Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
1A-201-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-02028-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. Š., S. B.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Eglė Grucytė, Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Pranešėja D. Šiugždinytė Bylos Nr. 1A-201-238/2013;

Teisėja A.Levinskienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-02028-2011-3; Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam R. Š., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, nuteistojo S. B. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, skirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-12-05, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su S. B., kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, sukeldamas nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prie parduotuvės „Express Market", veikdamas kartu su S. B., dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, padarydamas nukentėjusiajam D. K. kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kairės akies vokuose, nosies srityje, nosies kaulo lūžimą ir galvos sumušimo išsivysčiusį galvos smegenų sukrėtimą, o tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinės kraujosruvos nosies srityje su nosies kaulų lūžimu, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

S. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-12-05, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje — prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su R. Š., kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, suduodamas nukentėjusiajam D. K. vieną kartą alkūne į veido sritį, tokiu būdų jį pargriaudamas ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip sukeldamas nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdamas kartu su R. Š., dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, suduodamas nukentėjusiajam D. K. vieną kartą alkūne į veido sritį, tokiu būdu jį pargriaudamas ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip padarydamas nukentėjusiajam D. K. kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kairės akies vokuose, nosies srityje, nosies kaulo lūžimą ir galvos sumušimo išsivysčiusį galvos smegenų sukrėtimą, o tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl poodinės kraujosruvos nosies srityje su nosies kaulų lūžimu nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistieji R. Š. ir S. B. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jie nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti, bei perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Skunduose nurodoma, jog apylinkės teismas apeliantų padarytoms veikoms netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino, jog jų smurtinę veiką viešoje vietoje pirmiausia lėmė pyktis, kerštas ar kitos paskatos, kilusios dėl apeliantų ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, o šie kvalifikuojantys požymiai negalėjo būti laikomi sąlygotais chuliganiškų paskatų. Dėl to apeliantams inkriminuota veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį, akcentuojant ir tai, jog žala nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai yra visiškai atlyginta. Taigi, konflikto priežastis buvo būtent paties nukentėjusiojo elgesys, o tai irgi paneigia kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų – netinkamą nustatymą, be to, tarp apeliantų ir nukentėjusiojo panieka buvo nusistovėjusi seniai (jie visi gyvenama vienoje gyvenamojoje vietoje). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nenurodo nusikaltimo padarymo vietos, kaip kvalifikuoto pastarojo nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio, t. y. veika netampa pavojingesnė, jei ji padaroma viešoje vietoje. Chuliganiški motyvai dažniausiai priskiriami nepageidautinam elgesiui, kai atliekami be aplinkiniams aiškios priežasties ar dėl aiškiai nepateisinamų, nesuvokiamų priežasčių. Apeliantai tvirtina, kad nesutrikdė visuomeninės tvarkos ir rimties, nemetė iššūkio visuomenei ir nepriešpastatė savęs aplinkiniams. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Konflikto metu tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, kadangi lauke nebuvo nė vieno asmens, o konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. K. buvo sumuštas prie parduotuvės tamsiu paros metu, nes gruodžio mėnesio pradžioje saulė leidžiasi apie 16 valandą, todėl nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis, šio įvykio nematė pašaliniai asmenys.

Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus. Nuteistųjų kaltė ir kiti jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai buvo pagrįsti išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais ir VTMT prie LR TM Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G275/12 (02). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio l dalies nuostatos įpareigoją teismą nuosprendyje ne tik išdėstyti visus turimus įrodymus, bet ir nurodyti motyvus, kodėl teismas vienais įrodymais pagrindžia savo išvadas, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino konflikto kilmės, t. y. nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininkų veikimo ir atsiradusių pasekmių. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, neįsigilino ne tik į patį nusikaltimo faktą, bet ir visiškai nenagrinėjo nusikaltimo padarymo priežasčių, motyvų ir kitų su nusikaltimo padarymu susijusių aplinkybių. BPK 20 straipsnis numato, kad įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo duotais parodymais, nors įrodymus turėjo vertinti tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turėjo būti pagrįstas išsamiu ir bešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. nebuvo įvertinta, kad būtent nukentėjusysis apeliantus įžeidė žodžiais, kad jis net neprisimena konflikto dienos, kiek jam buvo suduota smūgių (nukentėjusysis tik paminėjo, kad jam buvo padaryti sužalojimai ir jis dėl to gydėsi ligoninėje). Be to, byloje nebuvo išsiaiškinta, ar nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, nebuvo surinkta nukentėjusįjį charakterizuojanti medžiaga apie jo temperamentą, teistumą, polinkį konfliktuoti. Skundo autoriai taip pat pažymėjo, jog apylinkės teismas jiems skyrė per griežtas bausmes, nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia pripažino tik tai, kad nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad apeliantai įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apeliantų veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį, už šias veikas R. Š. ir S. B. yra pagrįstai nuteisti, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantai padarė nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo kaltinami.

Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, kuriais yra sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi nežymūs sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas arba yra kėsinamasi pažeisti šiuos gėrius. Apeliantai visiškai teisūs, kad, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Apeliantai nuteisti už tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. viešoje vietoje - prie parduotuvės „Express Market“, veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, elgdamiesi įžūliai, pargriuvus nukentėjusiajam D. K. ant žemės, rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus, taip padarydami ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, bet ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų alternatyvių nusikalstamų veiksmų – tai įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai, iš kurių kiekvieno atlikimas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu šie veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes. Apeliantai nuteisti už tai, kad elgėsi įžūliai, be priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, jį sužalojo, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas išėjęs iš parduotuvės, smurtavimo vieta buvo vieša, apeliantų smurtinius veiksmus matė kitas asmuo (J. B.), apeliantų veiksmai jam sukėlė pasipiktinimą, o nukentėjusiajam sukėlė nepatogumus dėl smurto, sužalojimo ir galimybės gatvėje jaustis saugiai.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog konflikto priežastis buvo paties nukentėjusiojo įžeidžiantys veiksmai, išreikšti necenzūriniais žodžiais, ir asmeninės priežastys (pavydas, pyktis, kerštas ar kitos paskatos, kilusios dėl apeliantų ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, nes visi gyveno vienoje gatvėje). Minėta, kad kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Dėl to skundų argumentai, kolegijos nuomone, yra ne tik nepakankami baudžiamajai atsakomybei paneigti, bet ir nepagrįsti. Net apeliaciniuose skunduose jų autoriai nesugebėjo nurodyti ir išsirinkti iš jų pačių pateikto sąrašo (pavydo, pykčio, keršto ir kt.) tikrųjų konflikto priežasčių, kurių nebuvimą taip pat visiškai paneigia pačių nuteistųjų parodymai teisiamajame posėdyje (R. Š. teigė, jog konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis „kažką“ pasakė ir jie pasijautė „truputį“ įžeisti; S. B. paaiškino, jog trenkė nukentėjusiajam į veidą dėl „kažkokio“ įžeidžiančio teiginio, kurio irgi tiksliai neatsimena). Šie nuteistųjų parodymai ir prisipažinimai padarius nusikalstamą veiką visiškai patvirtina ne tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo iš chuliganiškų paskatų ar viešosios tvarkos sutrikdymą (patys nuteistieji apklausiami parodė, jog be jokios priežasties kilusį konfliktą viešojoje vietoje matė ir pašaliniai asmenys), bet ir tai, jog apeliantų kaltė buvo grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo parodymais ir specialisto išvada. Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apeliantus išteisinti. Tai, kad D. K. neprisiminė įvykio laiko, kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota, bei tai, kad jam ir ligonių kasai buvo atlyginta žala, teisingai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių irgi nepaneigia. Šios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, nuoširdus gailėjimasis ir žalos atlyginimas) turėjo reikšmę tik individualizuojant bausmes, į ką apylinkės teismas atsižvelgė. Taigi priešingai nei nurodoma skunduose, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsižvelgė į aplinkybę lengvinančią atsakomybę. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teistumus ir kitas nuosprendyje nurodytas aplinkybes), apylinkės teismas parinkto teisingą bausmės rūšį ir skyrė artimus sankcijų vidurkiams bausmių dydžius, kurias bendrinant su kitais nuosprendžiais, bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.

Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nesiaiškino konflikto kilmės. Priešingai nei teigiama skunduose, teismas nustatė, kad apeliantai smurtavo prieš nukentėjusįjį be priežasties. Šią aplinkybę pripažino ir nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu pripažinę kaltę visiškai ir sutikę su BPK 273 straipsnyje numatytu sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

nuteistųjų R. Š. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Arūnas PaštuolisGytis Večerskas