Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio (toliau Institucija) patrulis 2013-02-15 surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-02-10, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,25 promilių girtumas), nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į tris stovinčias transporto priemones, be to, nesant įvykio vietoje nukentėjusiųjų asmenų apie įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 16, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog J. K. pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra surašytas rusų kalba, pažymėjimas išduotas 1990-11-03. Teisingai apeliaciniame skunde pažymima, kad laikotarpyje nuo 1990-03-11 iki 2000-03-31 išduodami vairuotojo pažymėjimai buvo rašomi lotynų ir rusų kalbomis. Toks dokumentas buvo oficialus valstybės dokumentas ir galiojantis toje valstybėje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik formalių, neesminių bylos medžiagos trūkumų buvimas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.

LR ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista aiškiai, protokole nurodytos aplinkybės paremtos kitais rašytiniais duomenimis: pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodydamas, kad Institucijai nepateikus vairuotojo pažymėjimo kopijos vertimo į lietuvių kalbą bus pažeistas proceso valstybinės kalbos principas, apylinkės teismas netinkamai interpretavo įstatymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą nutartį. Visi byloje esantys rašytiniai duomenys yra užfiksuoti lietuvių kalba, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis lietuvių klabą ir ją suprantantis, todėl logiška manyti, kad jis teisme turės visas galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo bei naudotis visomis kitomis LR ATPK 272 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad LR ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Todėl apylinkės teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui. Tam nebūtina grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įpareigodamas ją atlikti papildomą tyrimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.