Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, našlės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2015-10-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-41175917-15, kuriuo D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 straipsnio 1 dalį, panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados tyrėjas N. M. 2015-10-07 D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-08-31, 10.50 val. nustatyta, jog D. B. adresu (duomenys neskelbtini), laikomas šuo Cvergšnauceris nevakcinuotas nuo pasiutligės. Tokiu būdu D. B. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymu Nr. AD1-1874 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių 6.1 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje (b.l. 13).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. PK Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados tyrėjas N. M. 2015-10-23 nutarimu D. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, skyrė 29 EUR baudą (b.l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pakeistinas.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 110 str. 1 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-26 įsakymu Nr. AD1-1874 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B l-463 patvirtintų Pasiutligės kontrolės reikalavimų (toliau — Pasiutligės kontrolės reikalavimai) 5 p. nustatyta, jog šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų, dėl pasiutligės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.

Iš byloje esančios vakcinacijų pažymėjimo kopijos matyti, jog D. B. priklausantis šuo vakcinuotas nuo pasiutligės buvo tik 2011 metais (Canigen Virbac vakcina) (b.l. 17-18). Pati D. B. patvirtino, jog vėliau jos šuo nebuvo skiepijamas.

Esminis D. B. skundo argumentas yra tas, jog jos Cvergšnaucerio veislės šuo nekelia pavojaus aplinkiniams dėl pasiutligės, todėl jai nėra taikomas Pasiutligės kontrolės reikalavimų 5 p. reikalavimas savo šunį vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių.

Su tokiu argumentu teismas negali sutikti. Nors D. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos šuo nedidelis, gerai prižiūrėtas, iš esmės būna tik namie, išvedamas į lauką tik jai priklausančioje žemės sklypo teritorijoje prie namų valdos, be to, šuniui neleidžiama bėgioti be pavadėlio, su šuniu niekur nekeliauja, tačiau tokie teiginiai nepaneigia šuns savininko pareigos kasmet tokį šunį skiepyti nuo pasiutligės. Net ir tuo atveju, jei D. B. šuo būtų vedžiojamas tik jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tai neužkerta kelio rizikos veiksniams ir šios ligos sukėlėjams pasireikšti toje aplinkoje, kurioje šuo vedžiojamas. Net ir prie namų vedžiojamas šuo potencialiai gali būti užkrėstas pasiutlige ir tapti šios ligos sukėlėjo nešiotoju, platintoju, jei šiam įkastų ar apseilėtų kitas priklydęs laukinis ar naminis gyvūnas, sergantis pasiutlige, ar pan. Savo 2015-10-19 paaiškinime pareigūnams D. B. nurodė, kad su kaimynais N. ir S. S. gyvena namų valdoje, kiekvieni turi nuosavybės teise priklausančią namų valdos dalį su žemės sklypu (b.l. 28). Be to, teismo posėdžio metu D. B. patvirtino, jog sergantį šunį vežtų pas veterinarą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei 2015-10-19 paaiškinime išdėstytus teiginius, akivaizdu, jog D. B. šuo potencialiai gali turėti kontaktą ne tik su šuns savininke, bet ir su kitais žmonėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog D. B. šuo gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų, vadinasi, jos šuo taip pat turi būti kasmet skiepijamas nuo pasiutligės, o šio reikalavimo nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 110 str. 1 d. Pažymėtina, jog kito asmens D. B. išsakyta nuomonė, kad šunį būtina skiepyti, jei jis vežamas į parodas, D. B. administracinės atsakomybės nešalina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. B. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Pareiškėjos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 1 d.

Pareiškėja savo skunde taip pat kelia nuobaudos švelninimo klausimą, nurodo, kad jai paskirta per griežta nuobauda. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pažeidėjo skundą teisme. Skiriant administracinę nuobaudą, kaip ir taikant bet kokią valstybinės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus optimaliausiai gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Byloje nustatyta, jog administracine tvarka D. B. anksčiau nebausta (b.l. 23), aplinkybės, jog šuns nepaskiepijo neneigė nei pareigūnams, nei teisme, taigi, iš esmės pažeidimą pripažino, tačiau sąžiningai klydo dėl galiojančio teisinio reglamentavimo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pažeidimas padarytas neturint tikslų nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, o iš sąžiningo suklydimo, pažeidimas labiau formalus ir jokios žalos bei pasekmių nesukėlė. Įvertinus visumą aplinkybių, kurias patvirtina bylos duomenys, taip pat atsižvelgus į D. B. padaryto pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, teigtina, kad D. B. už minėtą pažeidimą paskirta 29 EUR bauda, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai paskyrus ATPK 110 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą, todėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2015-10-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-41175917-15 keistinas, pažeidėjai paskiriant ATPK 110 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-10-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-41175917-15, kuriuo D. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 str. 1 d. – 29 eurų dydžio bauda pakeisti ir D. B. paskirti įspėjimą.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.