- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- eI2-2014-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00261-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Pareiškėjas
- VšĮ Gojaus Kelias
- Advokatai
- Dovilė Aukštuolytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Gojaus kelias“ atstovei advokatei Dovilei Aukštuolytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gojaus kelias“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja viešoji įstaiga „Gojaus kelias“ (toliau – VšĮ „Gojaus kelias“, pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės Žurnalistų etikos tarnybos (toliau – Tarnyba, atsakovė) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (SK-392)S-129 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovė atsisakė nagrinėti jos 2020 m. gruodžio 15 d. skundą dėl visuomenės informavimo priemonėje www.15min.lt paskelbtoje publikacijoje „5G - jau ir Klaipėdoje“ pateiktos neskelbtinos informacijos, nuomonių įvairovės, nešališkumo ir kitų principų nesilaikymo informuojant visuomenę ir šiais pažeidimais sukeltų padarinių šalinimo. Paaiškina, kad pareiškėja yra nepelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą, todėl aktyviai veikia, siekdama, be kita ko, užtikrinti visuomenės interesą į visapusišką, išsamią ir teisingą informaciją technologijų saugos srityje, įskaitant ir šiuo metu vykstančius pokyčius, susijusius su 5G technologijos diegimu Lietuvoje.
Visuomenės informavimo priemonės www.15min.lt valdytojas uždaroji akcinė bendrovė „15 min“ (toliau – ir UAB „15 min“) 2020 m. lapkričio 14 d. paskelbė publikaciją „5G jau ir Klaipėdoje“ (toliau – Publikacija), kurioje pateikiama visuomenę klaidinanti informacija dėl 5G technologijos įtakos žmogaus sveikatai ir tai pagrindžiančių mokslinių įrodymų buvimo. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, yra viešoji įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų saugos srityse atsakovei pateikė skundą dėl neskelbtinos informacijos (dezinformacijos) paskelbimo, visuomenės informavimo principų pažeidimo bei nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėje neužtikrinimo, tačiau pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakyta ir nuspręsta pradėti tyrimą atsakovės iniciatyva dėl galimų pažeidimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja su ginčijamu Raštu nesutinka. Paaiškina, kad atsakovei pateikė skundą dėl trijų atskirų pažeidimų, kurių kiekvienas sudaro atskirą kreipimosi (skundo) pagrindą, tačiau atsakovė Raštą atsisakyti nagrinėti skundą grindžia tuo pačiu argumentu, jog skundo nagrinėjimas nepriklauso jos kompetencijai, nes tariamai nėra susijęs su pareiškėjos dalykine reputacija. Pareiškėja nesutinka su Rašte pateiktu Tarnybos kompetencijos dėl suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo vertinimu, teigdama, kad atsakovė pernelyg siaurai aiškino teisėto intereso sąvoką, nepagrįstai ignoravo pareiškėjo dalykinės reputacijos menkinimą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymais (skundais) dezinformacijos atveju.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad esminę jos skundo dalį sudarė argumentai dėl publikacijoje paskelbtos dezinformacijos, kurią skleisti viešosios informacijos priemonėse imperatyviai uždrausta Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (neskelbtina informacija). Atsakovės kompetencijai priskirtina vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Atsakovė atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, todėl būtent atsakovės kompetencijai priskirta vertinti, ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskleidė galimai neskelbtiną informaciją. Pareiškėjos teisė pateikti skundą dėl neskelbtinos informacijos paskelbimo įtvirtinta Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje. Ši nuostata nediferencijuoja asmenų į fizinius ir juridinius, turinčius ar neturinčius teisinio suinteresuotumo, todėl kiekvienas asmuo, kuris mano, kad viešosios informacijos rengėjas paskleidė neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į atsakovę ir tokia teise pareiškėja pasinaudojo, tačiau jos skundą atsakovė nagrinėti atsisakė.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovės kompetencijai taip pat priskirta nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (juridinių asmenų atveju - dalykinės reputacijos). Įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakovė privalo nagrinėti skundus tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos (anoniminiai skundai netiriami). Pareiškėja teigia, kad atsakovė minėtą teisės normą aiškina netinkamai, nepagrįstai konstatavo, kad Publikacija nesusijusi su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais. Pareiškėjos nuomone, atsakovės išvada padaryta tinkamai neįvertinus pareiškėjos suinteresuotumo ir jos teisėtų interesų, paneigiama pareiškėjos egzistavimo esmė, nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Pareiškėja pažymi, kad aktyviai vykdydama įstatuose nustatytą veiklą sukūrė internetinę svetainę www.gojauskelias.lt, kurioje aktyviai dalijasi visa naujausia ir aktualiausia informacija, susijusia su elektromagnetine spinduliuote, 5G ryšio poveikiu žmogaus organizmui, įvairių sričių mokslininkų nuomonėmis ir tyrimų rezultatais, t. y. vykdo informacinę/šviečiamąją veiklą, taip pat siekia informuoti visuomenę apie atliktus mokslinius tyrimus, pasiekimus, skatinti kritišką visuomenės požiūrį į vykstančius 5G technologijos diegimo Lietuvoje procesus, kad visuomenės suvokimas ir nuomonė būtų paremtas ir suformuotas visapusiškos ir mokslu pagrįstos informacijos kontekste. Atitinkamai, pareiškėjos teisėtas interesas iš esmės sutampa su viešuoju interesu, kurio tenkinimui ir yra įsteigta VšĮ „Gojaus kelias“. Tenkindama viešuosius interesus pareiškėja tenkina ir savo teisėtą interesą, t. y. siekia steigimo dokumentuose nurodytų tikslų, tarp kurių - išvengti klaidingo visuomenės informavimo, užkirsti tam kelią, užtikrinti, kad visuomenė būtų teisingai informuota, rūpintis technologijų sauga. Tai reiškia, kad visuomenės informavimo priemonė, skleisdama šališką, klaidingą (netikslią ir neteisingą) ir nuomonių įvairovės principo neatitinkančią informaciją apie diegiamo 5G ryšio naudą ir nepavojingumą žmogaus sveikatai iš esmės tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teisėtą interesą (taip pat ir - viešuosius interesus) užtikrinti, kad visuomenė gautų teisingą, tikslią, nešališką ir visapusišką informaciją. Pareiškėjos teisėto intereso turinys ir apimtis yra nulemti viešųjų interesų, kuriuos ji atstovauja, todėl turi būti analizuojamas ir vertinamas plačiai, kaip viešasis interesas.
Skunde pareiškėja teigia, kad atsakovė taip pat neatsižvelgė į tai, kad klaidinančios ir šališkos informacijos paskleidimas Publikacijoje, be kita ko, tiesiogiai kenkia ir pareiškėjos dalykinei reputacijai, nes ji nuolat viešai skelbia naujausią mokslinę, tačiau iš esmės priešingą tai visuomenėje suformuotai nuomonei informaciją (ir Publikacijai priešingą informaciją), todėl bet kokiam (giliau nepasidomėjusiam) asmeniui pareiškėja tampa tuo „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“. Pareiškėjos priskyrimas tokiai neigiamai vertinamai asmenų grupei neabejotinai kenkia jos dalykinei reputacijai, todėl ji turi būti ginama. Publikacijoje paskleistos šališkos informacijos kategoriškumas sudaro pagrindą visuomenei abejoti pareiškėjos skelbiamos informacijos patikimumu, jos vykdoma viešąja švietėjiška veikla, pareiškėjos adekvatumu, gebėjimu vertinti informaciją, intelektu plačiąja prasme. Tai paneigia atsakovės teiginius, kad paskleista informacija nėra niekaip susijusi su pareiškėju.
Pareiškėja pažymi, kad atsakovės kompetencijai taip pat priskirta nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Net ir padarius išvadą, kad pareiškėjos skundas nesusijęs su teisėto intereso ar dalykinės reputacijos pažeidimu, atsakovė jos skundą privalėjo nagrinėti vadovaudamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtino Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkto 3 dalimi, 7 ir 16 punktais.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovė nenurodė skundo atsisakymo nagrinėti pagrindo, todėl Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individuliam teisės aktui keliamų reikalavimų.
