Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-648-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-11-08Vilniaus apygardos teismas
  2. T-180-272/2013Nutartis · 2013-12-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-21Vilniaus apygardos teismas
  4. T-89-272/2016Nutartis · 2016-06-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  5. T-113-272/2016Nutartis · 2016-07-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-08
Bylos Nr.
1A-565-648-2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00246-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Lietuvos Respublikos, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
A. T., R. M., E. P.
Advokatai
Žana Kozliakienė, Vladimiras Vlasovas, Amdrejus Mokšinas
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-648/2013

Teisėja Irena Stefanovič Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00246-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1. 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,nuteistiesiems A. T. ir R. M.,gynėjams advokatams Vladimirui Vlasovui, Žanai Kozliakienei, Reginai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų E. P., R. M. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl D. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl D. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl D. R. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl AB „L (duomenys pakeisti)“ turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos) 25 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl J. P. turto kišenvagystės) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., už D. R. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., už L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., už L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl AB „L“ turto vagystės ir J. P. turto kišenvagystės), subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. T. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 18 d. ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. P. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos) 25 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., už L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 16 d. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., už L. S. atžvilgiu 2011 m. rugsėjo 17 d. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 14 d. iki 2012 m. sausio 15 d., kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, taip pat Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu atliktos bausmės laikas.

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl J. P. turto kišenvagystės) laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 18 d. ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. kovo 2 d.

Iš A. T. priteista atlyginti padarytą 416,50 Lt turtinę žalą UAB „N (duomenys pakeisti)“ naudai, padarytą 3 000 Lt turtinę žalą AB „L“ naudai. Iš A. T. ir E. P. priteista solidariai atlyginti padarytą 798,57 Lt turtinę žalą UAB „F“ naudai, padarytą 407,61 Lt turtinę žalą UAB „M (duomenys pakeisti)“ naudai, taip pat iš kiekvieno atlyginti po 75 Lt advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti UAB „M“ naudai. Iš A. T. ir R. M. priteista solidariai atlyginti padarytą 135 Lt turtinę žalą J. P. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: A. T. 2011-04-03, apie 12 val., Vievyje, Stadiono g. 1B, gyvenamojo namo kieme, siekdamas užvaldyti greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, iš D. R. apgaule, neteisėtai įgijo jai priklausančias elektroninės bankininkystės prisijungimo priemones - AB banko „Swedbank“ D. R. išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį ir laikė pas save iki 2011-04-03, tiksliai nenustatyto laiko, kol grąžino nukentėjusiajai D. R..

Taip pat A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai atliko finansinę operaciją panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent: A. T. 2011-04-03, 15.49 val., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą jam pasislėpus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, panaudodamas kompiuterį, kurio IP (duomenys neskelbtini), apgaule, siekdamas užvaldyti UAB „N“ priklausančius pinigus, neteisėtai panaudojo svetimus, D. R. tapatybę patvirtinančius duomenis - D. R. AB banko „Swedbank“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį, kuomet UAB „N“ internetinėje svetainėje D. R. vardu sudarė sutartį, pagal kurią į D. R. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, buvo pervestas 700 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į J. B. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas.

Taip pat A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: A. T. 2011-04-03, 15.49 val., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą jam pasislėpus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, neteisėtai panaudojo svetimus, D. R. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, sudarydamas UAB „N“ internetinėje svetainėje D. R. vardu sutartį, pagal kurią į D. R. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, buvo pervestas 700 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į J. B. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas, tokiu būdu padarydamas UAB „N“ 700 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: A. T. 2011-08-11, apie 23.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie AB „L“ priklausančios katilinės, esančios Abromiškių k., Elektrėnų sav., išėmęs katilinės lango stiklą, įsibrovė į patalpos vidų, iš kur pagrobė tris cirkuliacinių siurblių elektros variklius, bendros 2 100 Lt vertės, bei elektrinį kaloriferį, 900 Lt vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė AB „L“ 3 000 Lt vertės turtą bei padarė tokio paties dydžio turtinę žalą.

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: E. P. 2011-09-16, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, siekdamas užvaldyti greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) g., iš L. S. apgaule, neteisėtai įgijo L. S. priklausančias elektroninės bankininkystės prisijungimo priemones - AB banko „Swedbank“ jam išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį, laikė pas save iki 2011-09-16, 14.15 val., kol perdavė juos A. T..

Taip pat A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: A. T. 2011-09-16, apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, iš E. P. įgijo L. S. priklausančias elektroninės bankininkystės prisijungimo priemones - L. S. AB banko „Swedbank“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį bei laikė pas save iki 2011-09-17, 15.20 val., kol išmetė.

