Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-30 · Administracinė byla Nr. I-598-289/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
I-598-289/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01807-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-598-289/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01807-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-6 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 220 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjas negavo dietinio maitinimo, kamerose nebuvo reikiamo apšvietimo, trūko oro, maža ventiliacija. Dėl nesuteikto dietinio maitinimo pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado baimė, jautėsi kankinamas, kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus, sutriko sveikata, pareiškėjui prasidėdavo bėrimai ir pradėdavo niežtėti kūną, dėl to jis patyrė nepatogumų, t.y. neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. paaiškino, kad jam buvo gydytojų paskirtas dietinis maitinimas, tačiau būdamas Šiaulių TI nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23 dietinio maitinimo negavo. Gaudavo bendra tvarka nedirbantiems vyrams skirtą maistą, kuris dar pastoviai būdavo šaltas. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 220 Eur neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 115). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 105).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 101-105) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23 buvo laikomas kameroje Nr. 37. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo ir pareiškėjo maitinimo nurodė, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specia­lius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai, kuriems skiriamas dietinis maitinimas, yra sudaromi kiekvieną darbo dieną (penktadienio sąrašas galioja ir savaitgaliui, t. y. šeštadieniui ir sekmadieniui). Asmenims dietinio maitinimo porcijos yra užsakomos kitai dienai (kitai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. V. S. dietinis maitinimas skirtas nuo 2015-12-31 ir yra skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu. Tai patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme pusryčių/ pietų/vakarienės sąrašai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Patikrinimų metu esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 220 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas Šiaulių TI buvo skirtas nuo 2015-12-31. Šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-11-23 pažyma Nr. 76/10-974 „Dėl V. S.“, kurioje yra nurodyta, kad V. S. nuo 2015-12-31 buvo skirtas dietinis maitinimas. Suimtajam dietinis maitinimas yra skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu (b. l. 46).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-11-16 pažymos Nr. 60/09-42360 „Dėl V. S.“ matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23 (b. l. 23).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-04-22 gauna dietinį maitinimą pagal R?B? valgiaraštį.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad per šį laikotarpį dietinio maitinimo negavo visas dienas jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nuo 2017-10-12 iki 2017-10-23.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstai­gose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitini­mas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai, kuriems skiriamas dietinis maitinimas, yra sudaromi kiekvieną darbo dieną (penktadienio sąrašas galioja ir savaitgaliui, t. y. šeštadieniui ir sekmadieniui). Asmenims dietinio maitinimo porcijos yra užsakomos kitai dienai (kitai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. V. S. dietinis maitinimas skirtas nuo 2015-12-31 ir yra skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu.

Atsakovas teismui pateikė sąrašus asmenų, kuriems buvo pateiktas vegetarinis ar dietinis maitinimas (b. l. 47-100). Iš pateiktų sąrašų matyti, kad pareiškėjui V. S. buvo skirtas dietinis maitinimas, t. y. dietinio maitinimo pusryčiai, pietūs ir vakarienė 2017-10-12, 2017-10-13, 2017-10-16, 2017-10-17, 2017-10-20, 2017-10-23 dienomis. Duomenų, kad pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas, t. y. dietinio maitinimo pusryčiai, pietūs ir vakarienė 2017-10-14, 2017-10-15, 2017-10-18, 2017-10-19, 2017-10-21, 2017-10-22 dienomis atsakovas nepateikė. Tai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jam 2017-10-14, 2017-10-15, 2017-10-18, 2017-10-19, 2017-10-21, 2017-10-22 dienomis nebuvo skirtas patiektas dietinis maitinimas pusryčiams, pietums ir vakarienei. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo 2017-10-14, 2017-10-15, 2017-10-18, 2017-10-19, 2017-10-21, 2017-10-22 dienomis (6 dienos) pripažintini pagrįstais, t.y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) 2017-04-05 patikrinimo akte Nr. 57VMĮP-86 yra nurodyta, kad maisto produktai (patiekalai) laikomi tinkamomis sąlygomis, gaminiai, patiekalai pagaminti laikantis receptūrų ir technologinių aprašymų, užtikrinamos patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūros, taip pat maisto patiekalai atitinka kitus teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 35-38).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017-11-10 patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (patikrinimas atliktas 2017-11-08) matyti, kad kameroje Nr. 37 dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas) (b. l. 43-45).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas negaudavo dietinio maitinimo ne daugiau nei dvi dienas iš eilės (iš viso 6 dienas). Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją (b. l. 18-20), dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytus sveikatos sutrikimus, jis patyrė didesnių nepatogumų. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, į tai, kad pareiškėjas iš viso 6 dienas negavo dietinio maitinimo, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 70 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 220 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 70 Eur (septyniasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius