Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V. (toliau ir – pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 10-AT1-10609 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo ir bylos grąžinimo įgaliotai institucijai tirti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. V. atžvilgiu, nesant teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 181 straipsnyje.

Nutarime nurodoma, kad nagrinėjamoje medžiagoje nėra objektyvių neginčytinų duomenų apie tai, kad G. V. panaudojo savo kaip tėvų valdžią priešingai savo sūnaus T. V. atžvilgiu (b. l. 3-4).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši šeima skyriui yra žinoma nuo 2016 m., nes yra įrašyta į rizikingų šeimų apskaitą. 2016 m. lapkričio mėnesio įsakymu buvo nustatyta globa ir globėja paskirta V. V. 2016 m. gruodžio 5 d., 14.00 val. paskambino advokatė R. N., kuri informavo, kad vaikas yra ne pas globėją, o pas mamą. Susisiekus su globėja paaiškėjo, kad T. mokykloje elgiasi netinkamai, dėl to buvo iškviesta globėja. T. tada iš mokyklos negrįžo pas globėją, o nuėjo pas mamą. Globėja buvo informuota, kad ji vyktų pas mamą ir paimtų T. Paskui V. V. skambino ir sakė, kad G. V. nesutinka kalbėtis ir grąžinti vaiką, reikalauja, kad perdavime dalyvautų VTAS specialistas. R. R. nuvyko pas G. V., kur laukė V. V., žentas. G. V. sutiko priimti į namus V., L. ir R. R. Motina pasakė, kad vaikas negrįš į namus, kol nebus pasirašyta bendravimo tvarka su T. tarp V. V. ir G. V. R. R. paėmė bendravimo tvarką, priimtas sprendimas, bet V. V. nesutiko su ta tvarka ir R. R. grįžusi pasakė, kad to nepasirašo V. V. Motinos buvo paprašyta, kad motina kalbėtųsi su vaiku ir vaikas grįžtų pas globėją. Skyriaus specialistė bendravo ir su vaiku. Vaikas papasakojo apie mokyklą, kad susimušė su vaiku, su močiute nenorėjo kalbėtis, todėl pabėgo. Jam išėjus iš mokyklos močiutė dar neatėjo, todėl jis nusprendė eiti pas mamą. Paprašius įvardinti priežastis, kodėl jis taip padarė, jis pasakė, kad pas mamą jis neturi jokių įpareigojimų, neruošia pamokų, leidžia daryti ką nori, o močiutė liepia jam lankyti treniruotes, o jam tai nepatinka. Pokalbio metu T. naudojo telefoną. Paprašius T. padėti telefoną, jis padėjo ir bendravo labai bangiai. Po pokalbio su vaiku, berniukas pasiliko namuose. Su globėja buvo šnekėta, kad jei mama iki 10 val. negrąžins vaiko, ji kreiptųsi į policiją. Taip ir buvo padaryta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2016 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 5 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. P., apie 20.40 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bute motina laiko vaiką, kuris pagal globą turi būti su pranešėja. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pranešėja paaiškino, kad ji pagal laikiną globą yra T. V. globėja. Šiuo metu T. V. yra minėtame bute kartu su savo motina G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su T. V. paaiškėjo, kad jo motina G. V. nelaiko jo per prievartą, pats T. V. kategoriškai nenorėjo vykti pas močiutę. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS ir pagal jo nurodymą dėl minėtos situacijos iš V. V. buvo priimtas pareiškimas (b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 5 d., 20.39 val. BPC buvo gautas pranešėjos L. V. pranešimas apie tai, kad jos sesuo turi atimtas vaiko globos teises. Laikinai vaiką globoja močiutė ir iki 20.00 val. vaikas turi būti sugrįžęs. Vaikas šiuo metu randasi pas motiną (galimai motina pati neišleidžia vaiko) ir atsisako išeiti. Pranešėja randasi pas vaiko globėją adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d., 19.43 val. BPC gautas pranešėjos L. V. pranešimas apie tai, kad pranešėjos mama V. V. yra savo anūko T. V., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, laikinoji globėja. Šiandien jo mama G. V., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), vaiko iki 16.00 val. negrąžino, vaikas svečiavosi nuo vakar pas savo mamą, Pranešėja šiandien matė, kaip G. V. su savo draugu įsodino į automobilį ir nusivežė iš poliklinikos namo, o ne pas močiutę (b. l. 9).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio 7 d., 10.06 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad motina praneša, jog mokykloje jai neatiduodamas vaikas. Vyksta konfliktas tarp direktorės ir pranešėjos. Iš papildomos informacijos matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos vaikas T. V., gim. (duomenys neskelbtini), perduotas močiutei V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei ji kartu su anūku nuvežta į (duomenys, šiuo adresu gyvena močiutė (b. l. 15).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. rašto, adresuojamo V. V., be kita ko, matyti, jog nuo 2016 m. lapkričio 23 d. T. V. laikinoji globėja paskirta V. V. (b. l. 13).

G. V. savo rašytiniame 2016 m. gruodžio 14 d. paaiškinime nurodo, jog jos sūnaus atžvilgiu motinystės teisės jai neatimtos, tik savivaldybės sprendimu jos sūnus T. gyvena su močiute V. V. 2016 m. gruodžio 5 d. po pamokų jos sūnus T. atėjo pats pas ją namo. Vaikas niekada nenori gyventi ir eiti pas V. V. Vėliau pas ją atvyko VTAS specialistai, kurie matė ir užfiksavo, kad T. nenori eiti pas V. V., prievarta jo niekas nelaiko ir nelaikė. Apie 20.40 val. pas ją atvyko pareigūnai, kurie pabendravo su T. ir užfiksavo, kad sūnus T. nenori pas močiutę ir ji (t. y. G. V.) nelaiko jo per prievartą. Pareigūnai tai užfiksavo ir išvažiavo. 2016 m. gruodžio 6 d. kartu su sūnumi ji nuvyko į Vilniaus sveikatos namus pasitikrinti dėl galvos skausmų ir priepuolių dėl širdies ydos, nes tą dieną vaikas skundėsi širdies skausmais. Ji niekada vaiko nenuteikinėjo ir nenuteikinėja prie močiutę. Tą pačią dieną jos sūnus kategoriškai atsisakė eiti pas močiutę, todėl jie ir išvažiavo namo. 2016 m. gruodžio 7 d. ji atėjo pasiimti vaiko iš mokyklos, ten jau buvo močiutė. Sūnus kategoriškai atsisakė vykti su močiute, todėl ji iškvietė policiją. Kadangi močiutė gavo laikiną jos sūnaus globą, T. priverstinai buvo išvežtas pareigūnų iš mokyklos pas močiutę į namus. Savo sūnų ji besąlygiškai myli, nori pati juo rūpintis ir auginti, todėl jau kreipėsi į teismą, kad nuolatinė jos sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Dėl savo klaidų, padarytų sūnui, ji labai gailisi, yra pasikeitusi į gerąją pusę, jokių įpareigojimų nesiartinti prie sūnaus neturi, priešingai, turi visus leidimus su juo matytis. V. V. neleidžia jai matytis su vaiku (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo taikomos ir iki 2017 m. sausio 1 d., kai galiojo ATPK. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 181 straipsnį šiuo atveju nutraukta pernelyg skubotai, nesiėmus visų įstatyme numatytų priemonių tinkamai atlikti galimų pažeidimų aplinkybių tyrimą ir nustatyti šioje konkrečioje situacijoje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.

Iš skundo medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas V. F. (toliau ir – pareigūnas) 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10-AT1-10609 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius G. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, sudėties. Analizuojant pateiktą medžiagą matyti, jog V. V. 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškimais kreipėsi į policijos įstaigą, prašydama ištirti, ar G. V. motinos valdžią T. V. (kurio globėja paskirta V. V.) atžvilgiu naudoja ne priešingai vaiko interesams ir ar jos veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių (b. l. 7, 11). Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jį motyvavo vien tuo, jog nagrinėjamoje medžiagoje nėra objektyvių neginčytinų duomenų apie tai, kad G. V. panaudojo savo kaip tėvų valdžią priešingai savo sūnaus T. V. atžvilgiu. Atliekant tyrimą 2016 m. gruodžio 14 d. paaiškinimą pateikė G. V. (b. l. 17). Iš esmės vadovaujantis vien šio asmens paaiškinimu jau kitą dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d., buvo konstatuota, kad G. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, sudėties.

Visgi pažymėtina, kad pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, ATPK 181 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai bei nenagrinėtos V. V. pareiškimuose nurodytos įvykių aplinkybės, tiesiog apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog „nagrinėjamoje medžiagoje nėra objektyvių neginčytinų duomenų apie tai, kad G. V. panaudojo savo kaip tėvų valdžią priešingai savo sūnaus T. V. atžvilgiu“. Nagrinėjamu atveju aišku, kad pareigūnas darydamas tokią išvadą rėmėsi tik patrulių nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nerinko ir negretino kitų bylos duomenų, o tai lėmė, kad paminėta išvada praktiškai nėra motyvuota. Kitaip tariant skundžiamame nutarime nepasisakyta nei dėl V. V. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, nei dėl G. V. pateikto paaiškinimo, visiškai neanalizuoti G. V. veiksmai bei jų teisėtumas, tiesiog išvardinta byloje esanti medžiaga (t. y. V. V. pareiškimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos įvykio registro išrašas, G. V. paaiškinimas) bei nurodytas šios medžiagos turinys, nepateikiant jokios šios medžiagos analizės. Kartu nesurinka informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie vaiko gyvenimo sąlygas, atskirais sprendimais nustatytą jo gyvenamąją vietą. Taigi pareigūnas skundžiamą išvadą padarė nepatikrinęs pareiškėjos nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių bei pateiktų faktinių duomenų, neatlikęs įstatymo numatytų veiksmų. Teismo vertinimu, pareigūnas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas tik paviršutinišką nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

Visų pirma pažymėtina, jog iš 2016 m. gruodžio 5 d. V. V. pareiškimo matyti, kad dėl V. V. negrąžinamo T. V., kurio globėja ji paskirta, 2016 m. gruodžio 5 d. G. V. namuose lankėsi VTAS vyr. specialistė R. R. bei Karoliniškių socialiniai darbuotojai. Pareiškėja skunde nurodo, jog būtent nurodyti asmenys įkalbinėjo G. V. grąžinti jai T. V., tačiau ši neva nesutiko. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar šie pareiškėjos nurodyti duomenys yra teisingi. Tuo atveju, jei Karoliniškių socialiniai darbuotojai bei VTAS vyr. specialistė R. R. dalyvavo minėtuose įvykiuose, svarbu išsiaiškinti, kurie konkretūs Karoliniškių socialiniai darbuotojai minėtą dieną lankėsi pas G. V. ir juos bei VTAS vyr. specialistę R. R. apklausti dėl minėtų įvykių. Šių asmenų parodymai apie susidariusią situaciją, G. V. bei V. V. elgesį įvykių metu yra reikšmingi, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos G. V. veiksmuose nėra neteisėtos veikos požymių, tačiau pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimų, neapklausė minėtų asmenų.

Antra, iš skundo medžiagos matyti, jog 2016 m. gruodžio 5 d., apie 20.40 val., patruliuojantys policijos pareigūnai P. P. ir M. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute motina laiko vaiką, kuris pagal globą turi būti su pranešėja. Iš pareigūno M. M. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad pranešimo tikrinimo metu buvo bendraujama su T. V. ir paaiškėjo, kad jo motina G. V. nelaiko jo per prievartą, pats T. V. kategoriškai nenorėjo vykti pas močiutę (b. l. 6). Tyrimą atlikęs pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, jame išdėstė šio tarnybinio pranešimo duomenis, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad minėti patruliai dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių būtų apklausti išsamiau (pvz., kuo remdamiesi jie padarė išvadą, jog vaiko motina G. V. nelaiko savo sūnaus T. V. per prievartą; kodėl vaikas nenorėjo vykti pas močiutę, ar jis nebuvo įbaugintas, kokią įtaką tokiam sprendimui turėjo jo motinos veiksmai ir pan.). Šiame kontekste pažymėtina, kad tyrimą atlikęs pareigūnas vertino tik patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tačiau jų negretino su objektyvia informacija, kad nurodytu laikotarpiu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta ne su motina, o būtent su V. V., kad vaikas atitinkamiems sprendimams (likti namie ar vykti pas globėją) priimti šiuo metu neturi veiksnumo, o tai aktualioje situacijoje tiesiogiai priklauso nuo jo motinos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. V. buvo žinoma, kad savivaldybės administracijos atitinkamu sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ne su ja, o su V. V., tačiau nesiėmė priemonių laikytis vaiko teises ginančio sprendimo.

Trečia, iš V. V. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškimo matyt, kad vaikas nuteikinėjamas prieš ją, kad tai vyko gydymo įstaigoje, tačiau tyrimo metu nebuvo apklausta gydytoja A. Č., kuri, pasak pareiškėjos, 2016 m. gruodžio 6 d. apžiūrėjo T. V. Pareiškėjos teigimu, vizito pas gydytoją metu G. V. nuteikinėjo prieš ją vaiką ir taip darė vaikui žalingą poveikį, be to, prašė ištirti vaiką dėl išgalvotų ligų (b. l. 11). Siekiant patikrinti šias pareiškėjos 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, būtina apklausti A. Č., kurios parodymai galėtų būti reikšmingi vertinant G. V. elgesį ir jos veiksmus vizito pas gydytoją metu vaiko teisių pažeidimo kontekste. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nebuvo tiriama, ar toks vizitas pas nurodomą asmenį iš tiesų buvo, ar jo metu buvo daromas koks nors žalingas poveikis T. V.

Ketvirta, pareiškėja skunde nurodo, jog T. V. negrįžo namo, dėl to jis 2016 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis mokykloje neturėjo reikiamų priemonių (pareiškėjos teigimu, tai gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) socialinis pedagogas T. M. M.), taip buvo pažeisti vaiko interesai. Teismo vertinimu, nagrinėjamų įvykių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad galimai G. V. veiksmai neapsiribojo vienkartiniu įvykiu neišleidžiant jį namo, svarbu apklausti mokyklos, kurioje analizuojamų įvykių metu mokėsi T. V., socialinius pedagogus ar administracijos darbuotojus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjos nurodytus duomenis, ir po to, išanalizavus pateiktus duomenis, spręsti klausimą, ar iš tiesų buvo pažeisti vaiko interesai ir kas už tai turi atsakyti.

Penkta, nors skundo medžiagoje yra pateikti rašytiniai V. V. pareiškimai, tačiau visgi paties tyrimo metu pareiškėja nebuvo apklausta, buvo apsiribota tik jos rašytiniais paaiškinimais, o tai, teismo vertinimu, rodo gana paviršutinišką pareigūnų požiūrį į asmenį, besikreipiantį pagalbos į policijos įstaigą. Teismo manymu, siekiant išsamiau išsiaiškinti įvykių aplinkybes, nagrinėjamu atveju svarbu papildomai apklausti ir pačią pareiškėją, suteikiant jai galimybę duoti išsamesnius paaiškinimus ar pateikti papildomus duomenis, kadangi bylos medžiaga leidžia įtarti, kad galimai yra platesnės apimties veiksmų, pažeidžiančių vaiko teises.

Šešta, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ignoravo būtinybę išsiaiškinti, ar G. V. veiksmuose nebuvo ir kito administracinio teisės pažeidimo – savavaldžiavimo – požymių, ar tai galėjo būti tik atskirų institucijų priimtų sprendimų, kuriais nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdymo požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. V. savo 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškimu prašo imtis priemonių ir ištirti, ar G. V. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, tačiau nepaisant šio pareiškėjos prašymo, joks tyrimas dėl šio galimo pažeidimo nebuvo atliktas, be to, priimtame nutarime taip pat nieko nepasisakoma dėl šio galimo pažeidimo. Teismo nuomone, pareigūnas, atlikęs tyrimą, turėjo išnaudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar pareiškėjos pareiškime nurodyti duomenys atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė pakankamai informacijos ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybę, kad realiai galėjo būti padaryti jos pareiškimuose nurodyti teisės pažeidimai.

Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju tyrimą atlikusią ir 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą priėmusią instituciją. Teismo aktyvumas pasireiškia bylose kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu, gali būti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti išsamaus tyrimo, kas pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai. Juo labiau, kad šiuo atveju tikrinamas tik nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrįstumas ir teisėtumas, o tuo atveju jei teismas pats atliktų tyrimą ir nustatytų pažeidimų požymius, neturėtų galimybės pats surašyti administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu nusižengimo) protokolo. Teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje būtina atlikti išsamų didelės apimties tyrimą, surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar padaryti pareiškėjos nurodomo pažeidimai ir esant būtinybei surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar motyvuotai nutraukti teiseną.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 10-AT1-10609 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui papildyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą numato ANK 72 straipsnis. Pagal ANK 589 straipsnio 49 ir 80 punktus, dėl tokių veikų tyrimą įgaliota atlikti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijos, kurios disponuoja plačia informacija apie minimo mažamečio aplinką, konkrečius įvykius. Esant susiklosčiusiai gana plačiai su mažamečiu vaiku susijusiai situacijai, minimos institucijos atlikdamas tyrimą dėl vaiko teisių pažeidimo turėtų bendradarbiauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 645 ir 646 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos V. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 10-AT1-10609 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.