Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-30 · Administracinė byla Nr. eI-2954-609/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
eI-2954-609/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02134-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1342-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02134-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.; 1.8.2.; 3.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašė iš atsakovo V. B. priteisti 115,56 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodė, jog jai yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių teritorijoje. Teigia, jog atsakovas laikotarpiu nuo 1995-11-06 iki 2013-09-27 buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu duomenys neskelbtini, savininku ir nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31. Prašymo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojų privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, taęčiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį, pagal kurį mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, iš atsakovo prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010, 2011, 2012 metus, iš viso 115,56 Eur.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą šalys informuotos teismo šaukimais bei 2015-12-08 paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008-02-28 sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Nuostatų redakcija, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009-12-23 sprendimu Nr. T1-317. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, kiti duomenys, būtini vietinei rinkliavai administruoti. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą, taikomi Nuostatuose nurodyti baziniai dydžiai. Nuo 2013-07-01 įsigaliojo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr.T1-168 patvirtinti nuostatai, kuriuose įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenys patvirtina, jog nuo 1995-06-08 atsakovas V. B. buvo buto, esančio adresu duomenys neskelbtini, o nuo 2012-10-18 - 47/100 buto, esančio adresu duomenys neskelbtini, savininku, todėl pagal Nuostatų 5 punktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 sudaro 115,56 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo valdomo turto paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties butams taikomas tarifas.

Kadangi kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta, vertintina, jog pareiškėjos pateikti duomenys prašomos priteisti sumos apskaičiavimo pagrįstumui bei teisingumui patvirtinti yra pakankami.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nustatyta, jog atsakovas sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl įsiskolinimo suma 115,56 Eur pareiškėjai priteisina.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 36,30 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateiktas 2015-05-22 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. TP/2015/05/16 išrašas ir 2015-11-06 sąskaita faktūra Nr. SGKA Nr. 11391 bei specifikacija Nr. 11391, iš kurios matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal sumokėjo 36,30 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2015-11-12 vietinio lėšų pervedimo kvitu Nr. 5655.

Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir daro išvadą, jog iš atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. B. 115,56 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų, 56 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Priteisti iš V. B. 14 Eur (keturiolika eurų) atstovavimo išlaidų UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė