savaitgaliais bendrauja ir išlaiko, tačiau tai netrukdė daryti nusikaltimus. Paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima minimaliai ir itin švelni, galutinį bausmės dydį apsprendė ankstesnė bausmė, kurios neatlikęs.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė užtikrins BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės rūšies ir dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.