Taip pat A. T. ir E. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jie neteisėtai atliko finansinę operaciją panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent: A. T. ir E. P. 2011-09-16, 14.15 val., veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, panaudodami kompiuterį, kurio IP (duomenys neskelbtini), apgaule, siekdami užvaldyti UAB „S (duomenys pakeisti)“ priklausančius pinigus, neteisėtai panaudojo svetimus, L. S. tapatybę patvirtinančius duomenis - L. S. AB banko „Swedbank“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį, kuomet UAB „S“ internetinėje svetainėje L. S. vardu sudarė sutartį, pagal kurią į L. S. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, buvo pervestas 750 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į A. V. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas.

Taip pat A. T. ir E. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jie apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: A. T. ir E. P. 2011-09-16, 14.15 val., veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, neteisėtai panaudojo svetimus, L. S. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, sudarydami UAB „S“ internetinėje svetainėje L. S. vardu sutartį, pagal kurią į L. S. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, buvo pervestas 750 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į A. V. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas, tokiu būdu padarydami UAB „S“ 750 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. T. ir E. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jie neteisėtai atliko finansinę operaciją panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent: A. T. ir E. P. 2011-09-17, 15.10 val., veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, panaudodami kompiuterį, kurio IP (duomenys neskelbtini), apgaule, siekdami užvaldyti UAB „M“ priklausančius pinigus, neteisėtai panaudojo svetimus, L. S. tapatybę patvirtinančius duomenis - L. S. AB banko „Swedbank“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, identifikavimo kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodį, kuomet UAB „M“ internetinėje svetainėje L. S. vardu sudarė sutartį, pagal kurią į L. S. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“ buvo pervestas 350 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į Ž. M. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas.

Taip pat A. T. ir E. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. už tai, kad jie apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: A. T. ir E. P. 2011-09-17, 15.10 val., veikdami bendrai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, neteisėtai panaudojo svetimus, L. S. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, sudarydami UAB „M“ internetinėje svetainėje L. S. vardu sutartį, pagal kurią į L. S. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, buvo pervestas 350 Lt kreditas, kuris tą pačią dieną buvo pervestas į Ž. M. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, ir nuimtas, tokiu būdu padarydami UAB „M“350 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. T. ir R. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jie viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent: A. T. ir R. M. 2012-01-02, apie 16.30 val., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini)-to gyvenamojo namo laiptinėje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, iš gulinčio ir į aplinką nereaguojančio neblaivaus nukentėjusiojo J. P. striukės kišenių pagrobė jam priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su jame buvusia SIM kortele, bendros 250 Lt vertės, piniginę, 40 Lt vertės, su joje buvusiomis AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, asmens tapatybės kortele, tokiais savo bendrais veiksmais A. T. ir R. M. pagrobė J. P. priklausantį 290 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendį paskiriant jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad jis teisme gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo atlyginti civilinį ieškinį, nes šiuo metu tai padaryti nėra galimybių. E. P. yra jauno amžiaus, todėl jis nori taisytis, kuo greičiau grįžti į laisvę pas savo sugyventinę, artimuosius ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pasak E. P., jis jau buvo išvykęs į Šveicariją dirbti, tačiau grįžus į Lietuvą, jis buvo suimtas. Šiuo metu jis tęsia mokslus.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisėja, nagrinėdama baudžiamąją bylą, buvo šališka jo ir kito nuteistojo A. T. atžvilgiu, nes ji išsakė savo išankstinę nuomonę teigdama, kad kai paskelbs jiems nuosprendį, tai pažiūrės jų reakciją. Be to, teisėja dar bandė paveikti liudytoją E. G. prieš apeliantą konvojaus pareigūnui pasakydama, jog nuvestų jį (E. G.) pamokyti, tada parvestų. Visi suprato šį pasakymą kaip liepimą susidoroti su E. G.. Šie įvykiai turėjo būti įrašinėjami teisiamojo posėdžio metu.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Teigia, kad jis baudžiamojoje byloje yra neteisingai apkaltintas ir nuteistas laisvės atėmimu, nes nepadarė inkriminuoto nusikaltimo. Nuo pat pirmos apklausos jo parodymai neprieštaravo kito nuteistojo A. T. parodymams, jog pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą vienas, o R. M. ne tik nedalyvavo padarant šį nusikaltimą, tačiau ir nieko nežinojo apie tai.

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011-09-16 padarytų nusikalstamų veikų), pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011-09-17 padarytų nusikalstamų veikų), bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat sušvelninti jam paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo gauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių jam pareikštus kaltinimus. Teisminio nagrinėjimo metu A. T. neprisipažino kaltu dėl visų nusikalstamų veikų padarymo L. S. atžvilgiu nurodydamas, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje prisiėmė kaltę padarius nusikalstamas veikas dėl ilgai trukusios apklausos, neatlaikius įtampos dėl labai blogos savijautos, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, patikėjus tyrėjo pažadu, kad apeliantas bus paleistas į laisvę iš sulaikymo, kas ir buvo padaryta po jo prisipažinimo. Be to, šioje apklausoje nedalyvavo apelianto gynėjas, nors jis buvo sulaikytas ir pats negalėjo tinkamai gintis. Mano, kad ta aplinkybė, jog sulaikytam asmeniui nėra užtikrinama teisė į gynybą, laikytina esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu A. T. davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtino ir teisme bei kurie sutampa su kito nuteistojo E. P. parodymais. E. P. teisme patvirtino, kad jis ėmė paskolas vienas, apkalbėjo A. T. pamelavęs, jog paskolą ėmė kartu su juo, nes norėjo išvengti suėmimo. Kita vertus, teismas nepagrįstai atmetė tokius jų parodymus ir nesivadovavo jais motyvuodamas tuo, kad apelianto kaltė dėl visų nusikalstamų veikų padarymo L. S. atžvilgiu įrodyta jo ir E. P. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Ž. M. duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad A. T. pirminiuose parodymuose, kuriais vadovavosi teismas, nurodė esmines aplinkybes, kurios irgi patvirtina, jog jis nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų, o būtent: kad E. P. atėjo pas jį su jau įgytais L. S. bankininkystės duomenimis ir paprašė parodyti, kaip paimti kreditą. A. T. parodė E. P., kokiame internetiniame puslapyje reikia užsiregistruoti, kokius dokumentus pildyti. Jokių pinigų apeliantas iš to negavo. Iš E. P. pirminių parodymų taip pat matyti, jog pastarasis atliko visus pagrindinius nusikalstamus veiksmus vienas. Netikėti apelianto parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina E. P. parodymai, taip pat nukentėjusiojo L. S. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, jog būtent E. P. draugė vardu D. užkalbino jį, po to paprašė pagalbos pervesti neva dėdės pinigus iš Maskvos ir tuo tikslu paprašė jo banko sąskaitos, paimti nukentėjusįjį iš namų atvažiavo neva D. brolis E. P. su nepažįstamais vaikinais, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - su E. G. ir M. V.. Būtent E. P. atliko visus veiksmus, susijusius su elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimu, sąskaitos atidarymu ir žadėjo už tai nukentėjusiajam sumokėti 50 Lt. Liudytojo Ž. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais rėmėsi teismas, taip pat nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis A. T. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo L. S. atžvilgiu, nes šis liudytojas patvirtino tą aplinkybę, kurios neneigia ir pats A. T., t. y. jog jis galėjo skambinti Ž. M., tačiau tai darė E. P. prašymu apeliantui nežinomais tikslais. A. T. nebuvo inkriminuotų nusikalstamų veikų L. S. atžvilgiu organizatorius ar vykdytojas, nesitarė su E. P. daryti šias nusikalstamas veikas, jo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą, jis neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų A. T. visiškai prisipažino kaltu ir labai gailisi, sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Jis padarė nusikalstamą veiką J. P. atžvilgiu vienas, o ne kartu su R. M., todėl šalintina apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Teismas konstatavo, jog A. T. buvo du kartus teistas (2008 ir 2010 m.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas nepilnametis, kas, apelianto manymu, švelnina jo teisinę padėtį. Be to, nusikalstamos veikos, dėl kurių teismas šiuo nuosprendžiu pripažino jį kaltu, buvo padarytos 2011 m., t. y. prieš priimant 2013-01-10 ir 2013-01-25 nuosprendžius, kas taip pat lengvina jo teisinę padėtį ir rodo, jog visos nusikalstamos veikos buvo daromos tuo laikotarpiu, kai jo šeimoje buvo sunki turtinė padėtis, o jis pats vartojo narkotines medžiagas. Apeliantas padarė išvadas dėl savo veiksmų ir po tam tikro laikotarpio nepadarė kitų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad padaryta žala yra nedidelė, jis pasikeitė ir pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Todėl įvertinus visas aplinkybes, A. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų E. P., R. M. ir A. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. T. nusikalstamų veikų padarymo L. S. atžvilgiu

A. T. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011-09-16 padarytų nusikalstamų veikų), taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. (dėl L. S. atžvilgiu 2011-09-17 padarytų nusikalstamų veikų).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia A. T., pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nuteistasis pateikia savo nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

A. T. teisiamajame posėdyje neprisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas teigdamas, kad jis nepažinojo L. S.. 2011 metais, tikslios datos neatsimena, pas jį į namus atėjo E. P., atsisėdo prie kompiuterio ir paklausė apie greituosius kreditus. A. T. parodė jam, kaip reikia viską užpildyti. Po dviejų dienų E. P. vėl atėjo ir prisėdo prie kompiuterio dėl kreditų. Nuteistasis neprisidėjo prie tos operacijos, tik parodė E. P., kaip reikia imti kreditus, ir galvojo, kad jis savo vardu ims paskolą. E. P. nerodė jam jokių dokumentų. E. P. paprašė paskambinti Ž. M., ir jis (A. T.) paskambino, nors tiksliai neatsimena, ar skambino. Pasak nuteistojo, tyrėja kaltino jį, o kadangi A. T. tuo metu vartojo narkotikus ir jam buvo bloga, tai prisipažino, todėl buvo paleistas. Po to apeliantą vėl sulaikė 2012 m. sausio mėnesį. Jo namuose darė kratą ir rado nukentėjusiojo L. S. dokumentą, bet jį galėjo palikti E. P.. Akistatos su E. P. metu pastarasis pasakė, kad viską darė vienas, be A. T. žinios. Nuteistasis nesakė E. P., kad šis surastų žmonių. Pastarasis apkalbėjo A. T.. Apeliantas taip pat parodė, kad Ž. M. davė jam banko sąskaitą (t. 6, b.l. 122).

