- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-300-81/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Algimantas Smolskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Š. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 265 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 5 metams. Bausmės pradžia 2010-06-23. Bausmės pabaiga: 2015-06-23.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. Š. skundą dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 94-209 netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija ir teismas, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, dėl kurių jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, neįžvelgė, kad jis, išėjęs į laisvę integruosis į visuomenę ir laikysis įstatymų, taip pat neatsižvelgta, kad ankstesni teistumai yra išnykę, o išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu. Teismas neteisingai vertino, jog jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nuosprendį priėmęs teismas jam skyrė švelnesnę bausmę ir tai parodo, jog nusikaltimas nebuvo itin pavojingas. Teismas jam ankščiau taikė lygtinį paleidimą, per tą laiką jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, bausmės už ankstesnius nusikaltimus yra jau atliktos, tačiau į tai nei Komisija, nei teismas neatsižvelgė. Pataisos namuose jis laikosi nustatytos tvarkos, jam yra paskirti keturi paskatinimai, pataisos namų direktorius jam įteikė vardinę padėką už darbą ir pagalbą įrengiant kompiuterių klasę, o drausminės nuobaudos jam buvo skirtos nepagrįstai. Teismas taip pat nevertino, jog jis yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus, be to turi pareigą padėti savo neįgaliai mamai. Jis pasižada laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti ir sprendžia, jog yra visos sąlygos jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Nuteistasis R. Š. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. Š. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei visas kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat buvo vertinta ir psichologinės tarnybos išvada. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas netaikytinas. Pažymėtina ir tai, kad visi Komisijos nariai balsavo „prieš“ nuteistojo lygtinį paleidimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2013 m. sausio 17 d. atsiliepimu taip pat pritarė Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam ir prašė nuteistojo skundą atmesti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą būrio gerbūvio darbuose, stropiai dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę kursuose, ekonomikos pagrindų programose bei kursuose „Kelias mano“, „Gyvenimo kokybės gerinimas“, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (51 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), nepasižymi impulsyvumu ar agresyvumu. Taip pat atsižvelgtina, į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo du kartus baustas už nustatytos tvarkos pažeidimą, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau jo elgesys nepriekaištingu nelaikytinas. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje pasisakyta, jog nuteistasis paviršutiniškai vertina savo elgesį, stengiasi save pateisinti, yra veiksnių didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką. R. Š. anksčiau jau buvo teistas du kartus, teistumas išnykęs. Vieną kartą jau buvo lygtinai paleistas, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, daromi nusikaltimai vis sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, vienas iš jų – neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gaminimas ir laikymas (LR BK 260 str. 3 d.) priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažino tik iš dalies. Tai rodo, jog R. Š. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis yra atlikęs 1/2 dalį bausmės, tačiau jo atliktos bausmės dalis nelaikytina pakankama. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai aptartos atsisakymo patenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.