Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-213/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
1-27-213/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Civilinis ieškovas
V. V., D. V.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Remigijus Merkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-213/2016Proceso numeris 1-87-1-00615-2014-6Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. sausio 19d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V. ir D. V., nukentėjusiųjų atstovui adv. Remigijui Merkevičiui,

kaltinamajam R. B., jo gynėjui adv. Ignatijui Šuškevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Trakų kelių tarnyboje kelio darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)

, neteistas,kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5d., 144 str.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

Kaltinamasis 2014-09-17 apie 20 val. 30 min. Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Trakų kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties „Camelia“ vaistine, esančia Vilniaus g. 41, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio ir laiku nesustojo, kad praleistų važiuojamąją dalį, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, kirtusią pėsčiąją J. V., ir nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ją partrenkė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, o su automobiliu iš jos pasišalino, tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių (KET redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9 p., 37 p., 231.1 p. 231.4 p., 231.5 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kas komplikavosi nekrotizuojančiu fasciitu, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to nukentėjusioji J. V. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Taip pat R. B. paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent: kaltinamasis 2014-09-17, apie 20 val. 30 min., Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus g., vairuodamas savo automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Trakų kryptimi, ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties „Camelia“ vaistine, esančia Vilniaus g. 41, Aukštadvaryje, partrenkė per perėją ėjusią J. V., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., 231.1, 231.4 p., 231.5 p. reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja J. V. jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei nes buvo padaryti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą, jos nesuteikė, nepasiliko įvykio vietoje ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str.

Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-17 apie 19-20 val. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiųjų perėjoje partrenkė žmogų, ir iš įvykio vietos pasišalino. Nurodė, kad tą dieną važiavo į Trakų pusę, Aukštadvario miestelyje, Vilniaus gatve, prieš Camelia vaistinę, važiavo negreitai, gal 50 km/h, užsižiūrėjo, o pakėlė akis, prieš save pastebėjo žmogų, bet ar tai buvo moteris ar vyras, pasakyti negali, pajuto smūgį, viskas vyko ties pėsčiųjų perėja. Parodė, kad važiavo su automobiliu VW Passat, kuris priklauso jam, kartu su juo automobilyje buvo S. V., pastarasis sėdėjo ant galinės automobilio sėdinės, jis taip pat suprato, kas įvyko. Po smūgio jis stabtelėjo, o po to ėmė ir nuvažiavo. Po smūgio jo partrenktas žmogus nukrito ir nusirideno į kairę pusę, pastebėjo, jog žmogus pereidinėjo kelią iš dešinės į kairę. Parodė, kad žmogus, kuris ėjo per pėsčiųjų perėją, nebuvo nuėjęs iki skiriamosios juostos, tačiau jis žinojo, kad yra skiriamieji ženklai, jog artėja pėsčiųjų perėja, tačiau artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, jis nebuvo atidus. Paaiškinti, kodėl nuvažiavo iš įvykio vietos, negali, gal išsigando, kad užmušė žmogų. Parodė, kad iš pradžių stabtelėjo, kai partrenkė žmogų, tačiau iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo į namus, prieš tai pakeliui išleido su juo kartu važiavusi S. V.. Parodė, kad tą dieną važiavo kartu su V. dėl to, jog pastarasis turėjo išvažiuoti į užsienį dirbti, todėl norėjo su juo pasėdėti, pasikalbėti. Parodė, kad jis nebuvo išgėręs, kai sėdosi prie vairo, nes jau kurį laiką nevartoja alkoholio. Parvažiavęs namo apie 20 val., automobilį paliko lauke, tačiau jo neapžiūrėjo. Atvažiavęs, užėjo į namus, tačiau ilgai neužtruko, išėjo, kad galėtų prisigerti ir sumažinti įtampą. Kiek prisimena, tą dieną su savo sugyventine R. D. nekalbėjo, tik kitą dieną jai pasakė, kad partrenkė žmogų, tačiau į policiją jis nenuėjo. Apie tai, ką jis partrenkė, sužinojo gal po kelių dienų. Parodė, kad policijos pareigūnai pas jį atėjo gal po penkių dienų, o jis pats po įvykio 5 dienas gėrė. Parodė, kad tuo laikotarpiu turėjo nedarbingumą. Apie tai, kad jis partrenkė žmogų, žinojo tik jo sugyventinė ir S. V., kuris kartu su juo buvo automobilyje, niekam daugiau jis apie tai nepasakojo. Pripažino, jog naktį gal ir skambino pažįstamiems, bet dėl kokių tai reikalų. Jeigu būtų norėjęs išsisukti, tai kitą dieną mašiną jau būtų pardavęs. O partrenktą žmogų paliko, nes galvojo, jog jį užmušė, be to, patyrė šoką. Papildomai parodė, kad tą dieną važiavo iš Čižiūnų, buvo pas S. V., jį paėmė ir abu važiavo pas jį į namus. Dienos metu jis pas R. B. po darbo malkas vežė, o po to nuvažiavo namo ir tada pas S. Tą dieną jis buvo darbe, buvo blaivus, o nedarbingumo pažymėjimą paėmė kitą dieną Aukštadvario ambulatorijoje, apsimetęs, jog jam skauda ranką, koją. Vėliau paėmė darbe neapmokamų atostogų, o gėrė dėl įvykio. Parodė, kad tą dieną darbą baigė apie 16 val., po to su GAZ automobiliu pas B. vežiojo malkas iki 18-19 val., po to nuvažiavo pas S. Parodė, kad alkoholio nevartojo jau apie 1 metus, buvo laikotarpis, kai alkoholio negėrė apie 7 metus. Didelių problemų su alkoholiu neturėjo, tačiau dėl to, kad jaustųsi užtikrinčiau, kartais užsikoduodavo. Parodė, kad GAZ automobiliu važiavo iš Vladislavos kaimo į Nikronių kaimą. A. K. pažįsta, ar tą dieną jį matė – pasakyti negali, o taip A. jam patvarkydavo mašiną, kai reikėdavo. Parodė, kad pažįsta ir L. A., ji yra G. A. žmona, ją pažįsta iš matymo, tačiau tą dieną jos kieme su automobiliu nebuvo, jos daržo su mašina nebuvo išmalęs. Parodė, kad tą vakarą lyg tai parduotuvėje MAXIMA nebuvo. Parodė, kad negali pasakyti apie tai, ar tą vakarą ar kitą dieną kalbėjo telefonu su mama S. B.. Pasakyti apie ką kalbėjo su savo motiną 6 valandą ryto negali, nes neatsimena, apie eismo įvykį ji taip pat nebuvo informuota, apie tai ji sužinojo iš žmonių, tuomet jam ir paskambino. Parodė, kad po įvykio parvažiavęs namo, nuėjo į kluoną ir ten gėrė alkoholį, nes jo turėdavo namuose pastoviai. Parodė, kad automobilio iš karto nepaslėpė, o jį apžiūrėjo kitą dieną, kai buvo šviesu. Parodė, kad toje vietoje, kur partrenkė žmogų, žibintas nedegė, buvo tamsu. Partrenkė žmogų ant perėjos savo kelio dalyje. Kodėl kraujo pėdsakai kitoje pusėje - nežino, gal jie atsirado po to, kai partrenktas žmogus nusirideno. Neatsimena, ar toje vietoje iki perėjos yra ištisinė kelio juosta, ten yra kelio vingis jo judėjimo kryptimi. Padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino, iš karto pareikštų ieškinių atlyginti negalės, nes jo gaunama alga sudaro apie 400 eurų į mėnesį, bet laikui bėgant tai padarys. Atsiprašė nukentėjusiųjų, o jo mama buvo nuvykusi į ligoninę pas V. Laiko, kad būdamas laisvėje greičiau galės atlyginti padarytą žalą.

Byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.), nes kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino, jis padarė neatsargias nusikalstamas veikas, tiek prokuroras, tie kaltinamojo gynėjas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, o R. B. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės iš esmės nekelia abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

2014-09-17 Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 20 val 40 min. gautas pranešimas apie tai, kad automobilis partrenkė moterį, nustatyta, kad tai atitinka LR BK 281 str. 3d. požymius, įvykio aplinkybės: 2014-09-17 apie 20 val. 30 min. Vilniaus gatvėje, Aukštadvaryje, šalia vaistinės „Camelia“, nenustatytas automobilis galimai kliudė ėjusią J. V., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl daugybinių abiejų kojų lūžimų ir veido žaizdų ji paguldyta į Vilniaus GMPKL (1 tomas, b.l. 1).

