Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. J. priteista 2278,21 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. K. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) esančiose G. V. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui rankų kumščiais ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau kaip 31 smūgį V. K. į veidą, galvą, kaklą, pilvą, šonus, petį, rankas ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kairiame žande, apatinėje lūpoje ir pažandės kairėje, poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje-žande-pažandėje, kakle su odos nubrozdinimais, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje – antakyje, smilkininėje srityje, dešinėje smilkininėje srityje, dešinės akies vokuose – paakio srityje, nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žande ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvas lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame žande bei ausų kaušeliuose, kraujosruvas veido raumenyse bei (netiesiogines) liežuvio raumenyse kairėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose bei (išorinius sužalojimus atitinkančius): kaktos dešinėje – antakyje, kaktos kairėje – antakyje, kairėje smilkininėje, kairės pusės smilkininėje-momeninėje srityse, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš smegenėlių pusrutulių ir jo nutekėjimą į šoninius galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimus kairėje viršraktikaulinėje duobėje, kraujosruvas kaklo raumenyse abipus ir galvos sukamojo raumens kairėje užpakalinėje kojytėje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje ir kairio klubo sityje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje – dilbyje ir dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kairiųjų 7-10 šonkaulių lūžius su kairio plaučio apatinės skilties sumušimu, kairiųjų 9 ir 12 šonkaulių lūžius, kraujosruvas apie inkstus purioje ląstelienoje, pilvo kairės pusės sumušimą, lydimą kraujosruvos didžiojoje taukinėje, kraujosruvas blužnyje ir jos audinio plyšimą. Nukentėjusysis nuo bukos pilvo traumos, lydimos pilvo kairės pusės sumušimo, kraujosruvos didžiojoje taukinėje, blužnies kraujosruvos ir jos audinio plyšimo, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, nedideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu bei šoku po nukraujavimo, mirė. Tokiu būdu A. J. V. K. nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad visi jame išdėstyti argumentai siejami su bausmės nuteistajam A. J. paskyrimu. Šiuos argumentus galima suskirstyti į dvi dalis, nes skunde pirmiausia nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo. Kiti apeliacinio skundo argumentai siejami su tuo, kad teismas nesilaikė BK bendrosios dalies normų reikalavimų ir nuteistajam A. J. baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Išnagrinėjusi bylą, kolegija dalį apeliacinio skundo argumentų atmeta, o dalį – pripažįsta pagrįstais.

Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo kolegija atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Nors nuosprendyje teismas šio sprendimo išsamiau nemotyvavo, tačiau nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai. BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų alternatyvių pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje išaiškinta, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Teismai nepripažįsta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ dar buvo išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, jeigu teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikalstamos veikos padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.)

Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad A. J. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili. Tai skunde grindžiama tuo, kad nuteistasis V. K. nužudė be pakankamai svarbaus motyvo, kad sudavė nukentėjusiajam daug smūgių ir padarė daug sužalojimų, kad nusikaltimo metu elgėsi agresyviai, o po to nesiėmė priemonių, kuriomis būtų buvę bandoma išvengti nusikaltimo pasekmių, kad jis nemėgino nukentėjusiajam suteikti pagalbos, o toliau tęsė girtavimą. Dar nurodoma apie nuteistojo abejingumą, cinizmą ir apie tai, kad nužudytasis V. K. buvo jo pažįstamas, pas kurį pats nuteistasis gyveno. Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Didžioji šių argumentų dalis yra faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, taip pat čia nurodoma apie nuteistojo elgesį betarpiškai iš karto po nusikaltimo padarymo. Tai apibūdina paties nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, tačiau neparodo vėlesnio jo paties požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo pasakyme, kad jeigu nukentėjusysis atsikels, tai gyvens amžinai, kokį nors cinizmą įžvelgti nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sumušęs V. K. , nuteistasis būtų abejingai stebėjęs nukentėjusiojo kančias. Nepaneigti ne tik paties nuteistojo, bet ir liudytojos R. R. parodymai apie tai, kad nuteistasis sumuštą V. K. bandė gaivinti, pylė ant jo vandenį. R. R. teisme parodė, kad A. J. prašė nukentėjusiojo atsikelti, vadino jį mažybiniu vardu. Iš buto kitur gerti nuteistasis ir R. R. išėjo tik tada, kai suprato, kad V. K. jau yra negyvas. Jau buvo nurodyta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis – tai ne pačios nusikaltimo padarymo faktinės aplinkybės, o kaltininko kritinis požiūris į savo padarytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis, nors ir neadekvačiomis priemonėmis, tačiau bandė padėti sumuštam V. K. , po to laisva valia prisipažino, nemėgino neigti savo kaltės ir davė teisingus parodymus. Prisipažinimas kaltu šiuo atveju parodo ir nuteistojo nuoširdumą. Be to, iš bylos matosi, kad nors ir toliau girtaudamas, nuteistasis pergyveno dėl padaryto nusikaltimo. Nuvažiavęs pas buvusią žmoną D. J. , pasakojo jai, kad nužudė savo draugą „Valduką“. Teisme nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, pilnai sutiko su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, kurį teismas, beje, patenkino tik iš dalies. Visos šios aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis tikrai nuoširdžiai gailisi.

Atmetant jau aptartus apeliacinio skundo argumentus, kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę. Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte pats prokuroras nurodė, kad A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Teisminio nagrinėjimo metu dalyvavusi prokurorė baigiamojoje kalboje irgi pasiūlė teismui pripažinti tą pačią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kolegijos nuomone, ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio, taip pat betarpiškai teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavusio prokuroro išvada šiuo atveju grindžiama būtent išsamia visų bylos aplinkybių analize ir ji yra pagrįsta. Be to, kaltinamajame akte padarytą išvadą dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės patvirtina ir teisme nustatytos bei šiame nuosprendyje jau išdėstytos aplinkybės. Todėl daroma išvada, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė pagrįstai ir nuosprendį keisti šioje dalyje pagrindo nėra.

Tačiau apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nes nuteistajam A. J. paskirta bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu yra aiškiai per švelni.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 str. 2 d. yra nurodytos konkrečios aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Teismas atsižvelgia ir į kiekvieną iš šių aplinkybių atskirai, ir į jų visumą. A. J. nuteistas už nužudymą jau pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos BK 129 str. 1 d., kurios sankcija yra laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų, o šios bausmės vidurkis yra 11 metų laisvės atėmimo. Teismas paskyrė nuteistajam beveik minimalią 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje nurodoma, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad padarytas nužudymas yra labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas, juo buvo sukeltos neatstatomos pasekmės ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad A. J. nusikalto išnykus teistumui, jis nebaustas administracine tvarka ir kad jis turi sveikatos problemų, nustatyta po vieną A. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuteistajam yra pagrindas paskirti bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį.

