Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama P. P. ieškinio uždarajai akcinei bendrovei „Nova Balta“ dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10-420 paskirto įpareigojimo nevykdymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Nova Balta“ įvykdyti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10-420 paskirtą įpareigojimą. Ieškinyje nurodoma, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo ginčą tarp P. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nova Balta“ ir 2016 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10-420, kuriuo vartotojo P. P. prašymas tenkintas, uždaroji akcinė bendrovė „Nova Balta“ įpareigota iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. kompensuoti vartotojui P. P. dalį sumos sumokėtos už duris, t. y. 100 Eur, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Nova Balta“ iki kreipimosi į teismą dienos įpareigojimo neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau -CPK ) ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju P. P. ieškinio suma yra 100 Eur, taip pat atsižvelgiant į kitus ieškinio reikalavimus, teismas konstatuoja, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui kaip pirmos instancijos teismui, todėl atsisakytina ieškinį priimti ir jis grąžintinas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas (nagrinėjamu atveju – Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 10-420) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad P. P. siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašant nagrinėti ginčą iš esmės, jis tokį prašymą turi pateikti Šiaulių apylinkės teismui. Jei įsigaliojęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 10-420 nevykdomas, P. P. turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, nes kaip minėta įsigaliojęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 25, 26, 27 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti P. P. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Nova Balta“ dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10-420 paskirto įpareigojimo nevykdymo ir jį kartu su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad P. P. prašymą ginčą nagrinėti iš esmės turi pateikti Šiaulių apylinkės teismui. Jei įsigaliojęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 10-420 nevykdomas, P. P. turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.

Nutarties kopiją išsiųsti P. P..