Iš nukentėjusiosios J. V. parodymų, duotų 2014-09-23 ikiteisminio tyrimo metu Respublikinėje Universitetinėje Vilniaus ligoninėje matyti, kad ji 2014-09-17 maždaug apie 18 val. dar tamsu nebuvo, išėjo iš namų, ėjo į parduotuvę. Pagalvojo, kad „Maxima“ parduotuvės neprieis, tai ėjo į S. privačią parduotuvę, esančią Aukštadvaryje, Vilniaus g., prie pat pašto, nes ji visada vaikšto su ramentais, nes jai yra keistas kairės pusės sąnarys ir skauda jai abi kojas. Įvykio dieną taip pat ėjo su savo abiem ramentais. Kad nueiti į minėtą parduotuvę, jai reikėjo pereiti Vilniaus gatvę. Tuomet ji iš lėto priėjo Vilniaus gatvę, priėjo pėsčiųjų perėją, apsidairė ar neatvažiuoja automobiliai, ar atvažiuojantys automobiliai ją praleidžia. Nuo Aukštadvario centro link Trakų tuo metu pravažiavo 2 ar 3 tamsūs automobiliai ir kai atvažiuojančių automobilių nei nuo Trakų pusės, nei nuo Aukštadvario pusės nebuvo, ji pradėjo eiti per Vilniaus gatvę, per pėsčiųjų perėją. Buvo perėjusi jau pusę kelio (Vilniaus gatvės), kai apsidairiusi vis dar nematė atvažiuojančių automobilių. Ji ėjo nuo dešinės kelio pusės, žiūrint nuo Aukštadvario centro, į kairę kelio pusę, t.y. nuo vaistinės „Camelia“ į kitą kelio pusę. Jai likus 2-3 metrams iki šaligatvio bordiūro, ji pamatė nuo Aukštadvario miestelio. centro pusės dideliu greičiu atvažiuojantį šviesios spalvos lengvąjį automobilį. Tikslios automobilio spalvos pasakyti negali, nematė žino, kad šviesi. Automobilio valstybinio numerio ji taip pat nematė. Taip pat nematė kas vairavo minėtą automobilį, bet kiek prisimena, jai atrodė, kad vyras. Kai ji atsisuko į tą šviesios spalvos automobilį, kuris važiavo link jos, ji jam dar linktelėjo galvą padėkodama, kad jis ją praleidžia. O tuo metu šviesios spalvos automobilio vairuotojas pasirodo jos nepraleido, o su savo automobiliu partrenkė ją einančią per pėsčiųjų perėją. Automobilis į ją trenkėsi iš kairės pusės, smūgis jai buvo į kairę pusę, į kairį ramentą ir į jos kojas. Nuo smūgio ji pargriuvo ir galva trenkėsi į asfaltą, ir nuo to prarado sąmonę. Sąmonę atgavo ligoninėje. Todėl ji nežino, kas toliau vyko eismo įvykio vietoje, nežino nei kas jai iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje jai sūnus pasakė, kad ją partrenkęs automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotojo, kuris vairavo pasišalinusį automobilį atpažinti negalėtų, kadangi trumpai jį matė ir viskas labai greitai įvyko, be to jį matė iš toli (1 tomas, b.l. 37-38).

2014-09-19 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 8344/14 (01) nurodoma, kad J. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b.l.42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-09-30 specialisto išvadoje Nr. M 1298 /14(01) konstatuota: J. V. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kas komplikavosi nekrotizuojančiu fasciitu, sepsiu, dauginiu organų disfinkcijos sindromu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. VĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2014/22542 duomenimis J. V. mirė (duomenys neskelbtini) 6.50 val. J. V. lavone nustatyti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plaštakose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gaktikaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivikaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į ligoninę, tai yra 2014-09-17 22.08 val., labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, nukentėjus autoįvykio metu kaip pėsčiajai. Šie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.613, 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 27-35).

Nukentėjusysis V. V., apklaustas 2014-10-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. V. sūnus, taip pat dar turi vieną sesę D. V.. Mama J. V. gyveno (duomenys neskelbtini). Mama gyveno viena, jis ir sesuo D. gyvena atskirai, jis gyvena (duomenys neskelbtini), sesuo su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai su mama bendravo artimai, pas mamą nuvažiuodavo beveik kiekvieną savaitgalį, o kai dirbdavo tai važiuodavo beveik kiekvienas išeigines. Kiek žino sesuo su mama taip pat bendraudavo, tik kaip artimai nežino, mamą daugiau prižiūrėdavo jis, jis dažniau važiuodavo pas mamą nei sesuo. Mama turėjo problemų su sąnariais, dėl to sunkiai vaikščiodavo, mamai maždaug prieš 10 metų buvo pakeistas kairės kojos kelio sąnarys. 2014 m. pradžioje, jis buvo mamą nuvežęs pasitikrinti koją, kuriai buvo pakeistas sąnarys gydytojai sakė, kad viskas tvarkoje, problemų nebuvo. Kadangi mamai buvo iškrypęs stuburas mamai buvo sunku vaikščioti ji vaikščiojo su ramentais. Mama eidama išsitiesti negalėdavo, todėl kai eidavo būdavo palinkusi, susikūprinusi, gydytojai sakė, kad taip mama eidavo dėl stuburo. Kaip ir visi senyvo amžiaus žmonės mama gerdavo vaistus, kad skystintų kraują, taip pat gerdavo vaistus nuo kraujospūdžio. Mama puikiai galėjo gyventi ir viena, kasdieninės pagalbos, priežiūros dar jai nereikėjo. 2014-09-17 vakare jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną giminaitis T. Z., ir pranešė, kad jo mama papuolė į eismo įvykį, kad mamą paėmė greitoji pagalba ir ją vežą į Vilniaus lazdynų ligoninę. Jis iš karto nuvažiavo į nurodytą ligoninę laukė kol atveš mamą. Kai mamą atvežė iš karto jos nematė, jai iš karto padarė kompiuterinę tomografiją, nustatė, kad yra daugybinių sužalojimų, esminis sužalojimas buvo kojų ir dubens kaulų lūžiai, taip pat buvo nustatyta galvos trauma. Todėl mamai iš karto operavo kojas, dėl patirtų lūžių ir po operacijos mamą paguldė į reanimacijos skyrių. Pirmą dieną reanimacijos skyriuje mamai buvo kritinė situacija, ji negalėjo atsigauti po operacijos, po operacinės narkozės. Reanimacijos skyriuje mama buvo gydoma 5 dienas, po to būklei pagerėjus mama buvo perkelta į traumatologijos stacionarų skyrių. Mama traumatologiniame skyriuje buvo gydoma maždaug savaitę laiko, po to mamai vėl buvo daroma abiejų kojų operacija, po operacijos buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, tačiau po šios operacijos mama sąmonės jau neatgavo. Po operacijos praėjus pusantros paros laikui mama mirė. Mamos laidotuves organizavo ir viskuo rūpinosi jis vienas. Sesuo organizuojant mamos laidotuves pinigais neprisidėjo, viskuo jis rūpinosi vienas. Sesuo daugiau padėjo viską organizuoti. Jam dėl mamos netekties buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala (1 tomas, b.l. 43).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. V. pasakė, kad nagrinėjant bylą, bei priimant sprendimą, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis B. 2014 metų rugsėjo 17 d. važiavo Vilniaus gatve Aukštadvaryje, nesilaikė jokių atsargumo priemonių ir to pasėkoje buvo partrenkta jo mama. Jis po įvykio pabėgo, vengė atsakomybės, slapstėsi. Nukentėjusioji buvo nuvežta į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kur jis ją pasitiko, gydytojai paprašė asmens dokumento, todėl jam teko grįžti į Aukštadvarį ir tuo metu apšvietimas buvo geras. Vienas šviestuvas, kuris yra už 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos nedegė, o kitas į Prienų pusę 15 metrų atstumu visą laiką degė. Parodė taip pat, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. paskambino kriminalinės policijos darbuotojams, nes sužinojo iš Aukštadvario bendruomenės, kad tą įvykį padarė R. B.. Kriminalistas pasakė, kad turi savo darbo metodus ir bus išsiaiškinta. Gulint mamai ligoninėje, R. B. neatvyko pabendrauti, pasiaiškinti. Mama nuo daugybinių sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Aukštadvario bendruomenės sužinojo daugiau, nei iš pačio R. B., aukštadvariečiai teigia, kad R. B. tą dieną buvo girtas. Prašė skirti realią griežtą bausmę ir patenkinti civilinius ieškinius.

Nukentėjusioji D. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-25 parodė, kad J. V. yra jos mama. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), mamos J. V. namuose. Gyveno kartu su mama J. ir vaiku. Žiemos laikotarpiu taip pat atvažiuoja į savo butą (duomenys neskelbtini), pakūrenti krosnies, kad nesutrūkinėtų vamzdžiai. Santykiai su mama J. buvo geri, jos bendravo šiltai, kartais jiems mama pagamindavo valgyti, kartais ji pagamindavo valgyti visiems. Su mama nesipykdavo. Taip pat turi brolį V. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis taip pat padėdavo mamai, jie mama rūpindavosi abu kartu. Mamai nuolatinės priežiūros nereikėjo, ji savimi pasirūpindavo dar pati, jie mamai padėdavo atlikti sunkesnius namų buitinius darbus, taip pat veždavo mamą į medicinos įstaigas. Mama pagal savo amžių buvo labai stipri, jai kai reikdavo, palikdavo savo 4 metukų dukrytę, ji mama pasitikėdavo. Mama padėdavo netgi savo kaimynėms. Mamai buvo pakeistas vienos kojos sąnarys, ji vaikščiojo su dviem lazdomis, kadangi su jomis buvo lengviau vaikščioti, mama turbūt bijojo dėl savo keisto sąnario, ji pasisaugodavo. Kitų rimtų sveikatos problemų mama neturėjo, retkarčiais kaip senyvo amžiaus žmogui, pakildavo spaudimas, tačiau nuolatinių vaistų vartoti nereikėjo. Jai 2014-09-17 vidurnaktį paskambino dėdė T. ir pranešė, kad automobilis partrenkė mamą. Tą dieną ji buvo atvažiavusi su savo dukryte į (duomenys neskelbtini), į savo butą. Kadangi dėdė pranešė, kad mama yra išvežta į Vilniaus lazdynų ligoninę, iš karto nuvažiavo į ligoninę. Atvažiavusi ligoninėje sužinojo, kad mamai yra sutriuškinti dubens kaulai, sulaužytos abi kojos, taip pat buvo nustatytas galvos sumušimas. Mama iš karto buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, ji buvo sąmoninga. Pagerėjus būklei, mamą perkėlė į kitą skyrių. Kai mamai pagerėjo sveikata ji jai papasakojo, kad dar buvo šviesu, kai ji ėjo per kelią per pėsčiųjų perėją, kai ji pamatė, kai baltos spalvos automobilis važiuojantis link Trakų, važiuodamas ne savo juosta, ją partrenkė. Mama sakė, jog ji buvo partrenkta. kai jai liko visai mažai eiti, kad pereitų kelią. Kas vairavo automobilį, mama sakė nematė, ir sakė kad automobilis net nesustojo nuvažiavo toliau, mama viską prisimena, nes buvo su sąmone. Labai greitai po smūgio atbėgo vietiniai gyventojai, kaimynai, kurie suteikė medicininę pagalbą mamai ir iškvietė greitąją pagalbą. Daugiau apie įvykio aplinkybes mama nieko nepasakojo. Manė, kad mamai gerėja, mamai pastoviai buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai todėl ji ir jautėsi geriau. Tačiau padarius mamai kraujo tyrimus paaiškėjo, kad kraujas buvo užkrėstas, tačiau jiems gydytojai nieko nesakė, gal nenorėjo jaudinti. Po to mama pasijuto blogai, jai išsipūtė pilvas, ji visą naktį vėmė. Mamai pakeitė patalynę, kad ji jaustųsi geriau, jai nupirko vaistų, tepalų, kad mama pasijustų geriau. Mamos kojos atrodė tragiškai, jos buvo mėlynos, pageltę. Artimieji ligoninėje praleistą laiką labai išgyveno, pergyveno, dėl mamos sveikatos ir gyvybės. Ir vieną rytą mamos buvo labai žemas kraujo spaudimas, gydytojai pasakė, kad uždegimas, kraujo užkrėtimas yra išplitęs visame organizme, ir ši klastinga kraujo liga mamą pakirto, ji ligoninėje mirė. Dėl mamos mirties, netekties jai buvo padaryta dildžiusia moralinė žala, kuri pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais. Labai netikėtai įvyko mamos mirtis, nes ji buvo fiziškai stipri, niekas iš artimųjų to nesitikėjo, galėjo dar ilgai gyventi. Ji prarado mamą, jos dukrytė prarado močiutę, kuri buvo prisirišusi prie močiutės, dabar neturės kam palikti savo dukrytės, reikės prašyti svetimų žmonių, kad su ja pabūtų, kai jai reikės kur nors išvažiuoti. Taip pat dėl mamos netekties jai buvo padaryta turtinė žala, kadangi mamai gydantis ligoninėje, pirko jai vaistus, tepalus, sauskelnes. Mamą šarvojo ir laidojo jie visi kartu, ji, brolis Viktoras ir kiti giminaičiai, kur reikėjo mokėti pinigus ten mokėjo, mamą laidojo visi draugiškai. Taigi dėl mamos netekties, dėl šio eismo įvykio, jai buvo padaryta tiek neturtinė, tiek turtinė žala (1 tomas, b.l. 47).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad labai gaila, kad taip atsitiko, yra blogai abiem pusėm. Kai kurie kaimynai teigia, kad matė B. tą dieną girtą. Kaltinamasis nesugebėjo pagal mamos parodymus vairuoti teisingai ir posūkio vietoje išvažiavo į priešingą eismo juostą ir jai likus žengti kelis žingsnius, ją partrenkė. Jisai buvo girtas, jis pasišalino ir slėpė įrodymus ir tik sulaukęs pareigūnų, prisipažino. Jam buvo pareikšti kaltinimai. Jisai neatsiprašė jos mamos, tik jo mama atvažiavo į ligoninę. Ji to daryti neprivalėjo. Jis pats yra suaugęs žmogus. Jis, siekdamas išvengti atsakomybės, paslėpė automobilį, pats slapstėsi, kol rugsėjo 23 d. atėjo pareigūnai ir jį suėmė. Prašė į tai atsižvelgti ir skirti griežčiausią bausmę. Ta aplinkybė, kad būnant blaivam ir pasišalinant iš įvykio vietos, yra nežmoniška. Mama buvo palikta nukraujuoti, o žmogui tai nerūpėjo, prašo į tai atsižvelgti ir skirti griežtą bausmę, patenkinti jų civilinius ieškinius.

Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-17, parodė, kad 2014-09-17 apie 20.30 val. jis su žmona G. R. važiavo automobiliu „Honda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę Aukštadvario miestelyje, Vilniaus gatve. Neprivažiavus „Camelia“ vaistinės ant važiuojamosios dalies matė dvi tapkes, už 10-15 metrų ant važiuojamosios dalies gulėjo kraujuota moteris, buvo prakirsta jos galva, lūpa ir barzda ir laikėsi už kojos. Šalia jos gulėjo vienas ramentas, o kitas už 4 metrų ant šaligatvio dešinėje pusėje. Paskambino 112, o po to priėjo ir paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad pargriuvo. Jokio automobilio šalia jos ir kitų žmonių nebuvo. Susirinkę žmonės atėję sakė, kad girdėjo stabdymą, o po to trenksmą (1 tomas, b.l. 92).

Liudytojas T. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-18 parodė, kad J. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sesuo. 2014-09-17 apie 18 val. jis atvyko į savo sodybą esančią (duomenys neskelbtini). Apie 21 val. jį informavo giminaitis K. D., kad Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus gatvėje netoli vaistinės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota sesuo J. V.. Atvykęs į įvykio vietą pamatė greitosios pagalbos automobilį, kuriame buvo jo sesuo. Išsiaiškino, kad automobilis iš įvykio vietos pasišalino, įvykio liudytojų nebuvo. Jam buvo perduoti saugojimui sesers ramentai ir batai. Kas sužalojo sesę, jis nežino (1 tomas, b.l. 93).

Liudytojas A. J. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-19 parodė, kad gyvena už 40 metrų nuo vaistinės „Camelia“, esančios Vilniaus gatvėje, Aukštadvario miestelyje, Trakų r., 2014-09-17 buvo namuose. Apie 20.30 val. išėjo į kiemą parūkyti. Netrukus išgirdo automobilio stabdymą, smūgio garsą, sklidusį nuo vaistinės pusės. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Gal už poros minučių jis nuėjo į vietą ir pastebėjo, kad nuo Prienų link Vilniaus pusės, prieš pėsčiųjų perėją stovi mikroautobusas baltos spalvos ir apšviečia kelią, už perėjos kairėje pusėje, maždaug 10-15 m. atstumu gulėjo moteris, šalia jos gulėjo batai ir ramentai. Kraujo dėmė buvo ant perėjos, o kita dėmė šalia jos. Sulaukė greitosios medicininės pagalbos. Atpažino, kad partrenkta moteris buvo J. V.. Vėliau atvyko policija. Kas tai įvykdė, nežino ir nieko neįtaria. Kiek matė, mikroautobusiukas buvo tvarkingas (1 tomas, b.l. 95).

Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-23, parodė, kad su R. B. gyvena 8,5 m. Oficialiai nesusituokę, vaikų neturi. Gyvena su R. V. k., (duomenys neskelbtini) senelių namuose. R. turi žalios spalvos automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuoja ir automobilis priklauso R. 2014-09-17 R. į namus grįžo apie 21 val. Grįžo į namus susinervavęs ir išėjo iš namų. Grįžo į namus naktį, grįžo girtas. Ji automobilio nematė. Kitą dieną, ryte, apie 8 val. ji pamatė R. automobilį stovintį kieme. Automobilio „VW Passat“ priekinis stiklas buvo sudaužytas vairuotojo pusėje. Ji nieko neklausė, tačiau R. pats pradėjo verkti, jai pasakė, kad Aukštadvaryje prie vaistinės „Camelia“ nutrenkė žmogų. Ji paklausė, ką nutrenkė, tačiau R. pasakė, kad nematė ką, nes buvo tamsu. Nuo to laiko R. pradėjo kiekvieną dieną gerti. Vėliau jie sužinojo, kad R. savo automobiliu nutrenkė Z. Ji kalbėjo, kad reikia važiuoti ir prisipažinti į policiją. R. vis jai sakydavo, kad labai bijo, o tuo labiau, kad kiekvieną dieną gėrė alkoholį. Būtent tą dieną t.y. 17 d. kai jis grįžo į namus, jai atrodė tikrai R. nebuvo vartojęs alkoholio. Jai R. nesakė, ar jis važiavo vienas ar dar kas nors buvo su juo, ji jo apie tai ir neklausė (1 tomas, b.l. 97).

Liudytoja R. D. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-02, parodė, kad duotus parodymus ankstesnėje apklausoje patvirtina pilnai ir nori papildyti, kad jau maždaug 4 metai laiko ji naudojasi tel. nr. (duomenys neskelbtini). Šį abonentą yra pasiėmusi iš UAB „Bitė“ salono, savo vardu. Daugiau šiuo telefono numeriu niekas nesinaudojo ir nesinaudoja, ji juo naudojosi viena. Turi tik šį vieną telefono numerį. Ji su savo sugyventiniu R. B. susiskambina keletą kartų per dieną, dėl įvairiausių dalykų ir smulkmenų. Todėl gali būti, kad eismo įvykio dieną t.y. 2014-09-17, tiek dieną po eismo įvykio 2014-09-18, arba ji skambino R. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), arba R. skambino jai. Kokiu tikslu skambino vienas kitam, apie ką tuo metu kalbėjo susiskambinę su R., ji dabar jau nebeprisimena. Kiek prisimena, kai 2014-09-17 apie 21 val. R. su savo automobiliu „VW Passat“ grįžo iš Aukštadvario, pastebėjo, kad R. yra susinervinęs, tačiau jis jai nieko nepasakojo ir palikęs prie namų automobilį, kažkur išėjo, kur išėjo, jai nesakė, į namus grįžo po vidurnakčio. Gali būti, kad ji skambino 2014-09-17 naktį R. į jo telefono numerį,. kad paklausti, kur jis taip ilgai randasi, tačiau ar iš tikrųjų ji jam skambino, ji neprisimena, nes praėjo daug laiko (2 tomas, b.l. 24).

Liudytojas S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-23 parodė, kad 2014-09-17 į pavakarę, jau buvo prietema, tikslaus laiko neprisimena, buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino bendradarbis R. B.. R. telefonu pasakė, jog jis užsuks pas jį į namus pakalbėti. Maždaug už 20 min. pas jį į namus, į (duomenys neskelbtini) atvažiavo vienas R. B. su savo automobiliu „VW Passat“ melsvos (elektrinės) spalvos, kurio valstybinio numerio nežino. Jis pats buvo apgirtęs, kadangi prieš tai namuose gėrė alų, kiek jam atrodė R. pas jį atvažiavo blaivas. Pakalbėję su R., nusprendė nuvažiuoti pas R. į namus. Jis atsisėdo ant galinės automobilio „VW Passat“ sėdynės, kodėl atsisėdo į galą paaiškinti negali, gale sėdėdamas snaudė nuo apgirtimo ir nuovargio. R. atsisėdo už savo automobilio vairo ir jie išvažiavo iš jo namų. Atvažiavus į Aukštadvarį, automobilį „VW Passat“ vairavo R. ir važiuojant Vilniaus gatve, nuo degalinės „Borusta“ link Trakų pusės, neprivažiavus „Camelia“ vaistinės, esančios dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Prienų pusės, per Vilniaus gatvę ėjo žmogus, nuo dešinės kelio pusės į kairę pusę, žiūrint nuo Prienų pusės. Iš tolo jis nematė ar tai vyriškis, ar moteris, tačiau gali patvirtinti, kad per kelią einantis žmogus buvo tamsiai apsirengęs, jo tamsoje nebuvo matyti, kadangi jau tuo metu buvo sutemę. Ar žmogus ėjo per kelią (t.y. per Vilniaus gatvę) per pėsčiųjų perėją, ar ne, jis to nematė. Viskas taip greitai įvyko, kad nespėjo susiorientuoti. Staiga R. savo vairuojamu automobiliu kliudė per kelią einantį žmogų. Kai R. kliudė einantį per kelią žmogų, žmogus tuo metu buvo per vidurį jų važiavimo eismo juostos. Ar R. matė per kelią einantį žmogų, ar ne, jis nežino, spėja, kad R. einančio žmogaus nematė, nes juk būtų sustojęs. Kokiu greičiu važiavo R. su automobiliu, pasakyti negali, nes nematė, bet jam atrodo, kad važiavo visai negreitai, kažkur apie 50 km./h. greičiu. Po to, kai R. savo vairuojamu automobiliu kliudė per kelią einantį žmogų, iš pat pradžių R. trumpam sustabdė savo vairuojamą automobilį, ir po to praėjus kelioms sekundėms, jis vėl pradėjo važiuoti ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis visą tą laiką sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, nesupratęs kas čia įvyko, buvo labai išsigandęs, negalėjo ištarti nei žodžio, nežinojo ką daryti, negalėjo blaiviai mąstyti. Kai jie trumpam sustojo su automobiliu įvykio vietoje, nei vienas nebuvo išlipęs iš automobilio, kodėl R. neišlipo pažiūrėti, kas nutiko, ar viskas gerai kliudytam žmogui, jis nežino, turbūt iš išgąsčio. Todėl jis nežino, ar kliudytas žmogus buvo rimtai sužalotas, ar iš viso buvo jis sužalotas. Jis su R. po šio incidento nuvažiavo iki Nikronių kaimo posūkio, kur jį R. išleido ir jis pėsčiomis parėjo į namus į (duomenys neskelbtini) kaimą Kur R. važiavo jį išleidęs, nežino. Taip pat nežiūrėjo ir nematė, ar R. automobilis po žmogaus kliudymo buvo apgadintas, ar ne, jis išsigandęs greitai nuėjo į namus. Kitą dieną jam paskambino R. paklausti, ar varo į darbą, bet jokios kalbos apie kliudytą žmogų su R. nebuvo, po šio incidento jis daugiau su R. apie tai nekalbėjo. Po šio incidento, ( po žmogaus kliudymo automobiliu dienos), praėjus maždaug 2-3 dienoms, jam tėtis pasakė, kad Aukštadvaryje automobiliu buvo partrenktas žmogus ir automobilis su vairuotoju pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau jis tėčiui nieko nesakė apie tai, kad jis pats dalyvavo šiame incidente, kadangi bijojo. Jis niekam apie tai nesakė, nes labai bijojo kam nors apie tai prasitarti, bijojo pasekmių, bausmės. Po šio minėto incidento jis daugiau R. nematė, su juo nekalbėjo, išskyrus tą skambutį telefonu kitą dieną, kai paklausė R. ar važiuos į darbą. R. darbe nebuvo, kadangi buvo paėmęs nedarbingumą. Supranta, kad blogai padarė, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepasidomėję ar rimtai sužalotas automobiliu kliudytas žmogus ir dėl to labai gailisi (1 tomas, b.l. 98).