Atsakovė su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, ginčijamas Raštas nėra sprendimas. Tai tarpinis atsakovės aktas, kuriuo ji informuojama, jog tyrimas bus atliekamas ne dėl pažeistų pareiškėjos asmeninių neturtinių teisių, o pradedamas tyrimas savo iniciatyva, gavus informacijos apie galimus visuomenės informavimo principų pažeidimus. Rašte išdėstytos aplinkybės jokiu būdu nereiškia, jog skundo argumentai ir įvardinti pažeidimai nebus vertinami ir sprendimas nebus priimtas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atlikdama skundo tyrimą savo iniciatyva jau kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Paaiškinimai gauti, skundo tyrimas savo iniciatyva atliekamas, o priėmus sprendimą apie išnagrinėjimo rezultatus bus informuota ir pareiškėja. Tai, jog apie priimtą sprendimą pareiškėja bus informuota, tiesiogiai nurodyta ginčijamame Rašte. Taigi jos argumentai dėl jau priimto sprendimo ar absoliučiai atsisakyto nagrinėti skundo visiškai nepagrįsti.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad raštas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. byloje Nr. A-73- 502/2015 suformuotas taisykles, kuriomis remiantis skundai nagrinėjami tik tų asmenų (ar jų atstovų), kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos. Pareiškėja pateikė skundą užpildžiusi rekomenduojamą skundo teikimo formą ir joje eliminavo laukus dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos, teisės į privatumą, asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Taigi akivaizdu, kad teikdama skundą pareiškėja nepageidavo nei vienos iš šių teisių gynimo. Argumentuose dėl dezinformacijos, netikslios, neteisingos ir šališkos informacijos paskelbimo pareiškėja neteigė, kad neteisinga, tikrovės neatitinkanti ar šališka informacija ginčijamoje publikacijoje paskelbta apie ją. Be to, pareiškėja, skunde neginčijo, kad nuomonių įvairovė neužtikrinta jos atžvilgiu, t. y. neteigė, jog Publikacijoje turėjo būti pateiktas ir pareiškėjos komentaras. Įvertinusi šias aplinkybes atsakovė visiškai pagrįstai nusprendė, kad skundas nėra siejamas su pareiškėjos asmeninėmis neturtinėmis teisėmis ir jų gynimu, todėl privaloma atsisakyti nagrinėti pateiktą skundą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamu Raštu paneigta jos teisė su skundu kreiptis į atsakovę. Paaiškina, kad teikti skundą atsakovei gali bet kuris asmuo ar jo atstovas, tačiau ne visais atvejais tyrimas bus atliekamas skundą teikiančio asmens neturtinių teisių pažeidimo atžvilgiu. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi dėl visuomenės informavimo principų ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimo, atsakovė gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Tokiu būdu asmens skundas (pareiškimas) laikomas pranešimu apie pažeidimus ir jame nurodytos aplinkybės ištiriamos savo iniciatyva. Taigi nepriklausomai nuo būsimo pareiškėjo (skundą (pareiškimą) teikiančio asmens) statuso, pranešti atsakovui apie galimus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali visi asmenys, todėl pareiškėjos argumentai dėl teisės kreiptis į atsakovę paneigimo nepagrįsti.
Pasisakydama dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl dezinformacijos skleidimo, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas ir atsižvelgdama į pareiškėjos skundo turinį, teigia, kad dezinformacija turi būti nukreipta į konkretų fizinį asmenį. Naujoje Įstatymo žodis „dezinformacija“ dėl teisinio aiškumo iš 19 straipsnio 2 dalies pašalintas. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte tiek iki naujos Įstatymo redakcijos, tiek šiuo metu skelbiamas aiškus draudimas platinti dezinformaciją, t. y. tyčia viešai paskleistą melagingą informacija. Tokia informacija neprivalo būti nukreipta į konkretų fizinį ar juridinį asmenį, apie jos paskleidimą atsakovei turi teisę pranešti bet kuris asmuo. Tačiau skirtingai nei garbės ir orumo gynimo atveju, skundą (pareiškimą) teikiantis asmuo nelaikomas pareiškėju, tyrimas nėra atliekamas dėl besikreipiančio asmens neturtinių teisių pažeidimo, o gauto pranešimo atžvilgiu sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo savo iniciatyva. Pareiškėja nei garbės ir orumo, nei dalykinės reputacijos ginti nepageidavo, todėl atsakovė pagrįstai sprendė dėl tyrimo pradėjimo savo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl pažeistų teisėtų interesų. Teigia, kad pareiškėja itin plačiai suvokia savo veiklos tikslus ir juos tapatina su išskirtine teise jos atžvilgiu ginti visuomenės interesą gauti teisingą informaciją. Šiuo atveju pareiškėja skunde neteigė, kad neteisinga, tikrovės neatitinkanti informacija yra apie ją, ar kad jos atžvilgiu nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė. Interesas gauti tik teisingą ir tikslią informaciją (nepriklausomai nuo to, ar informacija yra apie 5G ryšį) yra konstitucinė visos visuomenės vertybė, todėl pareiškėja, remdamasi savo veiklos tikslais, nepagrįstai šią teisę suabsoliutina tik savo atžvilgiu. Pareiškėjos veiklos tikslai jokiu būdu negali suteikti išskirtinių teisių į tikslios ir teisingos informacijos apie 5G ryšį gynimą.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji teikdama skundą siekė ginti savo dalykinę reputaciją. Tokio pažeidimo skunde pareiškėja nepažymėjo ir dėl jo argumentų neteikė, neįvardijo nei vieno publikacijos teiginio (sakinio), kuris neatitinka tikrovės ir kenkia jos dalykinei reputacijai. Pareiškėja remiasi numanomomis aplinkybėmis, kurios niekaip neatspindėtos publikacijoje, t. y. nėra jokios informacijos, iš kurios būtų suprantama, kad 5G ryšio skeptikai būtų vadinami „duomenys neskelbtini“ ar „duomenys neskelbtinianti“. Pareiškėja Publikacijoje nepaminėta, todėl jos dalykinės reputacijos gynimas nebūtų įmanomas.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos argumentai dėl rašto nemotyvavimo yra nepagrįsti. Pareiškėjai aiškiai ir išsamiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių skundas nėra siejamas su pareiškėjos asmeniu, ir kokiu pagrindu remiantis privalo atsisakyti nagrinėti skundą dėl asmeninių neturtinių teisių, nurodyta, kokiomis teisės normomis remiantis pradedamas tyrimas savo iniciatyva, nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat pažymi, kad ginčijamas raštas nėra sprendimas, todėl jame neturėjo ir negalėjo būti nurodyta konkreti Įstatymo 50 straipsnyje numatyta sprendimo rūšis ir šio straipsnio dalis ar punktas, kuria remiantis sprendimas priimtas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė ji tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2020 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (SK-392)S-129 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė Tarnybai skundą, užpildydama asmens skundų nagrinėjimo formą, patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-15, kuriame prašė atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą asmenį apie pastebėtus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) įpareigoti ištaisyti Įstatymo pažeidimus, skunde nurodytais būdais (atlikti tam tikrus Publikacijos turinio pataisymus). Pareiškėja skunde nurodė, kad visuomenės informavimo priemonės – portale www.15min.lt 2020 m. lapkričio 14 d. paskelbtoje publikacijoje „5G – jau ir Klaipėdoje“ įžvelgia visuomenės informavimo principų ir kitus pažeidimus, išdėstė argumentus, siejamus su tuo, jog Publikacijoje paskelbti duomenys dėl 5 G ryšio netikslūs, neteisingi ir šališki, prieštarauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skelbiamų tyrimų dėl 5G ryšio poveikio sveikatai, moksliniams tyrimams, neanalizuojamos kitos nuomonės ir jas pagrindžiantys argumentai. Pareiškėja nurodė, kad informacijos skleidėjas atsisakė tikslinti visuomenei pateiktą neteisingą informaciją, į prašymą patikslinti Publikacijos duomenis reagavo neetiškai, aršiai ir nemandagiai. Iš informacijos skleidėjo jaučiamas aiškus nusistatymas ir siekis kalbėti apie 5G ryšį, kaip apie moksliškais įrodymais pagrįstą saugią technologiją, taip skelbiant dezinformaciją.
Atsakovė, susipažinusi su pareiškėjos skundu, 2020 m. gruodžio 28 d. Raštu „Dėl tyrimo pradėjimo savo iniciatyva“, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad tais atvejais, kai skundžiama paskleista informacija nėra nukreipta į konkretų asmenį (nepateikiami tikrovės neatitinkantys, to asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys teiginiai, neatskleidžiama privati informacija), žurnalistų etikos inspektorius privalo atsisakyti nagrinėti skundą, kaip nepriklausantį jo kompetencijai. Pareiškėja pateiktame skunde nesiekia garbės ir orumo (dalykinės reputacijos), teisės į privatumą ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo gynimo, Publikacijoje skundą teikiantis asmuo nėra paminėtas, nėra jokių tiesioginių duomenų, kurie leistų identifikuoti pareiškėją, todėl inspektorius privalo atsisakyti nagrinėti pateiktą skundą. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsižvelgdamas į skunde nurodytą informaciją apie galimus visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių principų pažeidimus, žurnalistų etikos inspektorius pradeda tyrimą savo iniciatyva dėl galimų pažeidimų. Apie priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota papildomai.
Pareiškėja su Raštu nesutinka, teigia, kad skundo nagrinėjimas priskirtas atsakovės kompetencijai. Atsakovei pateiktas skundas susijęs su pareiškėjos teisėmis ir teisėtais interesais, klaidinančios informacijos paskelbimas tiesiogiai kenkia pareiškėjos dalykinei reputacijai, skundas susijęs taip pat su pareiškėjos vykdoma viešąja veikla, pareikštas siekiant ginti pareiškėjos teisėtą interesą.
Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, skleidžiama dezinformacija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skleisti šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą informaciją. Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, manydamas, jog viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Asmuo gali skųsti priimtą sprendimą.
Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos, teisės ir galimų priimti sprendimų rūšys nustatytos Įstatymo 50 straipsnyje. Inspektoriaus kompetencijai priskirta: nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; nagrinėti duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; pagal savo kompetenciją prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; vykdyti kitas Įstatyme nustatytas funkcijas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-12 punktai). Įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai) netiriami.
Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad vykdydamas savo funkcijas inspektorius turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Jei skundas (pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus sprendimus. Su juo inspektorius supažindina skundą (pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis (Įstatymo 50 straipsnio 14 dalis).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo su skundu (prašymu ar pareiškimu) kreipdamasis į teismą, ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjančią instituciją ar viešojo administravimo subjektą, privalo aiškiai ir konkrečiai suformuoti skundo dalyką ir pagrindą, kad iš jo turinio būtų aišku, kokio teisinio rezultato pareiškėjas siekia. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą užpildė asmens skundų nagrinėjimo formą (toliau – Forma), patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-15, kuri paruošta atsižvelgiant Įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje nustatytus Tarnybai teikiamo skundo formos ir turinio reikalavimus bei inspektoriaus kompetencijai priskirtinus nagrinėti klausimus. Skundą paduodantis asmuo Formos 3 punkte privalo nurodyti kokius pažeidimus įžvelgia pasirinkdamas vieną ar kelis iš šių pažeidimų rūšių: „garbės ir orumo“, „dalykinė reputacija (juridinio asmens“), „privataus gyvenimo apsaugos“, „asmens duomenų apsaugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679“, „skelbiama draudžiama informacija“, „pažeidžiami visuomenės informavimo principai ir kiti pažeidimai“, bei išdėstyti su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pildydama skundo Formą nurodė, jog kreipiasi dėl „visuomenės informavimo principų ir kitų pažeidimų“ ir „skelbiamos draudžiamos informacijos“, išdėstydama su minėtais pažeidimais susijusias aplinkybes ir argumentus. Jokių kitų rūšių pažeidimų pareiškėja nenurodė, o Formos grafas, skirtas pažymėti kitas pažeidimų rūšis ir nurodyti su konkrečia pažeidimo rūšimi susijusią informaciją (aplinkybes, argumentus ir kt.) eliminavo (ištrynė, ir jų nepildė).
Minėta, kad Tarnybos inspektorius skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ir asmenų duomenų subjektų skundų, nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tik su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimu susijusius skundus (pareiškimus) inspektorius įgalintas nagrinėti neatsižvelgdamas į tai, koks asmuo pateikė tokį skundą (pareiškimą) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-73-502/2015, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-261/2018).
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti nustatytas tik tada, kai yra keletas faktinių aplinkybių. Visų pirma, turi būti nustatytas pažeistas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Antra, tokio pobūdžio dezinformacija ir informacija turi būti nukreipta ne į ką kitą, o į fizinį asmenį, nes garbė ir orumas, kaip socialinės vertybės, betarpiškai susietos su fiziniu asmeniu, o ne su juridiniu asmeniu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-600/2013). Įstatymo 19 straipsnio dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją, t. y. tyčia viešai paskleistą melagingą informaciją (Įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tokia informacija neprivalo būti nukreipta į konkretų fizinį ar juridinį asmenį, apie jos paskleidimą Tarnybai turi teisę pranešti bet kuris asmuo. Tačiau skirtingai nei garbės ir orumo gynimo pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį atveju, skundą (pareiškimą) teikiantis asmuo nelaikomas pareiškėju, tyrimas nėra atliekamas dėl besikreipiančio asmens neturtinių teisių pažeidimo, o gauto pranešimo atžvilgiu sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo savo iniciatyva.
Imperatyviomis viešosios teisės normomis apibrėžtos viešojo administravimo subjekto kompetencijos aiškinti plečiamai negalima, todėl tais atvejais, kai paskelbta informacija nėra siejama su skundo autoriaus asmeniu, jo teisėmis ar teisėtais interesais, tokio skundo nagrinėjimas nėra priskirtinas inspektoriaus kompetencijai.
Įvertinus pareiškėjos atsakovei pateikto skundo turinį, matyti, kad skunde nurodyti argumentai susiję su neteisingos, netikslios informacijos Publikacijoje paskelbimu, nuomonių įvairovės trūkumu, draudžiama skelbti informacija (dezinformacija), siejama su medikų, mokslininkų dalyvavimu tiriant 5G ryšio saugos klausimus. Tarnybai pateiktame skunde pareiškėja nenurodė, kad Publikacija pažeidžia jos dalykinę reputaciją, teisę į privatumą ar asmens duomenų apsaugą, nenurodė jokių su minėtais pažeidimais susijusių aplinkybių ar argumentų, neprašė šių teisių apginti. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Publikacijoje nėra minima, joje taip pat nėra jokių duomenų iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog Publikacijos turinys kokiu nors aspektu galėtų būti susijęs su pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimu.
Pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodyti argumentai, kad klaidinančios ir šališkos informacijos pateikimas tiesiogiai kenkia jos dalykinei reputacijai, nes pareiškėja nuolat skelbia naujausią mokslinę informaciją, tačiau iš esmės priešingą nei yra susiformavusi visuomenėje ir paskelbta Publikacijoje, todėl bet kokiam asmeniui pareiškėja tampa „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“, o šališkos informacijos kategoriškumas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos skelbiamos informacijos patikimumu, tėra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti šiuos pareiškėjos teiginius. Kreipdamasi su skundu į atsakovę pareiškėja taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su jos dalykinės reputacijos menkinimu Publikacijoje.
Tai, kad pareiškėja yra viešas juridinis asmuo, kurio tikslas viešųjų interesų tenkinimas vykdant švietimo, mokslo, kultūrinę sveikatos priežiūros ir apsaugos, aplinkos apsaugos, teisinės pagalbos, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą daugelyje sričių, bei siekia, kad visuomenei būtų pateikta visapusiška, išsami ir teisinga informacija technologijų apsaugos srityje, įskaitant informaciją, susijusią su 5G technologijų diegimu, savaime nereiškia, jog Publikacijoje pateikta informacija pažeidžia pareiškėjos asmenines neturtines teises. Pareiškėja neįrodinėjo aplinkybės, jog jai nebuvo užtikrinta galimybė pateikti savo nuomonę Publikacijos tema, o teisė gauti teisingą informaciją, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, yra bendras visuomenės interesas ir nėra išskirtinai siejamas su juridinių asmenų vykdomos veiklos pobūdžiu ar tikslais.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė neturėjo pagrindo daryti išvados, jog pareiškėja pateiktu skundu siekia apginti savo neturtines teises, įskaitant teisę į dalykinę reputaciją. Atsakovė saistoma pareiškėjos skundo dalyko ir pagrindo, jame reikalavimai dėl galbūt pažeistų pareiškėjos neturtinių teisių nesuformuluoti, todėl atsakovė savo iniciatyva neturi pagrindo atlikti tyrimo dėl jų galimo pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju taip pat negalima sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad atsakovei priėmus ginčijamą Raštą buvo paneigta ar pažeista Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje reglamentuota asmens, manančio, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, teisė kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Nustačius, kad skunde nurodyti pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su pareiškėja, atsakovė tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nusprendė pradėti savo iniciatyva, t. y. pareiškėjos skunde nurodytą informaciją dėl visuomenės informavimo principų ir draudžiamos skelbti informacijos, laikė informacija sudarančia pagrindą pradėti tyrimą kitu pagrindu. Atsakovė paaiškino, kad tyrimo pradėjimas inspektoriaus iniciatyva jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjos skundo argumentai ir nurodyti pažeidimai nebus vertinami ir nebus priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad skundas pareiškėjai nėra grąžintas, dėl skunde nurodytų aplinkybių (pateiktos informacijos) pradėtas tyrimas kitu pagrindu (inspektoriaus iniciatyva), pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bus vertinami ir priimtas galutinis sprendimas, darytina išvada, kad pareiškėjos teisė kreiptis į atsakovę dėl galimų visuomenės informavimo priemonių principų ir draudžiamos skelbti informacijos (dezinformacijos) nėra pažeista ar suvaržyta. Tyrimo pradėjimas inspektoriaus iniciatyva taip pat užtikrins visuomenės interesą gauti teisingą bei visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių principų įgyvendinimą ir bus įvertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Įstatyme ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Apie tyrimo pradėjimo pagrindą pareiškėja informuota ginčijamu Raštu. Pradėtas tyrimas bus užbaigtas priimant galutinį sprendimą, kurių rūšys nustatytos Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje. Inspektoriaus sprendimai, išskyrus Įstatymo 17 dalyje nustatytas išimtis, skelbiami Tarnybos interneto svetainėje. Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą.
Ginčijamas Raštas, kuriuo pareiškėja informuota, kad pateiktas skundas nėra susijęs su jį pateikusiu asmeniu (pareiškėja), todėl jo nagrinėjimas nėra priskirtas inspektoriaus kompetencijai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundu informuojama apie galimus visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių principų pažeidimus, inspektorius pradeda tyrimą dėl galimų pažeidimų savo iniciatyva, yra informatyvus, motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Ginčijamas Raštas nėra galutinis sprendimas, tai tarpinis, procedūrinis informacinio pobūdžio aktas, Raštu pareiškėjai jos skundas nėra grąžintas, tyrimas nors ir kitu pagrindu, pradėtas, todėl atsakovė tarpiniame Rašte neprivalėjo nurodyti atsisakymo nagrinėti skundo pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos skundo argumentai dėl ginčijamo Rašto neatitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Raštas priimtas tinkamai įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos teisės visuomenės informavimo priemonėse nėra pažeistos, o dėl skunde nurodytų aplinkybių ir galimų pažeidimų yra pagrindas pradėti tyrimą atsakovės iniciatyva. Teisėjų kolegija kitų rašto panaikinimo pagrindų taip pat nenustatė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas dėl rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gojaus kelias“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos tarnybai atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.