A. T., 2011-11-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad jis dėl L. S. vardu paimtų paskolų prisipažįsta iš dalies, nes jokių pinigų už tai negavo. Gali būti, kad 2011-09-16 pas jį į namus atėjo E. P.. Pastarasis, atėjęs pas A. T. į butą, parodė, jog yra įgijęs svetimus elektroninės bankininkystės duomenis - kodų kortelę ir prisijungimo slaptažodžius. E. P. paprašė padėti, t. y. parodyti, kaip paimti greitąjį kreditą. Atsisėdęs prie savo kompiuterio, A. T. parodė E. P., kokiame internetiniame puslapyje reikia užsiregistruoti, kokius duomenis pildyti. Pirmiausia apeliantas parodė E. P., kaip reikia užsiregistruoti bendrovės „S“ internetiniame puslapyje. A. T. užsiregistravo ir pildė paraišką bei naudojo duomenis, kuriuos atsinešė E. P.. Į paraišką įrašė mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį jam davė E. P.. Tiksliau telefono SIM kortelę jis įsidėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną. Kai paraiška paskolai gauti buvo patvirtinta, paskolą pervedė į A. V. banko sąskaitą. Pasinaudoti banko sąskaita ir pervesti į ją pinigus prašė pats E. P., bent jis taip atsimena. Kaip ten buvo paskui su šitais pinigais, kas juos nuėmė, jis negali pasakyti, nes jokių pinigų negavo. Kitą dieną pas A. T. vėl atėjo E. P. ir paprašė padėti paimti dar vieną paskolą. Antrą kartą ta pati bendrovė paskolos neduoda, todėl sėdėdamas prie savo kompiuterio jis užsiregistravo „C“ internetinėje svetainėje, vėl panaudojo duomenis, kuriuos buvo atnešęs E. P.. Iš bendrovės „C“ gautą 350 Lt paskolą jis pervedė į Ž. M. banko sąskaitą. A. T. iš pradžių Ž. M. paskambino ir paklausė, ar šis turi banko sąskaitą. Kai Ž. M. atsakė teigiamai, prašė leisti pervesti į ją pinigus, kokius pinigus, nesakė. Ž. M. leidus pasinaudoti banko sąskaita, apeliantas pervedė pinigus, tuomet Ž. M. nuėmė pinigus ir atidavė E. P.. A. T. negavo jokių pinigų (t. 2, b.l. 77).

A. T., 2012-04-26 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad neprisipažįsta kaltu dėl L. S. vardu paimtų paskolų. Anksčiau duodamas parodymus, jis pripažino savo kaltę iš dalies, kadangi bijojo, jog gali būti sulaikytas ar uždarytas, bent taip galvojo. E. P. pats vienas ėmė paskolas, A. T. nėra susijęs su tuo ir neturi daugiau ką pasakyti. L. S. banko išduotą dokumentą jo namuose greičiausiai paliko E. P., o kodų kortelė su slaptažodžiais kažkur pasimetė, po to, kai buvo paimta antroji paskola (t. 3, b.l. 198-199).

E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2011-09-16 susitiko su savo drauge G., kurios pavardės neatsimena. Ji pažinojo nukentėjusįjį L. S. ir apibūdino jį. E. P. pasakė L. S., kad yra skolingas antstoliams ir dėl to negali laisvai naudotis savo banko sąskaita. Paprašė nukentėjusiojo, kad jis atidarytų sąskaitą banke, nes E. P. draugas turi pervesti pinigų, nors iš tiesų jokio draugo nebuvo, tiesiog E. P. sukūrė tokią versiją. Pastarasis pažadėjo nukentėjusiajam už šią paslaugą 50 Lt ir šis sutiko. Nukentėjusysis AB „Swedbank“ atidarė banko sąskaitą. E. P. paėmė iš L. S. elektroninės bankininkystės kortelę ir kitus popierius, jam reikėjo tik kodų kortelės ir L. S. asmens duomenų. E. P. nuėjo pas A. T. ir paklausė jo, kaip reikia paimti paskolą, nes norėjo internetiniu būdu paimti paskolą - greitąjį kreditą. A. T. parodė E. P., kaip reikia paimti paskolą. Pastarasis atsisėdo prie kompiuterio ir pirmą kartą paėmė 500 Lt ar 750 Lt, o antrą kartą - 250-350 Lt. E. P. pervedė pirmą paskolą savo draugui A. V. ar Ž. M., tiksliai neprisimena. Paskambino ir paklausė, ar jis nėra skolingas antstoliams, tada pervedė pinigus. Neprisimena, ar pasidalijo tais pinigais su kuo nors. Parodė, kad ėmė paskolas vienas, apkalbėjo A. T. pamelavęs, kad paskolą ėmė su juo, nes buvo nuvežtas į laikino sulaikymo kamerą ir nenorėjo grįžti į kalėjimą. Tarp draugų išėjo tokia kalba, kaip apgaudinėti žmones. Apie tai, kaip reikia paimti paskolą, E. P. sužinojo pataisos namuose, t. y. įeini į „S“, suvedi duomenis, kodus iš kodų kortelės ir tada gauni SMS žinutę, jog paskola suteikta. Jis buvo girdėjęs, kad A. T. ima paskolas, pastarasis mokė jį paimti paskolą. Tada A. T. išėjo iš kambario (t. 6, b.l. 121-122).