Liudytojas S. V. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-02 parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo tėčio L. V. vardu, tačiau šiuo telefono numeriu naudojasi jis. Tėtis L. šiuo telefono numeriu niekada nesinaudojo, kai pasirašė sutartį su UAB „tele 2“ nuo to momento jis šiuo telefono numeriu ir naudojasi. Naudojasi maždaug apie 4 metus laiko. 2014-09-17 šiuo minėtu telefono numeriu taip pat naudojosi jis. Kadangi jis 2014-09-17, eismo įvykio dieną, buvo gerokai girtas, jis neprisimena, ar po eismo įvykio R. B. jam skambino į jo telefono numerį, ar neskambino. Jeigu R. jam ir skambino, tikrai dabar neprisimena, dėl kokios priežasties, jis jam po eismo įvykio skambino, tikrai neprisimena, apie ką jis su R. kalbėjo. Jam atrodo, kad jis po eismo įvykio, įvykusio 2014-09-17 Aukštadvaryje, Vilniaus gatvėje iki šiol nėra skambinęs R. B., taip pat jis nuo to laiko R. B., kai jis jį po eismo įvykio paleido eiti pėsčiomis į namus, iki šio laiko nėra sutikęs ir matęs, juo labiau nėra su juo kalbėjęs apie eismo įvykio aplinkybes. Jie su R. apie eismo įvykį visiškai nekalbėjo. Prisimena, kad R. jam lyg tai skambino kitą dieną po eismo įvykio, ryte, kai jis jau važiavo į darbą, tikslaus laiko neprisimena, galėtų būti apie 7.00 val. ryto. Paskambinęs R. paklausė, kokia jo sveikata po vakarykščio alkoholio gėrimo, daugiau su R. apie nieką nekalbėjo, tik dėl jo savijautos (2 tomas, 16-17).

Liudytoja S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-13 parodė, kad yra R. B. mama. Sūnus R. gyvena atskirai su savo šeima (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. rugsėjo mėn. tikslios dienos neprisimena, iš vietinių gyventojų sužinojo, kad Aukštadvaryje Vilniaus gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta moteris, o vairuotojas su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo partrenkta jos pažįstama J. V.. J. V. dažnokai užeidavo ir į seniūniją, pakalbėti, jos bendraudavo. J. V. vis eidavo ir eidavo po Aukštadvario miestelį, turbūt atsibosdavo sėdėti vienai namuose. Po keleto dienų (gal net po savaitės) po šio eismo įvykio jai sūnus R. pats prisipažino, kad tai jis partrenkė Aukštadvaryje žmogų ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, kiek prisimena tą dieną kai sūnus jai pasakė, kad tai jis partrenkė J. V., pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Apie šį eismo įvykį, kaip minėjo, ji sužinojo maždaug po savaitės laiko, todėl apie eismo įvykio aplinkybes nieko negali pasakyti, nes jų nežino. Tik žino iš sūnaus R. žodžių, kad jis važiuodamas automobiliu tiesiog nepastebėjo per kelią einančios J. V., dėl to ją ir partrenkė, o išvažiavo iš įvykio vietos dėl to, kad labai išsigando. Kai tik ji sužinojo, kad J. V. partrenkė ir sužalojo jos sūnus R., ji sūnaus R. vardu nuvažiavo pas J. V. į Greitosios pagalbos ligoninę Vilniuje, kurioje ji buvo gydoma. R. neišdrįso nuvažiuoti pas J. V. pats ir jos atsiprašyti, jis jautė labai didelę sąžinės graužatį ir jam buvo gėda, kad taip pasielgė, juolab, kad jis J. V. taip pat labai gerai pažinojo. R. pas J. visuomet nudirbdavo žemės darbus su arkliu, labai daug padėdavo J. Prisimena R. grįžęs sakydavo nesupranta kur J. vaikai, kad ateina J. padėti kaimynės, kiek suprato J. vaikai mažai kada padėdavo. Ji nuvažiavus pas J. į ligoninę ir sūnaus R. vardu jos atsiprašė, kad taip nutiko, siūlė jai savo pagalbą, klausė gal kuo nors reikia padėti. J. V. jai atsakė, kad kol kas nieko jai nereikia, pasakė, kad viskas gerai, kad jos abi turi vaikų. Nesimatė, kad J. būtų buvusi labai pikta ant R., ji tik jai pasakė, kad pirma reikia jai pasveikti ir tuomet žiūrės, kas toliau bus. Kai paklausė J., kaip jos sveikata, kaip ji jaučiasi, ji atsakė, kad jaučiasi lyg ir gerai, tačiau stipriai yra sužalotos jos abi kojos, kurios buvo sutvarstytos metalinėmis plokštelėmis. Pabendravusi su J. truputį aprimo, kad J. viskas gerai, kad atsigavo ir kad sveiksta, bendrauja su žmonėmis. Tačiau vėliau sužinojo, kad J. V. ligoninėje mirė. Kiek žino po J. V. mirties sūnus R. pats skambino J. sūnui V. V., jo atsiprašė ir susitarė susitikti pakalbėti, R. norėjo susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau susitikimas neįvyko, nes R. namuose sutartu laiku nieko nerado. Ji taip pat yra kelis kartus skambinusi J. V. sūnui V. su juo kalbėjosi dėl geranoriško žalos atlyginimo, tačiau V. nieko į tai negalėjo atsakyti ir su juo susitarti nepavykdavo. Taip suprato, kad V. vaikai su jais nenori bendrauti ir tartis dėl žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 99).

Liudytoja H. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-05 parodė, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). R. B. pažįsta jau senai maždaug apie 15-20 metų. Jos santykiai su R. B. yra geri, bendrauja tik esant reikalui, dažniausiai dėl žemės ūkio darbų, dėl šieno, šiaudų, taip pat kas susiję su gyvuliais. Ji R. prašo pagalbos, kadangi jis turi arklį. R. visada padeda, yra draugiškas žmogus. Niekada pas ją R. nebuvo atėjęs girtas, visada ateidavo blaivas, tvarkingai atlikdavo darbus ir išeidavo. Apie eismo įvykį įvykusį Aukštadvaryje, kaip žmonės įvardijo, kurio metu R. partrenkė močiutę, ji sužinojo iš vietinių kaimo gyventojų (kaimynų). Apie šį eismo įvykį, kurį sukėlė R. B. ji sužinojo ne iš karto, žymiai vėliau, kada tiksliai pasakyti negali, neprisimena, gal žiemą. Ji naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos vardu. Šiuo telefono numeriu ji naudojasi viena. Dėl kokios priežasties jai į šį telefono numerį (duomenys neskelbtini), tiek 2015-09-17 18.55 val., tiek 2015-09-18 anksti ryte 05.17 val. skambino R. B., ji tikrai neprisimena, neprisimena apie ką ji su R. B. galėjo kalbėti. Dažniausiai jei jai kas nors skambina ne laiku t.y. naktį, arba anksti ryte ji telefono ragelio nekelia, tiesiog skambutį atmeta. Kaip buvo šiuo atveju, ji neprisimena. Ji neprisimena, ar nurodytais laikais kalbėjo su R., ar nekalbėjo. Gal R. jai skambino dėl kokių nors ūkio darbų, gal ji jo buvo prašiusi padėti, nežino, dabar po šitiek laiko neprisimena. Greičiausiai R. jai skambino dėl žemės ūkio darbų, nes buvo ruduo turbūt reikėjo suarti ar sukultivuoti lauką. Nes daugiau dėl nieko su R. B. ji nebendrauja, dėl kitos priežasties jis jai skambinti negalėjo (2 tomas, b.l. 19).

Liudytojas R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-19 parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Turi neįgalumą, yra nedarbingas 75%, vaikšto labai sunkiai, išeina tik į lauką, daugiau niekur iš namų neina, nebent nuveža pas gydytojus. R. B. pažįsta nuo vaikystės, jis gyvena (duomenys neskelbtini), maždaug už 1 km. nuo jų. Su R. B. bendrauja esant reikalui, dėl namų ūkio darbų, dėl malkų atvežimo ar supjovimo. Nepasakytų, kad jie dažnai bendrautų. R. yra ramus, darbštus žmogus. Su R. jis susiskambina taip pat esant reikalui. Nuo 2013 m. pavasario, tikslios datos neprisimena, jis naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo telefono numeriu naudojasi ir šiuo metu, juo naudojasi vienas. Sutartis dėl šio minėto telefono numerio su Omnitel buvo pasirašyta N. S. vardu, tačiau N. S. niekada šiuo telefono numeriu nesinaudojo. 2014-09-17 t.y. eismo įvykio dieną R. B. jam atvežė į namus malkas, pasėdėjo, pabendravo ir R. išvažiavo į namus. R. buvo blaivas, jis buvo užsikodavęs ir alkoholio negėrė. Todėl 2014-09-17 jie su R. susiskambino dėl malkų vežimo. Dėl kokios priežasties jis 2014-09-18, 04.44 val. ryto skambino R., dabar tiksliai pasakyti negali, neprisimena, greičiausiai taip pat dėl malkų. Anksti ryte skambino dėl to, jog žino, kad R. anksti keliasi į darbą, o prieš darbą dar pašeria gyvulius. Ką šio pokalbio metu kalbėjo su R., neprisimena. Apie tai, kad R. B. Aukštadvaryje padarė eismo įvykį – partrenkė senyvo amžiaus moterį, kurios pavardė V., jis sužinojo po eismo įvykio dienos praėjus keletui dienų, maždaug 3-4 dienoms. Eismo įvykio aplinkybių jis nežino, todėl apie eismo įvykį nieko pasakyti negali. Kelintą valandą 2014-09-17 atvežęs malkas iš jo išvažiavo R., tiksliai neprisimena, maždaug apie 18-19 val. (2 tomas, b.l. 20-21).

Liudytoja R. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-04 parodė, kad 2014-09-17 dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS OVP specialiste, nuo 08.00 val. iki 2014-09-18 09.00 val. 2014-09-17 apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų r., Aukštadvario mstl., Vilniaus g. ant kelio važiuojamosios dalies guli moteris. Nuvykus į įvykio vietą ten jau buvo GMP automobilis, kuriame jau buvo nukentėjusioji moteris, kurią medikai iš karto išvežė į ligoninę, su moterimi pabendrauti nepavyko. Įvykio vietoje buvo prisirinkę daug žmonių, kurie sakė, kad moterį galėjo partrenkti automobilis, tačiau niekas nieko nematė. Buvo apžiūrėta įvykio vieta ir padarytos foto nuotraukos su OVP priklausančiu fotoaparatu. Iš įvykio vietos grįžusi į darbo vietą, į policijos komisariatą, sutvarkė ikiteisminio tyrimo medžiagą, atspausdino eismo įvykio nuotraukas nespalvotu spausdintuvu, kuris yra vienintelis OVP, ir pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kadangi spausdintuvo, kuris spausdintų spalvotai, OVP nėra. Iš fotoaparato eismo įvykio vietoje darytas fotonuotraukas perkėlė į kompiuterį, esantį OVP, tačiau dėl techninių kliūčių jos neišsisaugojo, todėl ir nebuvo perkeltos į nuotraukų saugojimo archyvą ar kitą elektroninę laikmeną. O fotoaparate fotonuotraukos buvo ištrintos reaguojant į kitus įvykius. (2 tomas, b.l. 14)

Liudytojas D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-26 parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, vyriausiuoju tyrėju. 2014-09-17 Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu nenustatytas automobilis Trakų r., Aukštadvaryje, Vilniaus g. pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Gavus tiesioginio viršininko nurodymą 2014-09-19 buvo nuvykta į Aukštadvario mstl. aiškintis įvykio aplinkybių. Tikslu nustatyti liudytojus turinčius informacijos apie minėto eismo įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su Aukštadvario miestelio gyventojais nurodytais 2014-09-19 rašytame tarnybiniame pranešime, kuris buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat, kad nustatyti bylai reikšmingus duomenis buvo nuvykta 2014-09-24 rašytame tarnybiniame pranešime nurodytose vietose t.y. į parduotuvę „Maxima“ ir kolonėlę „Borusta“, kur vaizdo kamerų peržiūros metu, tarnybiniame pranešime nurodytame laiko tarpe, R. B. užfiksuotas nebuvo. Pabendravus su Aukštadvario mstl. gyventojais, kurie kategoriškai atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, informacijos apie tai, kad R. B. 2014-09-17 pirko ir gėrė alkoholinius gėrimus gauta nebuvo. Kadangi tarnybiniuose pranešimuose minimi asmenys nepateikė reikšmingos nusikalstamai veikai tirti informacijos, todėl nebuvo surašyti liudytojų apklausos protokolai. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. I-133 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos pakeitimu“, buvo surašyti tarnybiniai pranešimai nurodant asmenų su kuriais bendrauta, vardus, pavardes, ir kitus duomenis. Vėliau gavus duomenų apie asmenį įvykdžiusį minėtą nusikalstamą veiką buvo atlikti neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu buvo nustatytas įtariamasis R. B.. (2 ytomas, b.l. 15).

2014-09-17 20.55 - 21.10 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus į Trakų r., Aukštadvario mstl., Vilniaus g, oro sąlygos – tamsu. Kelio dangos būklė – sausas asfaltas, eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Važiuojamosios dalies plotis yra 7,50 m. šaligatvio plotis dešinės pusės 1,7 m., kairės pusės 1,5 m. Važiuojamoji dalis paženklinta linijomis skiriančiomis eismo juostas. Kelio aplinka – pastatai. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai: „pėsčiųjų perėja“. Važiuojamojoje dalyje 8,6 m. iki pėsčiųjų perėjos 1,5 m. raudonos spalvos skystis panašus į kraują (1 tomas, b.l. 7-11).

2014-09-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra žalsvos spalvos automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulas yra purvinas, yra nežymių dažų įbrėžimų. Automobilio kairės pusės priekinio bamperio apatinėje dalyje yra atskilę dažai, matosi įbrėžimai. (paimtas dažų pvz., Vokas Nr. 1). Ant kairės pusės sparno dažai yra subraižyti, matosi korozijos poveikis. (paimtas dažų pvz. Vokas Nr. 2). Ant variklio dangčio kairėje priekinėje dalyje matosi 20x22 cm. įlenkimas netaisyklingos formos, virš jo įstrižai iš centro link sparno pusės yra juodos spalvos įbrėžimai plastiko prabraukimas. (paimtas lyginamasis pvz. Vokas Nr. 3). Priekinio stiklo kairiajame apatiniame kampe yra įdubimas 30x25 cm. Jo kairiajame viršutiniame kampe prie kairės pusės statramsčio matosi plaukų ir galimai odos likučių. (paketas Nr. 4). Taip pat yra sulenkta automobilio antena. Automobilis apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 12-18).

2014-09-29 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra reguliuojami alkūniniai aliumininiai ramentai ir batai. Ramentų alkūnių atramos ir rankenos yra juodos spalvos plastiko. Pirmo ramento kojos sekcija yra užfiksuota trečiame lygyje, nėra apatinio antgalio. Antras ramentas yra su juodos spalvos guminiu apatiniu antgaliu, kojos sekcija užfiksuota trečiame lygyje. Nuo apatinio antgalio 34 cm. aukštyje matosi iki 4 cm. ilgio žalsvos spalvos dažų likučiai. Nuo apatinio antgalio 40 cm. aukštyje ramentas yra įlinkęs, pirma aukščio reguliavimo skylutė yra įskilusi. Antras įlenkimas yra 60 cm. aukštyje, matosi žalsvos spalvos dažų likučiai. Ant ramento atramos rankos aukščiui reguliuoti ir kojos sekcijos matosi raudonos spalvos skysčio sutepimai panašūs į kraują. Apžiūrai pateikti rudos spalvos batai. Batų viršus yra medžiaginis, batai yra apiplyšę ir purvini (1 tomas, b.l. 20-24).

2014-11-05 Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK KPS tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 87-1-00615-14, 2014-11-05 į tarnybinį telefoną paskambino įtariamasis R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad 2014-11-04 papildomoje įtariamojo apklausoje minėtos jam priklausančios Bitės tinklo SIM kortelės, kurios šiuo metu yra atsisakęs, telefono Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo, kad po eismo įvykio dėl alkoholio vartojimo jis kreipėsi ir buvo gydomas Aušros vartų ligoninėje, esančioje Justiniškių g. 64, Vilnius. (1 tomas, b.l. 134)

2015-01-15 Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK KPS tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus pasirinkto laikotarpio (nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18) įtariamojo R. B. telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines, nustatyta, kad 2014-09-17 buvo bendrauta su abonentais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtų telefono numerių priklausomybes nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso H. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai (IAP), (duomenys neskelbtini) priklauso N. S.. (1 tomas, b.l. 158)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal LR BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tik už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Taip pat baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuomet, kai dėl transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo įvyksta eismo įvykis, sukėlęs atitinkamose BK 281 str. dalyse numatytų padarinių. Pagal LR BK 281 str. 5d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį žmogaus žūtį, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo mirė tuojau pat po eismo įvykio ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo jam suteiktos medicininės pagalbos laiko ir veiksmingumo.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą - vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl ko žuvo žmogus. Šios veikos padarymas atitinka LR BK 281 str. 5d.

Ir nors kaltinamasis R. B. dėl LR BK 281 str. 5d. numatyto nusikaltimo padarymo savo kaltę pripažino visiškai, ką patvirtina jo parodymai duoti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, kurie iš esmės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma. Tai pranešimas dėl eismo įvykio, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, apžiūros protokolas, Daiktų (ramentų) apžiūros protokolas, kurie buvo rasti eismo įvykio vietoje, specialisto išvada dėl nukentėjusiosios J. V. mirties priežasties, pačios nukentėjusiosios J. V. apklausos protokolas, liudytojo S. V. parodymai, kuriais pasitvirtino, kad Aukštadvaryje, Vilniaus gatvėje ties Camelia vaistine esančioje pėsčiųjų perėjoje (šios aplinkybės liudytojas S. V. negalėjo patvirtinti) R. B. vairuojamas automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusiąją J. V., šis įvykis įvyko 2014 m. rugsėjo 17d. apie 20 val. 30 min. (nors J. V. apklausos metu minėjo, jog į parduotuvę tą dieną ji ėjo apie 18 val, tačiau kitų įrodymų visuma, t.y. kitų apklaustų liudytojų parodymais pasitvirtino, kad eismo įvykis galėjo įvykti apie 20 val. 30 min.).. Tai, kad nukentėjusioji J. V. buvo rasta prie pėsčiųjų perėjos, matė į įvykio vietą atvykęs liudytojas R. R., A. J. C. R. B. padarytas nusikaltimas pasitvirtino ir kitų liudytojų R. D., S. B. parodymais, nes būtent šiems asmenims R. B. papasakojo apie tai, kad būtent jis sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje partrenkė žmogų. Todėl teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, daro išvadą, kad R. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai pasitvirtino, jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5d.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. V. ir D. V. atstovas advokatas Remigijus Merkevičius pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, nurodydamas, kad R. B. pateiktas kaltinimas turi būti pakeistas, nurodant, kad jis 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 20 vai. 30 min. Trakų rajone, Aukšta­dvaryje, Vilniaus gatvėje vairavo savo automobilį VW Passat (valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo Trakų kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties "Camelia" vaistine, esančia adresu Vilniaus g. 41, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, užsiėmė veiksmais, nesusijusiais su transporto priemonės vairavimu, nesulėtino greičio ir lai­ku nesustojo, kad praleistų važiuojamąją dalį, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, kirtusią pėsčiąją J. V., nepasirinko važiavimo greičio, kuris atitiktų važiavimo są­lygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei meteorologines sąlygas taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir siaurą brūkšninę liniją išvažiavo į priešprie­šinio eismo juostą, ir priešpriešinio eismo juostoje nereguliuojamojoje pėsčiųjų perė­joje ją partrenkė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medici­nos pagalba nukentėjusiajai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, o su automobiliu iš jos pa­sišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9, 21, 28, 37, 133, 134, 231.1, 231.4 ir 231.5 punktų, taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 ir 1.7 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. V. buvo padaryti odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, plašta­kose, kraujosruva kairiame petyje, žaizdos viršutinėje lūpoje, smakre, kairio gakti­kaulio abiejų šakų, atviras dešinio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio bei kairio šeivi­kaulio lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kas komplikavosi nekrotizuojančių fasciitu, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to nukentėjusioji J. V. 2014 m. rugsėjo 30 d. ligoninėje mirė, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad prašomas patikslinti kaltinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes esminis momentas šioje byloje yra ta aplinkybė, kad R. B. sukėlė eismo įvykį, tai įvyko ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku, nustatytoje vietoje, eismo įvykis sukeltas pėsčiųjų perėjoje, ko pasėkoje, buvo partrenkta nukentėjusioji J. V. ir kuri nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje. Šios aplinkybės neginčijo nei pats kaltinamasis, nei ligoninėje iki mirties apklausta nukentėjusioji J. V., šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir kartu su R. B. viename automobilyje buvęs S. V.. Todėl šį prašymą ir atmeta.

Taip pat aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtino ir kitą R. B. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. palikimas žmogaus be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei.

Pagal LR BK 144 str. atsakomybė atsiranda tuomet, kai kaltas asmuo savo pasyviu elgesiu, kai kitam žmogui gresia mirties pavojus ir akivaizdu, kad asmuo turi pareigą ir galimybę, nors ir rizikuodamas ją suteikti, jį palieka be pagalbos, kai grėsė pavojus to žmogaus gyvybei.

Tiek R. B., tiek su juo kartu buvęs liudytojas S. V. patvirtino tą aplinkybę, kad po eismo įvykio stabtelėjęs, jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, palikęs partrenką žmogų be pagalbos, kuomet tam žmogui grėsė pavojus gyvybei. Kodėl taip padarė, R. B. paaiškinti negalėjo, nors aiškiai matė, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis ant asfalto atsidūrė žmogus. Kad R. B. pasišalino iš įvykio vietos palikęs žmogų be pagalbos, patvirtino ir kiti liudytojai R. R., T. Z., A. J. C., kurie netrukus po įvykio buvo toje vietoje, kur buvo partrenkta nukentėjusioji J. V., tačiau asmens, kuris tai galėjo padaryti, toje vietoje nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad R. B. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 144 str., todėl jis yra baustinas ir už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino pilnai ir dėl to gailisi.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad R. B. praeityje neteistas, ir nors ištirti įrodymai rodo, kad po eismo įvykio nenuvyko į policijos įstaigą, nepranešė apie tai, kad tai jis sukėlė eismo įvykį ir partrenkė nukentėjusiąją, bet atsiprašė mirusios J. V. vaikų, jo motina S. B. buvo nuvykusi pas J. V. į ligoninę, siūlė savo pagalbą - visos šios aplinkybės lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nors jis padarė ir neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – buvo kelyje nerūpestingas, nesilaikė kelių eismo saugomo užtikrinimui keliamų reikalavimų, ko pasėkoje, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio ir laiku nesustojo, kad praleistų į važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės į kairę kirtusią pėsčiąją J. V. ir ją partrenkė, ko pasėkoje pastaroji nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė ir palikęs ją be pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, skiria R. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytiems vidurkiams, paskirtas bausmes bendrina pagal LR BK 63 str. 1d. ir 5d. taisykles apėmimo būdu. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino ir dėl to gailisi, byla buvo nagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtą laisvės atėmimo bausmę mažina pagal LR BK 64 ¹ str. taisykles. Vadovaujantis LR BK 50 str. ir LR BVK 90 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas nustatytinas atviroje kolonijoje. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės ir atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje. Taip pat kaltinamajam taikytinas BK 68 str., t.y. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas R. B. naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant trijų metų terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų sukeltas itin sunkias pasekmes. Į bausmės laiką R. B. įskaičiuotinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme. Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis – paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus –asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) Vilniuje, grąžintina R. B., vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Kelių policijos Vilniuje, išsiųstinas į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatą, o kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. ir D. V. pareiškė civilinį ieškinį 2585 Eur turtinei žalai atlyginti ir 60000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro motinos J. V. laidojimo išlaidos 3342 Lt (967,91 Eur), gėlės – 1136 Lt (329 Eur), kitos su laidojimu susijusios paslaugos – 500 Lt (144,81 Eur), giesmininkai (giedotojai) ir kelionės išlaidos (2 paros) – 460 Lt (133,22 Eur), gedulingi pietūs – 1500 Lt (434,43 Eur), bažnyčia, salės nuoma (dvi paros) – 400 Lt (116,66 Eur), bei išlaidos, susijusios su J. V. metinių paminėjimu 460 Eur. Prie ieškinio nukentėję asmenys pateikė tokius įrodymus, patvirtinančias jų turėtas išlaidas, tai 3342 Lt (967,91 Eur) pagrindžiančias išlaidas, 1136 Lt (329 Eur) pagrindžiančias išlaidas ir 500 Lt (144,81 Eur) pagrindžiančias išlaidas. Teismas, įvertinęs visumą pateiktų įrodymų, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ rašytinius paaiškinimus, pateiktus byloje bei jų dalies turtinės žalos išlaidų pripažinimo, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų V. V. ir D. V. ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas tik iš dalies, o nesant dalies dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, susijusias su J. V. laidojimu, jas ir tenkina iš dalies, t.y. iš R. B. nukentėjusiųjų naudai priteisiant turtinės žalos išlaidų - už kitas su laidojimu susijusias paslaugas, t.y. 500 Lt (144,81 Eur) bei už giesmininkus 460 Lt (133,22 Eur) (akivaizdu, kad šių išlaidų patvirtinančių dokumentų nukentėjusieji gali ir neturėti, o yra tikėtina, jog tokiomis paslaugomis buvo pasinaudota), o iš UAB DK „PZU Lietuva“, įvertinus tai, kad dalį turtinės žalos draudimo kompanija sutinka atlyginti dėl to, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2014-09-17 kelių eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo sutartis AYAS 01 Nr. 9183164, priteisia nukentėjusiųjų naudai iš draudimo kompanijos jų turėtas šarvojimo – laidojimo paslaugų išlaidas 3342 Lt (967,91 Eur), už gėles – 1136 Lt (329 Eur) ir už bažnyčios bei salės nuomos paslaugas – 400 Lt (115,84 Eur), minusuojant iš šios sumos, kaip nurodė civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose, 1040 Lt (301,20 Eur) laidojimo pašalpą, kuri vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.291 str. 2 d., įstatymų nustatytais atvejais mokama (8 bazinių socialinių dydžių), kuri įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl galutinė mokėtina suma sudaro 3838 Lt (1111,56 Eur). Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas..