Kolegijos nuomone, į daugelį pačiame nuosprendyje išvardintų aplinkybių teismas atsižvelgė tik formaliai, kai kurių bylos aplinkybių neįvertino, be to, neišdėstė pakankamų motyvų, dėl kurių nuteistajam būtų buvęs pagrindas paskirti beveik minimalią bausmę. Jau buvo nurodyta, kad nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pagrįstai buvo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagrįstai buvo pripažinta ir A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis teisme pripažino, kad girtumas jo elgesiui ir nusikaltimo padarymui turėjo reikšmės. Taigi byloje buvo nustatyta po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Vertinant jų pobūdį ir tarpusavio santykį, nustatyta lengvinanti aplinkybė negali nusverti ir turėti didesnės reikšmės bausmės skyrimui už sunkinančią aplinkybę, nes šioje byloje nustatyta, kad besaikis ir ilgalaikis A. J. girtavimas kaip tik ir buvo pagrindine nusikaltimo padarymo priežastimi. Kolegijos nuomone, teismas pakankamai neįvertino ir kitų BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių. Nors tai ir buvo paminėta nuosprendyje, tačiau teismas faktiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas buvo pabaigtas, kitam žmogui buvo atimta gyvybė ir tuo buvo padaryta ypatinga ir neatstatoma žala nužudytojo artimiesiems ir visai visuomenei. Šioje dalyje pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl konkrečių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių ir nuteistojo elgesio po V. K. nužudymo. Skunde be pagrindo nurodoma, kad nusikalstama veika faktiškai atitinka netgi sunkesnio nusikaltimo požymius. Tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad konflikto metu A. J. V. K. sudavė ne vieną ir ne kelis, o mažiausiai 31 smūgį, mušė jį rankomis ir spardė kojomis kelias minutes ir padarė kūno sužalojimus beveik visose kūno vietose. Po to, nors ir mėginęs V. K. gaivinti, nuteistasis toliau vartojo alkoholį toje pačioje patalpoje. Pamatęs, kad nukentėjusysis jau negyvas, išėjo gerti kitur ir girtavo dar 10 dienų, kol buvo sulaikytas policijos. Pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad A. J. nužudė savo artimą draugą, pas kurį pats gyveno. Nors nuteistasis nuolat kartoja, kad jis kaip tik dėl to ir gailisi, vis dėlto būtent jam artimo žmogaus nužudymas išgertuvių metu atitinkamai apibūdina patį nuteistąjį, parodo jo agresyvumą ir elgesio neprognozuotumą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad A. J. nužudė V. K. tarpusavio konflikto metu, tačiau tiksliau to konflikto priežastis ir nužudymo motyvas neatskleisti. Pats nuteistasis apklausų metu parodė, kad kartu girtaujant V. K. jam pasakė, kad norėtų pasimylėti su jo buvusia žmona. Tai sukėlė didelį jo pyktį ir tada jis pradėjo V. K. mušti. Šios aplinkybės nepaneigtos, tačiau nors pats nuteistasis joms skiria ypatingą reikšmę, faktinės bylos aplinkybės leidžia padaryti kai kurias kitokias išvadas. Pats teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. J. V. K. nužudė staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio paties nukentėjusiojo poelgio. Kolegijos nuomone, šiuo atveju ne tik nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką į BK 130 str., tačiau faktiškai nėra ir duomenų apie bet kokį neteisėtą nukentėjusiojo poelgį arba kaltininko sunkų įžeidimą. Byloje tikrai nepaneigta, kad V. K. ir A. J. jau esant girtiems, V. K. galėjo pasakyti, kad jis nori pasimylėti su buvusia A. J. žmona. Tačiau toks jo pasakymas negalėjo turėti jokio realaus pagrindo ir tai privalėjo suvokti pats nuteistasis. A. J. buvusi žmona D. J. tose išgertuvėse nedalyvavo, su ja A. J. buvo prieš keletą metų išsituokęs ir gyveno atskirai. Apklausta liudytoja teisme D. J. parodė, kad jos ir A. J. santuoka nutraukta jau prieš 10 metų ir kad jie išsiskyrė dėl sutuoktinio girtavimo. Ji iš matymo pažinojo V. K. , tačiau šis jai, kaip moteriai, niekada nerodė jokio dėmesio. Atkreiptinas dėmesys ir į dar kai kurias nusikaltimo aplinkybes. Net ir iš paties nuteistojo A. J. parodymų matosi, kad išskyrus vieną trumpą pasakymą apie norą turėti intymių santykių su nuteistojo buvusia žmona, V. K. daugiau A. J. specialiai neįžeidinėjo, o paties nuteistojo panaudotas smurtas nebuvo greitas atsakas į tuos V. K. pasakytus žodžius. Nuteistasis parodė, kad jis net keletą kartų po to V. K. atkakliai klausinėjo, ar jis tikrai nori turėti santykių su D. J. . A. J. V. K. vis klausė, ar šis kalba rimtai, o šis atsakinėjo „taip“ arba „kodėl ir ne“. Nuteistasis parodė, kad tada jam „pavažiavo stogas“ ir jis puolė V. K. mušti ir spardyti. Šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad A. J. faktiškai pats provokavo V. K. , o išgavęs atsakymus vis labiau nervinosi ir pradėjo vartoti smurtą. Galima sutikti, kad V. K. pasakyti žodžiai moraline prasme nebuvo tinkami, tačiau taip pat akivaizdu, kad A. J. reakcija į tai ne tik nebuvo adekvati, tačiau iš tikrųjų buvo tik nuo alkoholio įaudrintos nuteistojo vaizduotės rezultatas. Aišku ir tai, kad būdamas blaivus nuteistasis į tai taip nebūtų reagavęs. Pagal BK 19 str. 1 d. nuostatas asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, daroma išvada, kad paties nuteistojo nurodytas ir šioje byloje nustatytas nusikaltimo padarymo motyvas abejonių nekelia.Galima pripažinti, kad dėl V. K. pasakytų žodžių nuteistasis galėjo jaustis įžeistas ir tai galėjo turėti reikšmės skiriant jam bausmę. Tačiau tik dėl nurodytos priežasties ir nenustačius tam būtinų kitų, papildomų bylos aplinkybių, skirti nuteistajam beveik minimalią sankcijoje numatytą bausmę pagrindo nebuvo.

Kaltininko asmenybė irgi yra viena iš BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui. Iš bylos matosi, ir apie tai nurodoma nuosprendyje, kad ankstesnis A. J. teistumas išnykęs ir jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis. 2006 m. gruodį A. J. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, ten įgijo betonuotojo kvalifikaciją, o nuo 2007 m. balandžio iki birželio mėn. dirbo betonuotoju įmonėje „Skalderus“, iš darbo išėjo savo noru. Šie duomenys nuteistojo asmenybę apibūdina nei teigiamai, nei neigiamai. Nuosprendyje dar nurodoma, kad bausmė A. J. skiriama atsižvelgus į tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad išskyrus epizodiškus apsilankymus pas priklausomybės ligų gydytoją ir gydymąsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje 2006 m. dėl alkoholinės abstinencijos, jokiomis kitomis ligomis nuteistasis nesirgo, jokių kitų sveikatos sutrikimų nenurodo ir jis pats. Nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų dėl potraukio alkoholiui, pats parodė, kad dėl girtavimo tėvai jį išvarė iš namų, po to maždaug mėnesį laiko jis nuolat girtavo, apsigyveno pas pažįstamą V. K. , kurį būdamas girtas ir nužudė. Kolegijos nuomone, nuteistojo sveikatos būklę, skiriant jam bausmę, teismas šiuo atveju pervertino. Priklausomybės liga turi būti įvertinta kaip ir bet kuris kitas susirgimas ir į ją gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Vis dėlto ši liga, ypač kai asmuo nesigydo, sąmoningai girtauja ir girtas padaro labai sunkų nusikaltimą, negali būti ta aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas ženkliai švelninti bausmę. Juo labiau, kad priklausomybės liga atlikti bausmę netrukdo.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, teismas tikrai tinkamai neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą, tų aplinkybių tinkamai neįvertino, be to, skirdamas bausmę nesilaikė BK 61 str. 2 d. reikalavimų. A. J. paskirtą beveik minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę kolegija laiko aiškiai per švelnia. Apeliacinio skundo argumentai dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo atmetami, todėl nėra pagrindo skirti ir skunde nurodomą bausmę. Tačiau šį skundą iš dalies tenkinant, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė griežtinama. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas jau išdėstytas bylos aplinkybes, nuteistajam A. J. skirtina bausmė, artimesnė baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam A. J. pagal BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.