Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. lapkričio 20 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi (b. l. 73-74) priimtas nagrinėti pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 21R2-90 (AG2-67/15-2019), Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1329-10609 ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1367-10855 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. nurodė, kad palaiko patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo negautas darbo užmokestis, kurį siekia išsiieškoti iš buvusio darbdavio, atsižvelgiant į jo pragyvenimo lygį, jam yra didelis ir reikšmingas. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės nedalyvaujant Tarnybos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 21R2-90 (AG2-67/15-2019), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1329-10609 ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1367-10855 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ) (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 657 redakcija) patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės).

Iš šios administracinės bylos ir Ginčų komisijos bylos Nr. AG2-67/15-2019 duomenų nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui 2019 m. birželio 20 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2019 m. birželio 11d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau - ir Darbo ginčų komisija) sprendimo Nr. DGKS-3416 apskimdimo.

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. birželio 26 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą nurodydamas, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, nes antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį.

Ginčų komisijoje 2019 m. liepos 10 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1329-10609 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ bei pareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą keliant ieškinį UAB „Inkomsta“ dėl 1000 Eur, susidariusio dėl nepilno atsiskaitymo už darbą, žalos ir nuostolių, atlyginimo.

Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius neįsigilino į kartu su jo prašymu pateiktą 2019 m. birželio 11d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3416. Darbo ginčų komisija, priimdama klaidingą sprendimą, nesirėmė pareiškėjo parodymais, kad jis 2019 m. balandžio 16-30 dienomis dirbo objekte „Trinyčių tvenkinio takas“ rekonstrukcijos darbus, o ne kaip nurodyta UAB „Inkomsta“ 2019 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 2019-8 „Magistralinis dviračių-pėsčiųjų takas (duomenys neskelbtini) skersgatvis“ rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas aplinkybes patvirtina Darbo ginčų komisijoje nagrinėtos bylos garso įrašas. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Inkomsta“ nepilnai atsiskaitė už dirbtą laiką, nes jam liko nesumokėta apie 170 Eur.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo, tačiau 2019 m. liepos 1 d. sprendimu jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuojant reikalavimų nepagrįstumu ir atstovavimo neperspektyvumu. Pareiškėjo manymu, minėtas sprendimas priimtas klaidingai, nesigilinant į pareiškėjo 2019 m. birželio 27 d. prašymą, neprašant kitų institucijų pateikti papildomus dokumentus, kuriais Tarnybos Klaipėdos skyriaus galėtų grįsti savo pateiktas išvadas.

Tarnyba 2019 m. liepos 18 d. Ginčų komisijai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. DGKS-3416 apskundimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, 2019 m. birželio 26 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą, nes nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį ir pažymėjo, kad teikiantiems antrinę teisinę pagalbą advokatams užmokestis mokamas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 657 redakcija) „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Nurodė, kad procesinių dokumentų parengimui ir bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos tvarka numatyta 182 Eur ir skirta 14 valandų laiko, todėl antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo Darbo ginčų komisijoje dėl darbo išmokos išieškojimo pareikštą reikalavimą, kuris sudaro 150 Eur.

Tarnyba taip pat nurodė, jog nagrinėjant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo, buvo vertinamas pirminis pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriuo jis pageidavo apskųsti 2019 m. birželio 11d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3416. Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 1 d. sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia gauti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl 2019 m. birželio 11d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS- 3416 apskundimo, dėl kurio Tarnybos Klaipėdos skyrius jau yra priėmęs sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatęs, kad pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydis viršytų galimas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 21R2-90(AG2-67/15-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 29-37). Ginčų komisija minėtu sprendimu nurodė, jog 2019 m. balandžio 15 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Inkomsta“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1289, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. Darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis bus mokamas vieną kartą per mėnesį. Šios sutarties 6 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai darbas susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos iki 50% mėnesinės algos, bet ne daugiau 0,15 BSI (bazinės socialinės išmokos) už vieną darbo dieną. UAB „Inkomsta“ 2019 m. gegužės 3 d. direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į pareiškėjo 2019 m. gegužės 3 d. pateiktą prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo sutartis nutraukta ir pareiškėjas atleistas iš darbo nuo 2019 m. gegužės 3 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

Ginčų komisija sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau - ir Darbo ginčų komisija) pateikė prašymą „Dėl darbo užmokesčio“ ir nurodė, jog 2019 m. balandžio 15 d. su UAB „Inkomsta“ sudarė darbo sutartį, sutiko su minėtos sutarties 1.3 punkte ir 6 punkte nustatytomis sąlygomis bei su darbdavio atstovu žodžiu susitarė, kad jam bus mokamas 700 Eur mėnesinis atlyginimas. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. nutraukus darbo sutartį, atskaičius mokesčius, gavo 180 Eur atlyginimą. Pareiškėjas Darbo ginčų komisijos prašė įvertinti jo 11 dienų (87 valandų) darbą ir perskaičiuoti darbo užmokestį už dirbtą laiką. Prašyme nurodė, jog darbo užmokesčio nepriemoka siekia 50 Eur.

2019 m. gegužės 20 d. UAB „Inkomsta“ Darbo ginčų komisijai pateikė raštą Nr. 2019-8 „Dėl dokumentų ir duomenų pateikimo (darbo bylos Nr. APS-108-9200/2019)“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. dirbo UAB „Inkomsta“ pagalbiniu darbininku. Paaiškino, jog pareiškėjas 2019 metų balandžio mėnesį dirbo 10 dienų, už dirbtą laiką jam apskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 264,29 Eur, atskaičius gyventojų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo mokesčius, atlyginimas sudarė 151,96 Eur. Pareiškėjas 2019 m. balandžio mėnesį dirbo viename objekte, nebuvo kilnojamas iš vienos darbo vietos į kitą, todėl jam nebuvo jokių su tuo susijusių išlaidų. 2019 metų gegužės mėnesį dirbo 1 dieną viename objekte, už dirbtą laiką jam apskaičiuotas darbo užmokestis 25,23 Eur. Apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gegužės 3 d., atostogų kompensacijos suma - 24,84 Eur, atskaičius gyventojų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo mokesčius, atlyginimas sudarė 28,79 Eur. Pareiškėjui pagal 2019 m. balandžio 17 d. antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-19-109-15908 buvo išskaityta 50% nuo darbo užmokesčio dallies ir pervesta 90 Eur vaiko išlaikymui. Pareiškėjui darbo užmokestis už 2019 metų balandžio mėnesį (75,96 Eur) išmokėtas kartu su darbo užmokesčiu už 2019 metų gegužės mėnesį (14,79 Eur), pervedant pinigus į jo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“.

Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl darbo išmokos išieškojimo iš UAB „Inkomsta“, 2019 m. birželio 11d. sprendimu Nr. DGKS-3416 prašymą atmetė. Minėtame sprendime nurodė, jog pareiškėjas prašė išieškoti iš UAB „Inkomsta“ 50 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, bet bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimą sumokėti nepriemoką padidino iki 150 Eur ir nurodė, kad nors darbo sutartyje buvo sutartas minimalus darbo užmokestis, tačiau jam buvo pažadėtas 700 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Darbo ginčų komisija sprendė, kad pareiškėjo darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio, jis dirbo dvejuose objektuose Klaipėdoje pagalbiniu darbininku. 2019 m. balandžio mėnesį dirbo objekte „Magistralinis dviračių-pėsčiųų takas (duomenys neskelbtini) skersgatvis“; 2019 m. gegužės mėnesį dirbo objekte „Gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis komplekso (duomenys neskelbtini), statyba“, o įstatymai nedraudžia mokėti minimalų darbo užmokestį už nekvalifikuotą darbą. Darbo kodekse neliko nuostatos dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad UAB „Inkomsta“ atsiskaitė su pareiškėju tinkamai ir pagrindo išieškoti pareiškėjo naudai iš UAB „Inkomsta“ dar kokių nors papildomų darbo išmokų nėra.

2019 m. birželio 20 d. pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė patikslintą prašymą (reg. Nr. 2.3/KLTP-1-1329) suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydamas, kad reikalinga advokato pagalba jo interesų atstovavimui ir procesinių dokumentų rengimui, kadangi nesutinka su priimtu Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-3416 ir siekia jį apskųsti.

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1329-10609 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nutarė atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo, kadangi antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių interesų dydį. Tarnyba sprendime nurodė, jog advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą užmokestis mokamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 702 redakcija) patvirtintas Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą, mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles. Vadovaujantis minėtų Taisyklių 27.1.2.1 ir 27.1,2.2 punktais, už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme numatyta 182 Eur suma ir skirta 14 valandų laiko. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo 150 Eur turtinių interesų dydį.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2.3- (NTP-2)-18-P-1329-11793 „Dėl techninės klaidos ištaisymo sprendime Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1329-10609“ nuspręsta ištaisyti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo 3-me punkte padarytą techninę klaidą nurodant, kad advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, darbo užmokestis mokamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą, mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 657 redakcija). Techninės klaidos ištaisymas nekeičia sprendime nurodytų Taisyklių punktų ir juose nustatyto civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamų išlaidų dydžio.

2019 m. birželio 27 d. pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. (2.3) KLTP-1-1367) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo.

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1367-10855 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad prašymas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o pagal šios dalies 2 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra atskiri (savarankiški) ir atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų.

Ginčų komisija, įvertinusi nurodytas įstatymų nuostatas bei Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimo turinį, padarė išvadą, kad skundžiami Tarnybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl netenkintas pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti, o netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Ginčų komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-1042/2009; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3036/2011 ir kt.).

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Tarnybos Klaipėdos skyrius, išanalizavęs aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, jog antrinę jog antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka numatyta 182 Eur suma ir skirta 14 valandų laiko (Taisyklių 24.3.6.1 bei 24.3.6.2 punktai), priėmė pagrįstą sprendimą, kuris iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų, sudarančių 150 Eur, dydį, ir tai sudaro pagrindą nesuteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos (VGTPĮ11 straipsnio 7 dalies 10 punktas).

Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o pagal šios dalies 2 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra atskiri (savarankiški) ir atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje Nr. A-756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3096/2011 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019 ir kt.).

Kaip jau paminėta šiame sprendime, 2019 m. birželio 27 d. pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo. Kaip jau aptarta. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimu netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. DGKS-3416 apskundimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1367-10855 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad prašymas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Nustatytos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reguliavimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl VGTPĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų taikymo sudaro pagrindą išvadai, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo apskundimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimas ir 2019 m. liepos 1 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y.jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisiniai bei faktiniai jų priėmimo pagrindai, sprendimų apskundimo tvarka. Skundžiami sprendimai priimti nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino. Teismas, iš esmės sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjo patikslintame skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir jo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teismas, adovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. V. patikslintą skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.