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio pasėkoje žuvo nukentėjusiųjų D. V. ir V. V. motina, akivaizdu, kad motinos netektis nukentėjusiesiems sukėlė dvasinius pergyvenimus, nervinę įtampą, žlugo jų lūkesčiai, viltys, įvertinus vien jau tai, kad jos mirtis buvo staigi, netikėta, beprasmiška, juos ištiko emocinis sukrėtimas, vienatvės ir nežinia ko laukimo jausmas. Todėl nukentėjusiųjų D. V. ir V. V. priteistina ir neturtinė žala. Teismas, įvertinęs visas eismo įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad neturtinės žalos dydis sudaro 30000 Eur, t.y. kiekvienam priteisiant po 15000 Eur neturinės žalos. Įvertinus tai, kad civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ sutinka atlyginti nukentėjusiesiems asmenims 5000 Eur, nes remiantis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2008, Nr. 22-808), patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais. Atsižvelgdama į tai, civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva" paskaičiavo ir sutinka išmokėti nukentėjusiesiems 5.000,00 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. UAB DK „PZU Lietuva" papildomai paaiškina, jog remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5000 EUR dydžio draudimo išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek dėl vieno eismo įvykio nukentėjo asmenų. Todėl ši suma ir yra priteistina iš draudimo kompanijos nukentėjusiųjų naudai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kato asmens nukentėjusiųjų naudai priteisia 25000 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetant.

Nukentėjusieji prašo taip pat priteisti iš civilinių atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ laiko, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas dėl to, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoka kyla draudimo sutarties pagrindu. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovės atžvilgiu negali būti taikomos civilinių ieškovų ieškinyje nurodomos LR CK bei CPK nuostatos. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti remiamasi civilinių ieškovų ieškinyje minima teismų praktika, kadangi iš esmės skiriasi tarp bylos šalių kylančių teisinių santykių pobūdis. UAB DK „PZU Lietuva" papildomai pažymi, jog nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškovai negali prašyti priteisti procesinių palūkanų ir iš kaltinamojo.

Pagal LR BPK 109 straipsnį, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo struktūra susideda iš trijų dalių: tiesioginių nuostolių, negautų pajamų ir neturtinės žalos. Tiesioginiai nuostoliai kilo nusikaltimo padarymo metu bei betarpiškai po nusikaltimo, negautos pajamos atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, neturtinė žala yra pripažįstama ir jos dydis nustatomas teismo sprendimu. Neturtinė žala nėra susijusi su asmens turto netekimu ar sužalojimu, turėtomis išlaidomis ar negautomis pajamomis. Ji yra kitos prigimties, atlieka patirto fizinio ir psichinio smurto, dvasinių sukrėtimų bei kitų neigiamų padarinių kompensacinę funkciją ir nustatoma teismo sprendimu, įvertinant šiuos padarinius pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Teismo sprendimu gali būti pripažintas žalos padarymo faktas ir nustatytas jos dydis. Taigi ir prievolė ją atlyginti gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui. <...> BPK 107 straipsnis numato, jog įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama velka padarytą žalą, tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. <...> Tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. <...> Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius'' (LAT 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010). Atsižvelgiant į tai, kad tokių duomenų byloje nėra, civilinių ieškovų reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytini nesavalaikiais bei nepagrįstais, todėl negali būti tenkintini. Todėl teismas jų ir nepriteisia ne tik iš civilinio atsakovo UAB „DK „PZU Lietuva“ bet ir iš kalto asmens R. B., nes tiek turtinė tiek neturtinė žala atsirado po eismo įvykio, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, dėl to kaltas asmuo nėra praleidęs jokio termino atlyginti nukentėjusiesiems padaryta žalą.

Nukentėjusysis D. V. taip pat prašo priteisti iš civilinių ieškovų jų turėtas advokato išlaidas – 4793,67 Eut. Kaip nurodo rašytiniuose paaiškinimuos civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, LR CK suteikia teisę bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui įgyvendinti savo teises ir pareigas per pasirinktą atstovą, tačiau dėl tokio atstovavimo patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva", kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė, draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas. Nukentėjusieji atstovą pasirinko savo nuožiūrą ir pageidavimu, nors turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai į UAB DK „PZU Lietuva" dėl visų klausimų, susijusių su žalos atlyginimu ir nebūtų patyrę papildomų atstovavimo išlaidų. Pažymėjo, kad prašymo atlyginti patirtą žalą bei dokumentų, patvirtinančių patirtos žalos faktą ir dydį, pateikimas nereikalauja specialių teisinių žinių; draudimo bendrovės skyriuose yra prašymų formos, kurias tereikia užpildyti, taip pat skyriuje dirbantys darbuotojai suteikia visą informaciją apie reikalingus pateikti dokumentus (analogiška informacija teikiama ir telefonu). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra laikomos būtinomis, priverstinėmis, protingomis ir pagrįstomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (LAT teisėjų Senato 1997-01-16 nutarimas Nr. 2 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę), todėl nukentėjusiųjų prašymas priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva" jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja baudžiamojo proceso šalių turėtų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo dydžio, todėl siekiant įvertinti, ar turėtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, nėra per didelės ar per mažos, reikėtų atsižvelgti ir į kituose procesuose taikomus kriterijus. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pavyzdžiui, minėtų rekomendacijų 8.19 punktas numato už vieną atstovavimo valandą teisme - 0.1 koeficiento maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Taigi už valandą atstovavimo teisme gautųsi 32,50 Eur atlygis (0.1 x 325 = 32,5). Nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo. Pažymėtina ir tai, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, advokato teisinės gynybos išlaidos turi būti mažinamos ir iš kaltinamojo turi būti priteista atitinkanti įstatymus, adekvati, teisinga, protinga bei proporcinga advokato pagalbos išlaidų suma nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. naudai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtų advokato išlaidų, baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, nukentėjusiojo advokato atliktus veiksmus, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati atliktam darbui, todėl šią sumą mažina iki 2000 Eur, priteisiant ją iš kalto asmens R. B. bei nepriteisiant jos iš kito civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, nes jau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo žinoma, kad R. B. civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji galėjo kreiptis į draudimo kompaniją dėl jų turėtos žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, o ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė tik teismui iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Todėl šioje dalyje nukentėjusiojo turėtos advokato išlaidos iš draudimo kompanijos ir nepriteistinos.

Daiktinius įrodymus – automobilį WV PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atiduotas saugoti R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. B., o daiktinius įrodymus – batus ir ramentus, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems D. V. ir V. V..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą pagal 2014-11-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo laikinai apribotos R. b., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN. (duomenys neskelbtini), taikyti tokia pačia apimtimi, mastu, tvarka ir sąlygomis iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5d. ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams, atliekant bausmę atviroje kolonijoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 144 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 5d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę R. B. skirti laisvės atėmimą keturiems metams, atliekant bausmę atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 68 str., uždrausti R. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016m. sausio 19d.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos. Į bausmės laiką R. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-09-23 iki 2014-09-24.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)) bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendį, palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus - vairuotojo pažymėjimą Nr. KC048524, išduotą 1999-03-17 Kelių policijos Vilniaus eto išsiųsti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus – asmens tapatybės kortelę Nr. 13697958, išduotą 2014-04-08 Vilniuje (87), grąžinti R. B..

Priteisti iš R. B. 278,04 Eur turtinės žalos ir 25000 Eur neturtinės žalos D. V. ir V. V. naudai.

Priteisti iš R. B. 2000 Eur turėtų advokato išlaidų V. V. naudai.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1111,56 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos D. V. ir V. V. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – automobilį WV PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atiduotas saugoti R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. B., o daiktinius įrodymus – batus ir ramentus, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems D. V. ir V. V..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą pagal 2014-11-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo laikinai apribotos R. b., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN. (duomenys neskelbtini), taikyti tokia pačia apimtimi, mastu, tvarka ir sąlygomis iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė