Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-312-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
1A-471-312-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Leonarda Gureviciene, Vilmantas Gaidelis
Nuteistasis
Z. P.
Kategorijos

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-471/2009

Teiseja Jolanta Cepukeniene Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.4; 1.1.8.2; 1.2.20.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gegužes 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,teiseju Leonardos Gurevicienes, Vilmanto Gaidelio,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,gynejui advokatui Rimui Andrikiui,nuteistajai Z. P. ,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios Z. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 40 MGL dydžio, t. y. 5000,00 Lt (penkiu tukstanciu litu) bauda.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Z. P. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, budama liudytoja, dave melagingus parodymus, t. y. ji 2006 m. rugsejo 27 d., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01075-03 del Darbo partijos apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo Generalines prokuraturos patalpose, adresu Smetonos g. 4, Vilniuje, nuo 9.00 val. iki 9.55 val., apklausiama liudytoja ir budama ispeta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima, dave melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 22, 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 73 ir 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 122, išrašytuose 1500 Lt sumai kiekvienas, eilutese: „gavejo parašas“ pasiraše ne ji, nors 2006 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3388 (06) konstatuota, kad nurodytu orderiu eiluteje: „gavejo parašas“ pasiraše Z. P. .

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendi ir ja išteisinti.

Apeliante nurodo, kad jos apklausos metu jai buvo parodytas kažkoks dokumentas, taip pat buvo užduotas klausimas ar dokumente yra jos parašas. Nuteistoji paaiškino, jog tokiu dokumentu („popiergaliu“) ji nepasirašineja. Atsakydama i užduota klausima, ji turejo omenyje tai, kad parodyto parašo pirmosios dvi raides buvo panašios i jos parašo, taciau ant buhalteriniu dokumentu ji pasirašineja kitaip. Veliau prokurore nurode, kad yra dar trys orderiai, taciau ju neparode. Z. P. skunde paaiškina, jog apklausos metu ji buvo streso busenoje, ji buvo skubinama, pokalbio metu buvo kalbama apie Darbo partijos byla – nelegalios buhalterijos tvarkyma, o ji nera gavusi iš Darbo partijos pinigu, todel ir pasake, jog minetuose orderiuose yra ne jos parašas. Ji neturejo tycios suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigunu. Apeliantes isitikinimu, byloje nera jokiu irodymu paneigianciu tokius jos teiginius.

Z. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas negalejo remtis specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, kadangi šios išvados nera pagristos tyrimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nenustacius bendruju parašu požymiu, negalima daryti išvados, jog dokumente yra nuteistosios parašas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantes isitikinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojos N. S. parodymus. Byloje nebuvo pateikti N. S. apklausu protokolai iš kuriu turinio matyti, jog ši liudytoja tiek iki apeliantes apklausos, tiek po jos, dave pastaraja galincius apkaltinti parodymus. Del šios priežasties, Z. P. nuomone, ji negalejo buti apklausiama kaip liudytoja. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog apklausos metu kasos išlaidu orderiu pasirašymo faktas nebuvo pagrindiniu apklausos dalyku. Ši aplinkybe tik patvirtina tai, kad ji negalejo buti apklausiama kaip liudytoja. Apibendrindama skundo teiginius apeliante teigia, jog ji buvo priversta duoti parodymus prieš save pacia.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamaja byla išnagrinejo šališkas teismas. Toks teiginys yra grindžiamas tuo, kad ta pati teiseja yra priemusi apkaltinamaji nuosprendi analogiškoje byloje.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise Z. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Nuteistosios kaltuma del jai inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.

Apeliacini skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, kad 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 22, 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 73 ir 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 122 pasiraše butent Z. P. . Aplinkybe, kad paminetuose kasos išlaidu orderiuose yra Z. P. parašai patvirtina specialisto išvada Nr. 11-3388 (06) bei liudytojos N. S. parodymai, kuriu teisingumo del parašo tikrumo apeliante negincija.

Teismui nekelia abejoniu specialisto išvados Nr. 11-3388 (06) patikimumas, kadangi tyrima atliko ir išvadas, remdamasis šiuo tyrimu, pateike kompetentingas ekspertas, t. y. filologijos mokslu magistras, turintis rašysenos teismo eksperto kvalifikacija ir treju metu ekspertinio darbo staža.

Nuteistosios skundo teiginys, kad ekspertas pateike išvada, neatlikes tyrimo ir todel šioje išvadoje užfiksuotais duomenimis negalima remtis, yra visiškai nepagristas. Toki apeliacinio skundo teigini iš esmes bandoma gristi tuo, kad neva atliekant tyrima, nebuvo nustatyti bendrieji rašysenos požymiai. Taciau, kolegijos isitikinimu, specialisto išvados Nr. 11-3388 (06) turinys leidžia teigti priešingai. Kriminalistikos literaturoje yra nurodoma, jog bendrieji rašysenos požymiai apibudina rašysena kaip tam tikra judesiu visuma. Jie yra tipiniai ir padeda priskirti konkrecia rašysena tam tikrai grupei. (E. Kurapka, H. Malevski ir kt. Kriminalistikos technikos pagrindai. Vilnius, 1998.) Specialisto išvadoje yra nurodyta, jog tyrimui pateikti parašai yra aukšto išlavinimo, aukštos judesiu koordinacijos, greito tempo, dešinio nuolinkio, elementai vidutinio dydžio, vidutinio ir mažo ibegio (b. l. 25). Šie išvadoje išvardinti požymiai ir yra bendrieji rašysenos požymiai. Iš specialisto išvados turinio taip pat matyti, jog lyginant tiriamuosius parašus su pateiktais Z. P. parašais, nustatyti bendruju ir specialiuju požymiu sutapimai. Apeliacini skunda nagrinejantis teismas atkreipia demesi, jog nagrinejamu atveju išvadoje užfiksuota, kad sutampa visi parašu bendrieji požymiai. Toliau specialisto išvadoje aptariami nustatyti specialiuju rašysenos požymiu sutapimai, del kuriu nustatymo apeliaciniame skunde nera keliamos abejones (tokios abejones nekyla ir teismui). Butent ivertinus bendruju ir specialiuju parašu požymiu sutapimus, ekspertas nustate, jog jie yra esminiai, pastovus ir sudaro individualiu požymiu visuma, kuri yra pakankama daryti išvada, jog ištirtus parašus pasiraše Z. P. .

Siekiant nustatyti ar asmuo padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., butina konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jo duoti parodymai neatitinka tikroves. Apeliacini skunda nagrinejantis teismas yra isitikines, jog byloje esantys irodymai leidžia daryti pagrista išvada, jog Z. P. suprato, kad jos parodymai neatitinka tikroves, t. y. suvoke, kad kasos išlaidu orderiuose yra jos parašai, taciau tycia nurode, jog minetuose orderiuose pasiraše ne ji.

Vertinant specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, liudytojos N. S. parodymus, jog kaltinime nurodytus orderius pasiraše butent Z. P. , visiškai neitikinamas nuteistosios paaiškinimas pirmosios instancijos bei apeliacines instancijos teismams, kad ji tokiu „popiergaliu“ nepasirašinejo.

Liudytoja Nijole Steponaviciute pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jai tekdavo susidurti su Z. P. karta per menesi, kai tekdavo išmoketi pinigus, tokie susitikimai truko apie 1,5 metu. Liudytoja nuteistajai pateikdavo kasos išlaidu orderi, kuriame budavo parašytas nuteistosios vardas, pavarde, kartais vietoj pilno vardo, budavo nurodoma tik pirmoji vardo raide. Taip pat buvo užrašoma pinigu suma skaiciumi viršuje. Orderi paduodavo Z. P. , o pastaroji orderi pasirašydavo (b. l. 53). Analogiškas aplinkybes liudytoja nurode ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39). Liudytojos N. S. parodymai del to, kad ant kasos išlaidu orderiu yra pasirašiusi Z. P. yra nuoseklus, todel jais netiketi nera jokio pagrindo. Kita vertus pati apeliante negincija šios liudytojos parodymu patikimumo ar teisingumo, tik mano, jog nagrinejamoje situacijoje, jie turetu buti vertinami kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

Teismo nuomone, visiškai nereikšminga tai, kad vertinant vien tik liudytojos N. S. parodymus, galima butu daryti prielaida, jog Z. P. iš Darbo partijos galimai gavo neteiseta atlyginima. Ši aplinkybe nera šios baudžiamosios bylos nagrinejimo dalykas ir negali buti placiau nagrinejama ar analizuojama. Šioje byloje visiškai nera svarbu ar apeliante gavo ar ne neteiseta atlyginima, svarbu tai ar ji dave teisingus parodymus apie faktus, del kuriu buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, t. y. del jos parašo tikrumo kasos išlaidu orderiuose.

Visiškai nepagristas nuteistosios teiginys, kad ji nespejo susipažinti su apklausos metu jai parodytu dokumentu turiniu. Pirmosios instancijos teisme Z. P. nurode, jog dokumentas jai buvo parodytas iš tokio atstumo, iš kurio ji negalejo ižiureti jo turinio. Jai paprašius, dokumentas buvo parodytas iš arciau. Kai pamate dokumente nurodyta suma, ji išsigando. Apibudindama jai nurodyta dokumenta nuteistoji nurode, jog jame nebuvo žodžiais užrašyta pinigu suma, finansinius dokumentus ji pasirašineja kitu parašu nei jai pateiktame dokumente. Tokie Z. P. parodymai leidžia teigti, jog ji turejo pakankamai laiko iš jai priimtino atstumo susipažinti su kasos išlaidu orderiuose užfiksuota informacija, ji mate, tiek kasos išlaidu orderiuose užfiksuotas sumas, tiek savo varda bei pavarde, tiek paraša. Pažymetina, kad Z. P. apklausos metu nurode, jog parašo pabaiga yra kitokia, o tai rodo, jog ji sugebejo ižiureti net parašo detales (b. l. 11).

Apeliante akivaizdžiai bando suklaidinti teisma nurodydama, kad jai buvo parodytas tik vienas kasos išlaidu orderis. Toki teigini paneigia 2006 m. rugsejo 27 d. vykusios apklausos metu jos pacios duoti paaiškinimai (b. l. 10-11). Z. P. apklausos metu atkreipe apklausa atlikusio pareiguno demesi i tai, kad jai parodytuose dokumentuose parašai yra nevienodi. Ši aplinkybe negincytinai patvirtina, kad apklausos metu jai buvo parodyti visi trys kasos išlaidu orderiai. Pažymetina ir tai, kad duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistoji aiškino, jog dviejuose orderiuose mate tik pinigu suma ir parašu pradžia, taciau apklausiama 2006 m. rugsejo 27 d. bei grisdama teigini, jog kasos išlaidu orderiuose yra ne jos parašai, ji nurode, kad butent parašu pabaiga leidžia teigti, jog prašai yra ne jos.

Aplinkybe, kad Z. P. neigia pasirašiusi ant triju kasos išlaidu orderiu, motyvuodama tuo, jog ant taip užpildytu dokumentu apskritai nepasirašineja, vertinant su tuo, kad byloje negincytinai yra irodyta, jog 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 22, 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 73 ir 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidu orderyje Nr. 122 yra jos parašai, taip pat su tuo, kad nuteistoji žinojo apie šiu orderiu pildymo ydinga praktika, apklausos metu galejo nekliudomai susipažinti su orderiu turiniu, leidžia negincytinai konstatuoti, jog ji suvoke, kad jai rodytuose orderiuose yra jos parašai, taciau samoningai kategoriškai teige, jog šie parašai yra ne jos, t. y. dave melagingus parodymus apie aplinkybes turincias reikšmes baudžiamosios bylos, kurioje ji buvo apklausta kaip liudytoja, eigai. Tokio teiginio pagristuma patvirtina ir akivaizdus vizualus orderiuose esanciu parašu panašumas su kituose byloje esanciuose dokumentuose užfiksuotais Z. P. parašais bei specialisto išvadoje užfiksuoti bendruju ir specialiuju parašu požymiu sutapimai.

Lietuvos Respublikos BPK 80 str. nustatyta, kada asmuo negali buti apklausiamas kaip liudytojas. Šio straipsnio pirmame punkte nurodyta, jog liudytoju negali buti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padaryta nusikalstama veika. Sistemiškai aiškinant BPK normas reglamentuojancias liudytojo, itariamojo statusa, ju apklausos tvarka, teigtina, kad butent ikiteisminio tyrimo pareigunai sprendžia, koki procesini statusa konkreciu atveju butina suteikti vienam ar kitam asmeniui, o atitinkamo statuso suteikimas nulemia ir asmens apklausos tvarka, kurios privalu laikytis apklausiant asmeni. Nagrinejamu atveju buvo nuspresta, jog Z. P. gali buti apklausiama kaip liudytoja. Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad apeliante galejo duoti parodymus apie savo galimai padaryta nusikalstama veika, todel, kolegijos isitikinimu, ji galejo buti apklausta kaip liudytoja. Aplinkybe, jog nuteistoji galejo manyti, kad jos parodymai kele jai pavoju buti patrauktai baudžiamojon atsakomyben, nera reikšminga jos procesinio statuso ikiteisminio tyrimo metu nustatymui. Kita vertus, tokiu subjektyviu manymu nepagristuma patvirtina tai, kad Z. P. nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomyben byloje, kurioje ji buvo apklausiama kaip liudytoja. Apeliacinio skundo teiginiai, kad N. S. parodymai kaltino Z. P. nusikaltimu padarymu, yra nepagristi. Taigi, nera jokio pagrindo teigti, kad apeliante buvo verciama duoti parodymus prieš save pacia.

Skunda nagrinejancios kolegijos nuomone, apeliante yra teisi, kad kasos išlaidu orderiu pasirašymo faktas nebuvo pagrindinis apklausos vykusios 2006 m. rugsejo 27 d. dalykas, taciau tai jokiu budu nuteistosios kaltes nepaneigia bei neleidžia teigti, jog buvo bandoma gauti informacija apie jos neva padarytas nusikalstamas veikas.

Aplinkybe, jog ta pati teiseja analogiškoje byloje yra priemusi apkaltinamaji nuosprendi, nera pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas. Apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas laikantis istatymu reikalavimu, nepažeidžiant kaltininkes teisiu, todel konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, nera jokio pagrindo. Apeliacines instancijos teisme nuteistosios gynejas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nešališkumu abejones kelia tai, kad skundžiamo nuosprendžio tam tikros dalys visiškai sutampa su to paties teisejo 2008 m. rugsejo 2 d. kito asmens atžvilgiu priimto apkaltinamo nuosprendžio dalimis. Teismui susipažinus su Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 2 d. nuosprendžiu iš tikruju matyti, jog tam tikros šiuo nuosprendžio dalys yra identiškos skundžiamo nuosprendžio dalims, taciau teismo nuomone, ši aplinkybe neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi sutampancios dalys yra susijusios su tu paciu istatymu nuostatu vertinimu bei su panašiais nuteistuju veiksmais, taip pat panašiomis gynybos versijomis. Taigi, visiškai normalu, kad tas pats teismas tas pacias istatymo nuostatas bei nuteistuju elgesi vertino analogiškai.

Apeliacines instancijos teisme nuteistosios gynejas taip pat nurode, jog nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – pažeista Z. P. teise i gynyba, t. y. teise žinoti juo ji yra kaltinama, nes kaltinamajame akte, parašant jos nusikalstama veika, nurodytas visai kitas baudžiamosios bylos, kurioje ji neva dave melagingus parodymus, numeris.

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. numato, kad kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte aprašytoje nusikalstamoje veikoje skiriasi vienas ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje Z. P. buvo apklausiama liudytoja, numerio skaicius. Tiek ikiteisminio tyrimo metu susipažistant su baudžiamosios bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme nei nuteistoji, nei jos gynejas nenurode, jog jiems neaišku kokioje byloje pastaroji dave melagingus parodymus. Atvirkšciai, nagrinejant baudžiamaja byla, nuteistoji puikiai suprato, kad ji kaltinama del to, jog dave melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje del Darbo partijos apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo, taip pat suprato apie kokius kasos išlaidu orderius yra kalbama. Gynejo paminetos aplinkybes nuteistoji nenurode ir savo apeliaciniame skunde. Tokiu budu, apeliacines instancijos teismo isitikinimu, Z. P. suprato kuo ji kaltinama bei už ka nuteista ir jos teise i gynyba del apeliacines instancijos teisme gynejo nurodytos aplinkybes pažeista nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai šia klaida pripažino kaip technine klaida ir ja ištaise nuosprendyje.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios Z. P. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Virginija Pakalnyte-TamošiunaiteTeisejai Leonarda GurevicieneVilmantas Gaidelis