Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-685-297/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
1-685-297/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68200-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-685-297/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68200-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-68200-17 medžiagą, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. T. 2017 m. gruodžio 30 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo E. V. atžvilgiu, o būtent vieną kartą delnu sudavė jai į dešinį skruostą, po to, sugriebusi rankomis, tempė už plaukų, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. T., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklausta įtariamąja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Priešais jos butą gyvena E. V.. Kaltinamoji turėjo kaimynei priekaištų dėl to, kad ji netvarkinga, iš buto į koridorių išneša savo šiukšles ir palieka beveik visai dienai. Kai 2017 m. gruodžio 30 d. apie 14.20 val. bendro naudojimo koridoriuje sutiko E. V., grįžtančią su draugu bei dukra, pasakė jai: „kekše, kodėl mano vyras turi tavo šiukšles nešioti, kodėl prašai, kad mano vyras tavo šiukšles nešiotų“. E. V. jai kažką atsakė. Kaltinamoji, išgirdusi žodį „graužk“, labai supyko ir pasakė kaimynei į akis viską, ką apie ją žinojo, tame tarpe kad ji užsiiminėjo prostitucija. Kilo barnis, E. V. irgi keikė kaltinamąją, bandė jai įspirti, tuomet kaltinamoji griebė E. V. už plaukų ir pakratė, tuo metu galėjo jai pataikyti ir per skruostą. Jas išskyrė atbėgęs kaimynas. E. V. iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamoji pripažino, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi (b. l. 29–30).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. T. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš E. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 30 d. nukentėjusioji kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad tą pačią dieną apie 14.20 val. ją grįžtančią į namus užpuolė kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir kilusio konflikto metu trenkė jai į veidą, išvadino necenzūriniais žodžiais (b. l. 1–2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vietos (duomenys neskelbtini) namo 9 aukšto koridoriuje apžiūra; nurodyta, kad prie buto Nr. 903 padėtas maišelis su šiukšlėmis (b. l. 8–12, 13–15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 14.20 val. su draugu M. A. ir dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Įėjus į laiptinę, bendro naudojimo koridoriuje ją užpuolė kaimynė R. T., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie nukentėjusiosios buto durų buvo padėtas jos šiukšlių maišas. R. T. reiškė pretenzijas, neva jos vyras J. T. turi nešti nukentėjusiosios šiukšles, vadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, po to trenkė jai delnu į dešinės pusės skruostą ir, sugriebusi už plaukų, tempė. Nukentėjusioji gindamasi taip pat sugriebė kaltinamajai už plaukų. Jas išskyrė nukentėjusiosios draugas, jis laikė kaltinamosios buto duris, kad ši neišeitų, iki kol nukentėjusioji atsirakino savo buto duris. Dėl kaltinamosios veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji į teismo med. ekspertus nesikreipė, nors po suduoto kaltinamosios smūgio jos veidas buvo paraudęs, ji kurį laiką jautė skausmą sprande. Viso konflikto metu su nukentėjusiąja buvo jos dukra M., kuri dėl tokio kaltinamosios elgesio labai išsigando (b. l. 18–19, 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 14.20 val. su E. V. ir jos dukra M. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Laiptinėje pamatė priešais gyvenančių kaimynų atidarytas buto duris, šalia kurių bendro naudojimo koridoriuje gulėjo kaimynas, jį bandė pakelti kaimynė R.. Jiems priėjus arčiau, R. pradėjo rėkti ant E., priekaištauti, kad ji neišsineša šiukšlių ir jas turi išnešti jos vyras. E. atsakė, kad neprašo nešti jos šiukšles, jei nenori, gali nenešti. Tai išgirdusi, R. pradėjo E. keikti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, griebė jai už plaukų, sudavė jai ranka per veidą. Tuomet liudytojas įstūmė Rasą į jos butą ir koja laikė duris, kad ji negalėtų išeiti iki E. su dukra įeis į savo butą. Jau būdama savo bute, E. iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu R. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, blaivi ji būtų taip nepasielgusi (b. l. 24–25).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios R. T. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. V., t. y. delnu sudavė jai į skruostą, tampė už plaukų. Dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už kaltinamosios R. T. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, šiuo atveju prokuroro sprendimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 straipsnis) neprieštarauja. Kaltinamajai buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jai išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamoji tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 60–61).

Pripažįstant asmenį kaltu bei skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji R. T. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista (b. l. 54–55), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 53), nedirba (b. l. 56). Į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta, tačiau lankėsi (b. l. 35). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-280/2018 nurodyta, kad R. T. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jai nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (b. l. 47–49). Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė