Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-1254/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-21
Bylos Nr.
1-140-1254/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20047-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martyna Verbiejė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
P. V.
Advokatai
Andrius Kazakevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-1254/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20047-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,nukentėjusiajam P. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. A. B. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą P. V., o būtent: 2025 m. birželio 3 d., apie 20 val., name, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais trenkė nukentėjusiajam P. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko viduriniame išoriniame trečdaliuose, pareinantį į išorinį vokų kampą ir skruostą.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. B. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog nukentėjusysis tyčiojasi iš kaltinamojo sesers, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo sesers nuolatos kyla konfliktai, atvykęs kaltinamasis pastoviai randa verkiančią seserį, todėl supykęs įėjo į kambarį ir trenkė nukentėjusiajam į veidą, galimai kumščiu keturis kartus. Mano, kad smurtas nėra geras būdas spręsti konfliktus, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Nurodo, jog ateityje tai nepasikartos.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. V. brolis A. B. pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, atvyko 2025 m. birželio 3 d., apie 12 val. A. B. kieme kartu su broliu Z. B. vartojo alkoholį. Žmona apie 21 val. išėjo į kiemą uždaryti paukščius ir liepė jam užsidėti ant durų kabliuką, kad A. B. nesugalvotų ateiti ir kelti konfliktų. A. B., kai yra neblaivus, ieško priekabių ir yra agresyvus. Tik žmonai išėjus iš namų, po kelių minučių, į namą įėjo A. B., jis tuo metu sėdėjo kambaryje ant sofos. Tik įėjęs A. B. pradėjo priekaištauti, kodėl nedirba, kodėl neklauso žmonos, kodėl ją skriaudžia. Tai sakydamas A. B. pradėjo smūgiuoti į veido sritį abiejų rankų kumščiais penkis kartus. Pradėjo smūgiuoti kairės rankos kumščiu, sudavė tris kartus kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę ir du kartus kumščiu į kairę veido pusę. Nuo A. B. suduotų smūgių jam iš nosies pasipylė kraujas. Kai A. B. pamatė, kad jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, liovėsi smūgiavęs ir išėjo iš namų. Išėjęs iš namų, toliau vartojo alkoholį su Z. B.. Tą dieną į policiją nesikreipė, nes A. B. yra jo giminė, buvo nusprendęs jam dovanoti. Po įvykio žmona paskambino dukrai V. B. ir papasakojo, kas nutiko. Tą pačią dieną atvažiavo kita dukra K. V., telefonu nufotografavo sužalojimus ir paragino kreiptis į policiją. Kitą dieną dukra V. B. jį nuvežė pas ekspertus, kad būtų nustatytas patirtų sužalojimų mastas. Su A. B. sutaria sunkiai, nes jo sudėtingas charakteris. A. B. prieš jį smurtavo pirmą kartą. Dažnai „pasiboksuodavo“, tačiau niekada taip stipriai ir rimtai, kad sužalotų. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Jeigu A. B. atsiprašytų ir pažadėtų daugiau nesmurtauti, sutiktų su juo susitaikyti (1 t., b. l. 30–33).

5. Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lyg buvo birželio mėnesio 2 d. Pas juos buvo atvykęs A. B., taip pat buvo atvykęs statybininkas, kurio duomenų nežino, ir jauniausias brolis Z. B.. Jie visi prie stalo lauke, esančio šalia įėjimo į namus, sėdėjo ir vartojo alkoholį. Apie 21 val. ėjo lesinti vištas, P. V. liko namuose. Žinodama savo brolio A. B. charakterį, išeidama iš namų liepė P. V. kabliuku užsirakinti duris, kad A. B. neįeitų. Kai išėjo iš namų, P. V. liko namuose, jis buvo visiškai blaivus ir sveikas, jokių sužalojimų nei ant kūno, nei veido nebuvo. Paukščius lesino apie 20–30 minučių. Einant link vištų girdėjo, kad į kiemą įvažiavo automobilis ir išvažiavo, bet to nesureikšmino. Grįžus prie namo, prie stalo niekas nebesėdėjo. Užėjusi į namo vidų pamatė, kad P. V. iš nosies bėga kraujas. Paklausus, kas nutiko, jis paaiškino, kad A. B., įsiveržęs į namus, smogė jam aštuonis kartus kumščiais į veido, galvos sritį. Labai dėl to išsigando ir nepagalvojo, kad reikia skambinti policijai. Vėliau susiskambino su dukra, jai paaiškino situaciją. Dukra padėjo dėl medicinos ekspertų ir kreiptis į policiją (1 t., b. l. 60–62).

6. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena, kokia buvo tiksliai diena, mano, kad turėjo būti savaitgalis, tai galėjo būti vasaros pradžioje. A. B. jį pasikvietė kaip pagalbinį atstatyti lauko virtuvėlę, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Jie atliko matavimus, įsivertino, kiek ir kokių medžiagų maždaug reikės. Kartu buvo Z. B.. Minėtu adresu su A. B. atvažiavo apie 10 val., pabuvo apie 2–3 valandas. Po matavimų jie susėdo prie lauke esančio stalo, pavalgė, su Z. B. išgėrė šiek tiek alaus. A. B. alkoholio nevartojo, nes vairavo. Visą tą laiką, kol buvo sodyboje, matė tik A. B. seserį, kuri buvo išėjusi iš namų ir bendravo su Z. B. bei A. B.. P. V. tą dieną nematė. Nematė, kad A. B. eitų į namą. Tarp nei vieno iš asmenų tą dieną joks konfliktas nekilo. Pavalgę visi ramiai išsiskirstė. Z. B. gyvena ten, tai parėjo į namus, o A. B. parvežė jį namo. Iš sodybos išvažiavo apie 14 val. (1 t., b. l. 65–68).

7. Liudytojas Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, jeigu gerai pamena, buvo birželio 2 d. Dieną prieš atvažiavo pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, krovė malkas. Apie 10 val. atvažiavo jo brolis A. B. su pagalbininku V. V. ir sūnumi V. B.. A. B. buvo atvažiavęs, nes tvarko kieme esančią lauko virtuvėlę. Su A. B. ir jo sūnumi išvažiavo į miestą, o V. V. liko kaime. Mieste A. B. sūnus pasiėmė teises, nes buvo ką tik išsilaikęs, nusipirko maisto ir grįžo atgal. Minėtu adresu grįžo apie 15–16 val., susėdo prie lauke esančio stalo, V. B. liko sėdėti automobilyje. Susėdę prie stalo valgė, vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu A. B. pakilo nuo stalo ir užėjo į namą, iš jo išėjo už kokių 5 minučių. Tik išėjęs iš namų, A. B. greitai sėdo į automobilį, kurį vairavo jo sūnus, pasikvietė V. V. ir jie išvažiavo. Jis liko kieme, tvarkė indus apie 15–30 minučių. Parodė, kad užėjęs į namus, užėjo pas P. V. į kambarį ir pamatė, kad pas jį yra „fanaras“. Paklausus, kas nutiko, P. V. pasakė, kad A. B., įėjęs į kambarį, trenkė ir iš vienos, ir iš kitos rankos, ir išėjo. Žino, kad tą dieną P. V. buvo blaivus, matė jį nuo ryto, ant veido prieš tai jokių sužalojimų nebuvo (1 t., b. l. 73–76).

8. Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 3 d., 21.03 val., paskambino mama. Ji pasakė, kad buvo atvažiavęs A. B., kartu su darbininku ir Z. B. vartojo alkoholį. Mama buvo išėjusi į tvartą, grįžtant pamatė, kad A. B. sūnus V. B. kviečia jį į mašiną ir matė juos išvažiuojančius. Mama pasakojo, kad grįžusi namo pamatė, jog tėtis yra kruvinas. Paklausus, kas nutiko, tėtis nurodė, kad A. B., įėjęs į namus, jį sumušė. Kai skambino mama, ji buvo išvykusi, todėl nurodė skambinti sesei K. V.. Žino, kad sesuo buvo nuvykusi pas tėvus ir nufotografavo tėčio sužalojimus. Parodė, kad pas tėvus nuvažiavo 2025 m. birželio 4 d., matė, jog tėtis yra sužalotas. Po abejomis akimis buvo mėlynės ir patinimai, todėl ėmėsi iniciatyvos ir sekančią dieną tėtį nuvežė į ekspertizę. Žino, kad įvykio dieną tėtis nebuvo vartojęs alkoholio, nes sesuo buvo nuvažiavusi pas tėvus 2025 m. birželio 3 d. ir gali tai patvirtinti. Tėtis negalėjo pats nukristi ir kažkaip susižaloti. A. B. yra piktas žmogus, nuolatos smurtauja prieš tėtį. Dabar kreiptis į policiją nusprendė tik dėl to, nes A. B. artėja pensija ir nebevažinės į (duomenys neskelbtini), o jeigu nevažiuos į (duomenys neskelbtini), tai dažniau leis laiką tėvų sodyboje ir smurtaus prieš tėtį. Sodyba priklauso mamai, broliui Z. B. ir A. B., todėl jis ten ir atvažiuoja. Norėdami tam užkirsti kelią ir sudrausminti A. B., paragino tėtį kreiptis į policiją (1 t., b. l. 79–82).

9. Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. yra mamos brolis. 2025 m. birželio 3 d., dienos metu, apie pietus, paskambino mama ir pasakė, kad į kiemą su darbininku yra atvykęs A. B., vartoja alkoholį. Mama bijo A. B., todėl ji visuomet paskambina informuoti, kad yra atvykęs A. B.. Antro mamos skambučio sulaukė apie 21 val. Paskambinusi mama pasakė, kad A. B. sumušė tėtį ir išvažiavo. Tą patį vakarą atvažiavo pas tėvus. Tėvą pamatė sumuštą, telefonu padarė nuotraukas, sumušimai atrodė „šviežūs“. Neneigia, kad tėtis yra išgeriantis, tačiau įvykio dieną tėtis buvo visiškai blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Policijos nekvietė, nes tai yra ne pirmas kartas. Visa šeima, bijodama A. B. keršto, dažniausiai į viską numodavo ranka. Tačiau šįkart tėtis buvo sumuštas stipriau nei įprastai, todėl su šeima nusprendė, kad nebegali leisti A. B. mušti tėčio. Kitą dieną pas tėvus atvyko sesuo V. B.. Ji nuvežė tėtį ekspertizei, sužalojimo mastui nustatyti, o į policiją kreipėsi kelių dienų bėgyje (1 t., b. l. 85–88).

10. 2025 m. birželio 9 d. P. V. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. birželio 3 d., apie 20 val., pas jį į namus atėjo neblaivus jo žmonos brolis A. B., kuris pasakė, kad neskriaustų jo sesers ir iš abiejų rankų, kumščiais, trenkė į veidą penkis kartus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertina 5 balais. Jis savo žmonos K. V. neskriaudžia, nėra sumušęs. A. B. linkęs kabinėtis, ypač, kai būna neblaivus. Tuo metu žmona buvo lauke, jie nebuvo susipykę, tarp jų nebuvo jokio konflikto. Įvykio daugiau niekas nematė. Įvykio metu jis buvo blaivus. Nuo smūgių jam iš nosies bėgo kraujas, bet į medikus nesikreipė. Vėliau, paragintas dukros V. B., 2025 m. birželio 5 d., kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, kurie nustatė veido sumušimus ir konstatavo, jog jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Į policiją kreipėsi tik dabar, nes jis jo bijo. Anksčiau A. B. buvo ne kartą jį sumušęs, bet tuo metu į policiją nesikreipdavo ir dėl ankstesnių veiksmų pareiškimo nerašys, tyrimo nepageidauja. Prašo nubausti A. B. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 20–27).

11. Akistatos metu nukentėjusysis P. V. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 54–57).

12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 6–13).

13. 2025 m. birželio 9 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota P. V. apžiūra. Užfiksuota, kad po dešine akimi yra apie 35 mm ilgio pilkos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 98–103).

14. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko viduriniame išoriniame trečdaliuose, pereinanti į išorinį vokų kampą ir skruostą, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 38, 39).

15. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko viduriniame išoriniame trečdaliuose, pereinanti į išorinį vokų kampą ir skruostą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas kritiminei ar griuviminei traumai (1 t., b. l. 115, 116).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. A. B. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė trenkęs nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo padaryti P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurto aplinkybes šiuo atveju patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados, kuriose atitinkamai nurodyta, kokie sužalojimai P. V. šiuo atveju buvo nustatyti. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, trenkdamas kumščiu į veidą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais savo veiksmais padarys nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, kitų klausimų

17. BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. A. B. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus, paaiškino įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, be to, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte.

19. A. B. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 163–166), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 8 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 167–177). Senyvo amžiaus (kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metai), Sodros duomenimis turėjo pastovų darbą (1 t., b. l. 178–182), šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis baustas administracine tvarka, anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Kaip nurodė posėdžio metu, dėl savo veiksmų A. B. nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs tiek šias aplinkybes, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį teisiamojo posėdžio metu (abu tvirtino susitaikę), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte (pagrįstas manymas, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

20. Kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika, kaltinamajam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

21. Nors prokurorė siūlė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau neteistas, mano, jog baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo pakanka, o papildomos priemonės skyrimas nėra būtinas, ji neturėtų papildomos prevencinės reikšmės ir baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti be jos.

22. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15–18) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su telefono abonento išklotinėmis, prisegta prie bylos viršelio – paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su telefono abonento išklotinėmis, prisegtą prie bylos viršelio – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti A. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Martyna Verbiejė