Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, nukentėjusiesiems A. B. ir A. R., kaltinamajam Ž. D. ir jo gynėjui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis - registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistas 8 kartus, iš kurių paskutinius du kartus:

1) 2022-06-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 64¹ straipsniu, – laisvės atėmimas 2 metams, 2023-03-04 paleistas iš kalėjimo. 2023-10-12 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 2022-06-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. 2024-02-20 nutartimi veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

2) 2024-09-02 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – areštu 40 parų. 2024-11-08 paleistas iš kalėjimo, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, Ž. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine A. B. metu, tyčia tampė pastarąją už plaukų ir ne mažiau kaip penkis kartus rankomis suėmęs kaklą ją smaugė, po to, tęsiantis konfliktui, virtuvėje, Ž. D. tyčia ranka sugriebė A. B. už kaklo ir ją smaugė, taip nukentėjusiajai A. B. padarė kraujosruvas kakle ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, Ž. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. R. į nosį, suėmęs už rūbų pagriovė pastarąjį ant grindų ir spyrė jam po vieną kartą į sprandą ir krūtinę, taip nukentėjusiajam A. R. padarė kairės rankos penkto piršto paviršinę žaizdą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to, Ž. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia galva trenkė sugyventinei A. B. į veidą, rankomis suėmė pastarajai už kaklo ir ją smaugė, taip nukentėjusiajai A. B. padarė kraujosruvas kakle, kaktos sumušimą ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Ž. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 141-144, 156-158, 165-167, 174-176 b. l.), kad (duomenys neskelbtini), nakties metu, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), svečiuose pas B., jis, būdamas neblaivus, pradžioje miegamojo kambaryje, o po to virtuvėje savo sugyventinės A. B., su kuria prieš tai kartu vartojo alkoholį, atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia, neįvertindamas savo jėgos stiprumo, pastarajai tampė už plaukų, rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė. Tvirtina, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Sugyventinės nepilnametės dukros tuo metu miegojo ir šio įvykio nematė. Be to, (duomenys neskelbtini), vakare, po darbo, jis, būdamas neblaivus – išgėręs alkoholio alaus, taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas B., pas kuriuos dar svečiavosi jo sugyventinė A. B. su dukromis, pasiimti savo paliktą kuprinę su darbo įrankiais. Taksi automobiliui sustojus sodybos kieme, Ž. D. per namo langą pastebėjo kažkokį vyrą bėgantį iš virtuvės į kitą kambarį. Jis, pavyduliaudamas savo sugyventinės, įbėgęs į namą ir kambaryje pamatęs B. kaimyną A. R., kuris jo sugyventinei rašinėja žinutes ir jai reiškia savo jausmus, šį užsipuolė žodžiais ir kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, su pastaruoju susistumdė ir šį pargriovė ant grindų, spyrė A. R. po vieną kartą į sprandą ir krūtinę. Juos išskirti bandžiusiai ir į jų tarpą stojusiai A. B. jis tyčia galva trenkė į veidą, rankomis sugriebė už kaklo ir ją smaugė. Konfliktinėje situacijoje jį ramino ir sugyventinės brolis M. B. su žmona. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiųjų A. B. ir A. R. atsiprašė. Tvirtina, kad jis, būdamas laisvėje, ketina kreiptis į specialistus ir gydytis nuo alkoholizmo, lankyti agresijos ir pykčio valdymo kursus.

Ikiteisminiame tyrime akistatos tarp nukentėjusiosios A. B. ir įtariamojo Ž. D. metu, pastarasis prisipažino (duomenys neskelbtini) panaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą – tąsęs plaukus ir rankomis suėmęs už kaklo smaugęs, dėl ko nuoširdžiai gailisi (2 t., 150-153 b. l.).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji su sugyventiniu Ž. D. ir savo mažametėmis dukromis svečiavosi brolio M. B. name, esančiame Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nakties metu, miegamojo kambaryje, lovoje, tarp jos, esančios neblaivios, ir neblaivaus sugyventinio kilo asmeninis žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis, elgdamasis agresyviai, būdamas susinervinęs, pradėjo tampyti jai už plaukų, suėmęs rankomis už kaklo smaugė gal kokius penkis kartus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, liko kraujosruvos ant kaklo. Ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Besigindama sudavė smūgius sugyventiniui per veidą, o ištrūkusi iš sugyventinio, nuėjo į virtuvę. Jai iš paskos atėjęs sugyventinis, kuris lyg ir ėmęs apgailestauti dėl savo elgesio, pradėjo ją vėl įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, stumdyti, dešine ranka suėmęs jai už kaklo, smaugdamas, stumdė po virtuvę. Smaugimo metu negalėjo pratarti nė žodžio, apsiginti, buvo labai išsigandusi. Konfliktas truko iki 30 min. Sugyventiniui Ž. D. nurimus ir lovoje užmigus, ji nubėgo pas brolį M. B., gyvenantį šalimais kitame name, išsikviesti pagalbos. Pati paskambinusi telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį, kurį išvežė į areštinę, o greitosios pagalbos tarnybos medikai ją apžiūrėjo ir pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, iš kurio po apžiūros buvo išleista, nurodžius jai gydytis ambulatoriškai. Be to, (duomenys neskelbtini) ji su mažametėmis dukromis liko minėtame brolio M. B. name. Vakare į svečius atėjo brolio kaimynas A. R., su kuriuo šnekučiavosi. Apie (duomenys neskelbtini), į brolio namą įsiveržė neblaivus jos sugyventinis Ž. D., kuris iškart užsipuolęs A. R., šiam kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, rankomis sugriebęs pastarąjį už rūbų parvertė ant grindų ir spardė. Ji iškart nubėgo pas brolį M. B. kviesti pagalbos. Brolis davė telefoną, kad ji galėtų iškviesti policiją. Jai su broliu M. B. ir broliene R. B. grįžus į namą, jame rado ant grindų gulintį A. R., kuriam kraujavo ranka. Po to, virtuvėje, sugyventinis Ž. D. pripuolė prie jos ir galva trenkė jai į veidą, pataikydamas į nosies - kaktos sritį, dėl ko jai „aptemo akyse“ ir ji suklupo, jautė fizinį skausmą veide. Tada sugyventinis, rankomis suėmęs jai už kaklo, kelias sekundes smaugė, po to ją paleidęs išbėgo į kiemą, įsėdo į taksi automobilį, kuris jo laukė, ir išvažiavo. Nuo smaugimo kaklo srityje atsirado dar daugiau kraujosruvų. Sugyventiniui Ž. D., kuris jos atsiprašė ir nuoširdžiai apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, o ji jam atleido, pretenzijų ir civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia (1 t., 1, 2, 32, 33, 86-92, 134-136, 143-146 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad po nusikaltimo įvykio atlikus A. B. kūno apžiūrą, ant pastarosios kaklo matosi fizinio smurto žymės – kraujosruvos (1 t., 93-98 b. l.).

Iš 2025-03-25 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad po nusikaltimo įvykio atlikus A. B. kūno apžiūrą, ant pastarosios kaklo, iš abiejų pusių, matosi įvairaus dydžio kraujosruvos, nosies nugarėlės – melsvos spalvos kraujosruva, kuri tęsiasi iki abiejų skruostų (1 t., 137-142 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2025-04-10 išvadoje Nr. G 164/2025(10) konstatuota, kad A. B. nustatyta poodinės kraujosruvos kakle, kaktos sumušimas. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (p. s. - užduotyje nurodyta: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)). Sužalojimai padaryti trijų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą. Asmuo, sudavęs smūgius, galimai spaudęs kaklą, galėjo būti tiek iš priekio, tiek iš šonų, tiek iš užpakalio nukentėjusiosios atžvilgiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kita kūno dalimi ir pan. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) padaryti sužalojimai – atitinkamai poodinės kraujosruvos kakle bei poodinės kraujosruvos kakle ir kaktos sumušimas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 108, 109 b. l.).

Nukentėjusysis A. R., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad (duomenys neskelbtini), dienos metu, jis su kaimynu M. B., po darbų, pastarojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje gėrė alų, o tuo metu sugrįžo minėto kaimyno sesuo A. B.. Jiems visiems bendraujant, A. B. į telefoną pradėjo skambinėti jos sugyventinis Ž. D., kuris jai priekaištavo ir ant jos šaukė, kad ši neva yra A. R. meilužė. Po kurio laiko M. B. išėjus namo, jis dar pasiliko pas A. B.. Apie (duomenys neskelbtini), į namus įsiveržęs Ž. D. šaukdamas, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. B., o pastarąją ir jį įvardino meilužiais. Ž. D., žodžiu grasindamas jam fiziniu smurtu, kambaryje rankomis čiupo jam už rūbų apykaklės ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, pataikydamas į nosį. Po to Ž. D. ranka sugriebęs jam už kaklo bandė jį smaugti, bet jis pastarąjį nustūmė. Tada šis jį pargriovė ant grindų, šalia lovos, ir jį spardė. Ž. D. spyrė jam po vieną kartą į sprandą ir krūtinę. Į kambarį įbėgusi R. B. įlindusi į jų tarpą bandė atplėšti Ž. D., kuris atsitraukęs jam dar kartą pagrasino fiziniu smurtu. Virtuvėje Ž. D. apsižodžiavo ir apsistumdė su M. B.. Po to Ž. D. pasiėmęs savo kuprinę išvažiavo taksi automobiliu. Nematė Ž. D. nusikalstamų veiksmų A. B. atžvilgiu, bet ši sakė, kad pastarasis ją smaugė ir galva smūgiavo jai į veidą. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį apžiūrėjo (1 t., 55, 151-154, 162-168, 170, 171 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2025-04-04 išvadoje Nr. G 155/2025(10) konstatuota, kad A. R. nustatyta kairės rankos 5 piršto paviršinė žaizda. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku (p. s. - užduotyje nurodyta (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)). Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą. Sužalojimo padarymo metu tiek asmuo, padaręs sužalojimą, tiek nukentėjusysis galėjo būti įvairiausiose padėtyse. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu, pagrindu ir pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., 180 b. l.).

Liudytojas M. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas jį į svečius atvažiavo sesuo A. B. su sugyventiniu Ž. D. ir dviem savo mažametėmis dukromis, kurie liko nakvoti jo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vaišių metu suaugusieji gėrė alkoholinį alų. Naktį atbėgusi sesuo A. prašėsi pagalbos, sakė, kad sugyventinis ją smaugė, ant jos kaklo matė kraujosruvas. Kitos dienos vakarą pas jį vėl į namus atbėgo išsigandusi sesuo A., kuri pranešė, kad Ž. D. muša jo kaimyną A. R.. Jis su žmona R., nubėgę į savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apsistojusi sesuo A., kambaryje rado ant grindų suklupusį A. R., o aplink pastarąjį lakstantį, besiskeryčiojantį ir besikeikiantį Ž. D.. Žmona R. stojo į šių asmenų tarpą, kad daugiau nebūtų smurtaujama. Tačiau Ž. D. keliamas triukšmas, necenzūriniai žodžiai ir įžeidinėjimai nesiliovė. Po to, išgirdęs duslų garsą, virtuvėje pamatė sukniubusią seserį A. B., kuri sakė, kad Ž. D. galva smogė jai į veidą, dėl ko ji sukniubo. Jis ir jo žmona nuo Ž. D. nenukentėjo (1 t., 195-198 b. l.).

Liudytoja R. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės nurodė analogiškas įvykių aplinkybes kaip ir liudytojas M. B., papildydama tuo, kad (duomenys neskelbtini) matė kaip Ž. D. galva smogė A. B. į veidą, dėl ko ši suklupo, ir abiem rankomis sugriebęs pastarajai už kaklo šią smaugė, bet po kelių sekundžių paleido, nes tuo metu ji išsigandusi suklykė (1 t., 185-192 b. l.).

- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Bendrajame pagalbos centre (112) gautas A. B. pranešimas apie tai, jog prieš valandą neblaivus jos vyras ją smaugė rankomis. Pranešėja laukė kol vyras užmigs, kad galėtų paskambinti. Bijo, kad pastarasis atsibudęs vėl gali smurtauti. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatė: Ž. D. 1,99 promilių, o A. B. 1,39 promilių neblaivumą (1 t., 70-76 b. l.);

- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Bendrajame pagalbos centre (112) gautas fizinio asmens pranešimas apie tai, kad į namus atėjo pranešėjos sugyventinis, vyksta konfliktas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatė: Ž. D. 0,86 promilių, A. R. 0,39 promilių, o A. B. 0,91 promilių neblaivumą (1 t., 113-120 b. l.);

- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Bendrajame pagalbos centre (112) gautas A. R. pranešimas apie tai, kad „pažįstamas vyras dabar namuose bando muštis, stumdosi, girdisi grumtynės“ (1 t., 121-124 b. l.).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenų matyti, kad: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. B. nustatytas 1,39 promilių, o (duomenys neskelbtini). Ž. D. - 1,99 promilių neblaivumas, kurių jie neginčija (1 t., 14, 15 b. l.); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. R. nustatytas 0,39 promilių, o A. B. - 0,91 promilių neblaivumas, kurių jie neginčija (1 t., 44, 45 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų ir jų priedų – fotolentelių matyti, kad nusikaltimų padarymo vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paimta raudonos dėmės nuoplova (1 t., 1-13, 17-25, 32-43, 48-52 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo Ž. D. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais smurtiniais veiksmais – mušdamas ir kitaip smurtaudamas: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), prieš sugyventinę A. B., šiai nežymiai sutrikdė sveikatą, o (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), prieš pažįstamą A. R. ir sugyventinę A. B. bei kiekvienam iš jų nežymiai sutrikdė sveikatą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis Ž. D. iš esmės pripažįsta padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi. Jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Ž. D. veikos kvalifikuotinos: 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis (duomenys neskelbtini) tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, šeimos narei – sugyventinei A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą; 2) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, kaip ideali nusikaltimų sutaptis, nes jis (duomenys neskelbtini) tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, tuo pačiu metu pažįstamam A. R. ir šeimos narei – sugyventinei A. B. nežymiai sutrikdė sveikatas.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Ž. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 ir 9 punktai).

Kadangi Ž. D. tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo – transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam – padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-09-02 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė 40 parų arešto bausmė, kurią atlikus jis 2024-11-08 paleistas iš kalėjimo, todėl atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, Ž. D. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Ž. D., būdamas baustas administracine tvarka (2 t., 51-58 b. l.), teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, transporto eismo saugumui (2 t., 59-78, 80-130 b. l.), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., 33, 48-50 b. l.) padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, iš kurių vieną, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytos žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko recidyvinę asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiųjų, nereiškiančių civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ir nereikalaujančių skirti griežtos bausmės, o prašančių paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. D. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės atėmimo bausmes, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose, nes ankstesniais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto ir 4 dalies pagrindais.

Ž. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažino esąs kaltu, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Tačiau subendrintos ir nustatytos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio 2, 4 - 8 dalių nuostatas, be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad Ž. D., kuris supranta padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, tvirtina, kad būdamas laisvėje, ketina kreiptis į specialistus ir gydytis nuo alkoholizmo, kuris buvo pagrindine priežastimi nusikalstamų veikų padarymui, lankyti agresijos ir pykčio valdymo kursus, taip siekdamas įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiųjų, nereiškiančių civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ir nereikalaujančių skirti griežtos bausmės, o prašančių paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, poziciją, bei jo iš esmės teigiamas asmenines savybes ir elgesį šeimoje, nurodytus nukentėjusiosios A. B., atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas Ž. D. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę įsidarbinti ir dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimos narius – sugyventinę ir du jos mažamečius vaikus.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ž. D. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (2 t., 184-191 b. l.; 3 t., 1-10, 44, 45, 70-72 b. l.) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., 44, 45, 70-72 b. l.) pakeistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Ž. D. iš suėmimo paleistinas nedelsiant – teismo posėdžių salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Kadangi Ž. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B. (3 t., 18-20 b. l.) panaikinta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-05-21 nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., 111, 112 b. l.), todėl šiuo nuosprendžiu pakartotinai dėl šios kardomosios priemonės nepasisakoma.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) interesus, šioje byloje pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam Ž. D. dėl 54,20 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios A. B. gydymą (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Šilutės ligoninėje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (2 t., 8-14 b. l.).

Ieškinys, kurį kaltinamasis Ž. D. pripažįsta, neginčija jo dydžio, yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. B. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ Šilutės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 54,20 Eur (2 t., 10 b. l.).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai A. B. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais kaltinamojo Ž. D. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų.

Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš civilinio atsakovo Ž. D. priteistina 54,20 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimas

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, – raudonos dėmės nuoplova, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2025-03-27 aktą (1 t., 46 b. l.), sunaikintinas, nes yra menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už (duomenys neskelbtini) A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) už A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už (duomenys neskelbtini) A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) už A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, subendrintos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, Ž. D. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, 7 ir 8 dalimis, Ž. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, Ž. D. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo (duomenys neskelbtini) 02 val. 34 min. iki (duomenys neskelbtini), 11 val. 50 min., t. y. vieną dieną, ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Ž. D. iš suėmimo paleisti nedelsiant – teismo posėdžių salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt keturis eurus 20 centų (54,20 Eur) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, įpareigojant priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, – raudonos dėmės nuoplovą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2025-03-27 aktą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.