E. P., 2011-10-07 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje, bevaikščiojant su A. T., pravarde „tutis“, ir Ž. M., pravarde „buožė“, A. T. užsiminė, kad reikėtų surasti kokių nors žmonių, kurių vardu būtų galima paimti greituosius kreditus, kurie galėtų sudaryti elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartis. Kodėl būtent E. P. siūlė, tiksliai nežino. Už tai, kad jei suras tokių žmonių, žadėjo pinigų. Kadangi E. P. niekur nedirba, jam reikia pinigų, todėl su tokiu pasiūlymu jis sutiko. Žinojo tik tai, kad reikia rasti pilnametį asmenį. Per merginą, vardu G., susipažino su L. S., kuris, kaip suprato, yra G. pažįstamas. G. davė jam L. S. telefono numerį ir pristatė jį savo broliu. Kalbėdamas telefonu įkalbinėjo L. S. vykti į Elektrėnuose esantį banko skyrių, paaiškino, kad E. P. banko sąskaita yra areštuota, turi rūpesčių su antstoliais, todėl prašė leisti pasinaudoti banko sąskaita, į kurią jam neva būtų pervesti pinigai iš užsienio. Sakė L. S., kad banke reikės sudaryti elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartį. Už šią pagalbą E. P. pažadėjo 50 Lt. Tai galėjo būti 2011-09-16. Nuvykus į Elektrėnuose esantį „Swedbank“ skyrių, E. P. kartu su L. S. nuėjo į banko skyrių, kur pastarasis pasirašė dokumentus dėl elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo ir atidavė E. P. prisijungimo kodus su slaptažodžiu. Tuomet E. P. davė L. S. 5 Lt, kad įneštų į savo banko sąskaitą. Taip padarė todėl, kad jam taip nurodė „tutis“ (A. T.), kam to reikėjo, jis neišmanė. Kartu su L.S. nuėjo stadiono link, jis liepė palaukti, o pats nuėjo pas „tutį“. Sakydamas L. S. palaukti, šį apgavo, nes grįžti neketino ir žadėtų 50 Lt nedavė. Nuėjo į butą, kuriame gyvena „tutis“. Iš L. S. gautus prisijungimo kodus ir slaptažodžius atidavė A. T.. E. P. matė, kaip A. T. sėdėjo prie kompiuterio. Po kiek laiko A. T. davė jam 250 Lt paaiškinęs, jog paėmė 500 Lt kreditą ir atidavė jam pusę sumos (t. 2, b.l. 69).

E. P., 2012-03-27 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis, davė iš esmės tokius pačius parodymus tik nurodė, jog jis pats vienas ėmė paskolas L. S. vardu, nes jam reikėjo pinigų. E. P. sudarė sutartis internetu su kredito bendrovėmis A. T. namuose naudodamasis šio kompiuteriu. Pastarasis parodė, kaip tai padaryti, t. y. kaip pildyti paraišką ir panašiai. Paskolos buvo paimtos skirtingomis dienomis. L. S. duomenys, kuriuos šiam išdavė bankas, liko pas „tutį“, nes E. P. nepasiėmė jų ir neketino imti daugiau paskolų. Jis paėmė pinigus ir išleido savo reikmėms. Paėmęs antrąją paskolą pas „tutį“ namie, jam atrodo, kad daugiau nesilankė ten. A. T. žinojo, kad E. P. ima greituosius kreditus, nes pats jį pamokė ir parodė, kaip tai padaryti (t. 3, b.l. 122-123).

Nukentėjusysis L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2011-09-09 Vievyje prie stoties susipažino su D., kuri jį užkalbino ir paprašė telefono numerio. Jis davė D. savo telefono numerį, norėdamas tęsti bendravimą su ja. Po poros dienų L. S. paskambino D. ir paprašė pagalbos. Ji pasakė, kad jai dėdė turi pervesti pinigų iš Maskvos ir reikia nukentėjusiojo banko sąskaitos, nes ji yra skolinga antstoliams ir negali pasinaudoti savo banko sąskaita. D. jam nieko nežadėjo. L. S. sutiko. Po to ji vėl paskambino ir pasakė, kad negali atvažiuoti ir atvažiuos jos brolis. Atvažiavo E. P. ir paėmė nukentėjusįjį iš namų. E. P. atvažiavo „Citroen“ automobiliu. Jie atvažiavo trise. L. S. nė vieno iš tų vaikinų nepažinojo. D. automobilyje nebuvo. Jie visi nuvažiavo į Elektrėnuose esantį banką AB „Swedbank“. Į banką L. S. ėjo E. P., kuriam jis banke atidavė visus duomenis. L. S. atidarė banke sąskaitą ir pasiėmė elektroninės bankininkystės duomenis. E. P. davė jam 5 Lt, kad jis pervestų į savo banko sąskaitą. Vėliau jie nuėjo į stadioną, esantį Elektrėnuose. E. P. nuėjo pas draugą pasižiūrėti, ar jau pervesti pinigai. Nukentėjusysis laukė E. P. stadione, nes šis pažadėjo jam duoti 50 Lt ir nuvežti namo už tai, kad L. S. atidavė jam visus duomenis. E. P. stadione laukė apie 4 val., bet šis neatėjo. Kitą dieną, ar po dviejų dienų L. S. nuėjo į banką ir sužinojo, kad paimtas kreditas, kokio dydžio - nežino (t. 6, b.l. 123).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Ž. M. parodymus, jog jis pažįstamas su A. T. nuo vaikystės. Laiko nurodyti negali, nes nepamena, A. T. prašė jo, kad leistų pasinaudoti jo banko sąskaita, jog galėtų persivesti kažkokius pinigus. Ž. M. davė A. T. savo banko sąskaitos numerį, kadangi turi banko sąskaitą banke „Swedbank“. Nesigilino į tai, kokius pinigus šis ketina pervesti. Padiktavo savo banko sąskaitos duomenis A. T. telefonu. Nuo savo banko sąskaitos nuėmė pinigus, kiek buvo nepamena, gal apie 350 Lt, ir atidavė A. T.. A. T., kiek žino, niekur nedirba, kokie tai buvo pinigai, negali pasakyti. Ž. M. nepažįsta L. S. (t. 2, b.l. 20).

UAB „C“ 2011-10-14 rašte nurodyta, kad 2011-09-17, 15.10.52 val., registracija L. S. vardu gauta iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Paraiškoje nurodytas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 190).

UAB „S“ 2011-11-03 rašte nurodyta, kad 2011-09-16, 14.16.01 val., registracija L. S. vardu gauta iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Paraiškoje nurodytas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 5-6).

2011-11-02 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad A. T. naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), prieš tai naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju numeriu jis naudojosi iki 2011-08-04. Atlikus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę, nustatyta, kad mobiliojo ryšio SIM telefono kortelė buvo įdėta į 6 mobiliojo ryšio telefono aparatus, tarp jų kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad į šį aparatą dėta SIM kortelė - (duomenys neskelbtini), taip pat dėtos ir SIM kortelės su numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (šiais dviem numeriais registruotasi imant paskolas L. S. vardu). Mobiliojo ryšio telefono kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo dėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini), priklausanti A. T. (t. 2, b.l. 64-65). Tokias išvadas patvirtina byloje esanti mobiliojo ryšio numerių ir IMEI išklotinių analizė. Apeliantas, apgaule įgijęs D. R. vardu kreditą iš UAB „N“, registracijoje nurodė mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11). Be to, pats A. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad minėtas mobiliojo ryšio telefono numeris priklauso jam (t. 1, b.l. 115).

Vilniaus apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos 2011-12-02 rašte Nr. 1128 nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2011-09-17 priklausė I. R., adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose (t. 2, b.l. 61).

2012-01-26 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2012-01-16 kratos metu B. T. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, rastas ir paimtas AB banko „Swedbank“ L. S. išduotas patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo. Dokumento išdavimo data - 2011-09-16, išduotos identifikavimo kodų kortelės Nr. 2562197, pasirašytas L. S., patvirtintas AB banko „Swedbank“ Rytų Lietuvos filialo Elektrėnų klientų aptarnavimo centro antspaudu (t. 2, b.l. 187-191).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. P. su gautomis, L. S. išduotomis elektroninės bankininkystės prisijungimo priemonėmis nuėjo į butą, kuriame gyveno būtent apeliantas ir iš pastarojo kompiuterio buvo paimti greitieji kreditai. A. T. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus duodamas parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantas pirminėje apklausoje pripažino, kad jis pats abiem atvejais internetiniuose puslapiuose pildė paraiškas dėl greitųjų kreditų gavimo panaudodamas L. S. duomenis, kuriuos atsinešė E. P. (t. 2, b.l. 77). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminiame nagrinėjime A. T. jau teigė, kad visus minėtus veiksmus atliko E. P., o jis tik parodė greitųjų kreditų paėmimo tvarką (t. 3, b.l. 198-199, t. 6, b.l. 122). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančių mobiliojo ryšio telefonų numerių ir IMEI išklotinių analizė, taip pat UAB „C“ ir UAB „S“ raštai patvirtina, kad siekiant gauti greituosius kreditus registracijose be L. S. duomenų kaip kontaktiniai buvo nurodyti būtent nuteistojo naudojamuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose esančiose SIM kortelėse esantys numeriai. Šios aplinkybės atitinka ir pirminius A. T. parodymus, kuriais buvo detalizuota, jog jis pirmą kartą į paraišką įrašė mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį jam davė E. P., o tiksliau mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę jis įsidėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną. Asmens, visiškai nesusijusio su greitųjų kreditų paėmimu, mobiliojo ryšio telefono numerių nurodymas paraiškose yra nelogiškas elgesys. Pasak A. T., jis ikiteisminio tyrimo pradžioje prisiėmė kaltę padarius nusikalstamas veikas dėl ilgai trukusios apklausos, neatlaikius įtampos dėl labai blogos savijautos, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, patikėjus tyrėjo pažadu, kad apeliantas bus paleistas į laisvę iš sulaikymo, kas ir buvo padaryta po jo prisipažinimo. Šiuo aspektu pasakytina, kad A. T. 2011-011-09 apklausos protokole pasirašytinai parašė, kad jo parodymai yra surašyti teisingai (t. 2, b.l. 77), jo parodymus iš dalies patvirtina minėtų rašytinių įrodymų visuma. Todėl apelianto pirminėje apklausoje duoti parodymai vertintini kaip atitinkantys tikrovę. A. T. apeliacinio skundo minėti teiginiai pripažintini tik kaip bandymas pateisinti sau nenaudingų parodymų davimą. Bute, kuriame gyveno A. T., kratos metu buvo rastas L. S. išduotas patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo. Ši aplinkybė taip pat neleidžia abejoti, kad nuteistajam buvo žinoma, jog greitieji kreditai iš jo bute esančio kompiuterio buvo imti kito asmens vardu. Pats A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną E. P. paprašius, jis skambino Ž. M.. Be to, jis nurodė tokią aplinkybę ir akistatos su E. P. metu (t. 2, b.l. 99-100). Nors nuteistasis vėliau teisiamajame posėdyje parodė, jog neatsimena, ar skambino Ž. M., tačiau jo pirmiau duotus parodymus patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti liudytojo Ž. M. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, jog A. T. prašė jo, kad leistų pasinaudoti jo banko sąskaita, jog galėtų persivesti kažkokius pinigus (t. 2, b.l. 20). Todėl darytina išvada, kad būtent A. T. skambino Ž. M. prašydamas pasinaudoti pastarojo banko sąskaita. Neįtikėtina, kad apeliantas, skambinęs Ž. M., nežinojo, jog šio banko sąskaita norėta pasinaudoti būtent pervesti iš L. S. banko sąskaitos gautą greitąjį kreditą. Skambinimas asmeniui prašant pasinaudoti jo banko sąskaita, nors šiuo atveju skambinantysis nėra susijęs su paimtu greituoju kreditu, taip pat nėra logiškas elgesys.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu pirminėse apklausose nurodė, kad A. T. užsiminė, jog reikėtų surasti kokių nors žmonių, kurių vardu būtų galima paimti greituosius kreditus ir kurie galėtų sudaryti elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartis (t. 2, b.l. 69, t. 3, b.l. 122-123). Be to, E. P. 2011-10-07 apklausos ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad jis nuėjo į butą, kuriame gyveno A. T., kuriam atidavė iš L. S. gautus prisijungimo kodus ir slaptažodžius. E. P. matė, kaip A. T. sėdėjo prie kompiuterio, po kiek laiko pastarasis davė E. P. 250 Lt paaiškinęs, jog paėmė 500 Lt kreditą ir atidavė jam pusę sumos (t. 2, b.l. 69). Priešingai nei teigia A. T., E. P. pirminėje apklausoje neparodė, jog pastarasis vienas padarė visus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. Minėti E. P. parodymai atitinka pirminius A. T. parodymus, analizuojant mobiliojo ryšio telefonų numerių ir IMEI išklotines ir UAB „C“ bei UAB „S“ raštuose užfiksuotą informaciją. Pažymėtina, kad E. P., akistatoje su A. T. pakeisdamas savo pirminius parodymus, dėl paimto 350 Lt greitojo kredito iš UAB „C“ iš pradžių apskritai parodė, jog nepamena, kaip paimtas šis kreditas. A. T. patikslinus tam tikras aplinkybes, susijusias su antro greitojo kredito paėmimu, E. P. parodė, kad jis paėmė šį greitąjį kreditą (t. 2, b.l. 100). Taigi, E. P. parodymai dalyje dėl greitojo kredito ėmimo iš UAB „C“ nėra informatyvūs. To jis nedetalizavo ir vėlesnėse apklausose baudžiamojo proceso metu. Tokie E. P. parodymai taip pat leidžia abejoti, kad jis vienas veikė darant nusikalstamas veikas. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad E. P. vėlesni parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jog jis ėmė vienas greituosius kreditus, o apkalbėjo A. T., nes buvo nuvežtas į laikino sulaikymo kamerą ir nenorėjo grįžti į kalėjimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pasak apelianto, jo parodymus, jog jis nepaėmė greitųjų kreditų, patvirtina nukentėjusiojo L. S. parodymai. Nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje patvirtino, kad jis perdavė E. P. visas elektroninės bankininkystės prisijungimo priemones, po ko pastarasis dingo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina tik tai, kad jis minėtu klausimu bendravo tiesiogiai su E. P.. Kita vertus, tokie L. S. parodymai neįrodo, kad A. T. neprisidėjo prie nukentėjusiojo elektroninių bankininkystės prisijungimo priemonių panaudojimo paimant greituosius kreditus. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. T. ir E. P. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. kaip bendrininkus, atlikusius vykdytojų vaidmenis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2009, 2K-585/2012). Nagrinėjamu atveju A. T. kartu su E. P. bendromis pastangomis padarė minėtas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad E. P. atėjo pas A. T. su kitam asmeniui išduotomis elektroninės bankininkystės prisijungimo priemonėmis su apelianto žinia, po ko šios priemonės buvo panaudotos gaunant greituosius kreditus. Šiuo atveju neįtikėtina, kad paimant greituosius kreditus iš kompiuterio bute, kuriame gyveno ir tuo metu buvo A. T., pastarasis nieko nežinojo apie tai, kad greitieji kreditai yra imami L. S. vardu panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nuteistasis kartu su E. P. turėjo bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, o vertinant A. T. veiksmus, neturi reikšmės kokią pinigų sumą, gautą iš greitųjų kreditų, jis įgijo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. T. disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir veikdamas kartu su E. P. panaudojo juos, po ko įgijo svetimą turtą skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl šių A. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nėra pagrindo.

Dėl R. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis, nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. T., pagrobė iš J. P. drabužių jam priklausantį turtą.

Šalies argumentai

R. M. nesutinka su teismo padaryta išvada dėl jo kaltės teigdamas, kad jis ne tik nedalyvavo padarant šį nusikaltimą, tačiau ir nieko nežinojo apie tai. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam 2012-01-02 paskambino A. T., kuris pasakė, kad jį reikia pavežti. Nuvažiavus prie pastarojo namų, apeliantas paskambino A. T., šis pasakė, kad jau lipa ir paprašė nuvežti jį iki pašto. A. T. nuėjo į paštą, grįžo po 5 min. ir R. M. parvežė jį namo. Pastarasis nuėjo su A. T., nes apeliantui reikėjo DVD laidų. Įėjus į laiptinę, ant laiptų gulėjo vyras, kuris trukdė praeiti, todėl jie patraukė vyrą prie radiatorių ir R. M. nuėjo į viršų pas A. T. į butą (t. 6, b.l. 124-125).

R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m sausio mėn. pradžioje, tiksliai laiko nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas A. T., kuris paprašė pavežti, kur tiksliai, šiuo metu nepamena. Privažiavus prie A. T. namų, apeliantas nuėjo A. T. namų link, nes šis paprašė, kad užeitų. A. T. laukė prie savo namo laiptinės lauke. Jie užėjo į namo laiptinę, nes A. T. reikėjo grįžti į namus ir prisėsti prie kompiuterio. Užėjus į laiptinę, pirmame aukšte ant laiptų gulėjo kažkoks nepažįstamas vyras. R. M. kartu su A. T. paėmė ant laiptų gulėjusį vyrą už pažastų ir patraukė nuo praėjimo į šoną, arčiau radiatorių, kad galėtų praeiti. Po to jie nuėjo į A. T. butą. Po 5-10 minučių apeliantas pavežė A. T. prie bankomato ir greitai atvežė atgal į namus (t. 3, b.l. 47-48, t. 4, b.l. 43-44).

A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-01-02 ar 2012-01-03 vakare lauke, prie įėjimo į namo, kurio bute jis gyvena, laiptinę durų, gulėjo vyras, kuris atrodė girtas. Jam iš paskos ėjo kaimynas su žmona ir, kad vyras nesušaltų, pasiūlė jam padėti įtempti vyrą į laiptinę. A. T. su kaimynu įtempė vyrą į laiptinę ir pasodino ant laiptų pirmame aukšte. Po to A. T. paskambino R. M. ir paprašė, kad nuvežtų kažkur, bet neatsimena, kur. R. M. atvažiavo, nuvežė jį. Jie grįžo po 15 min., po ko nuėjo pas A. T. į butą. Kai ėjo, tas vyras dar gulėjo. A. T. pamatė ant žemės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir paėmė jį, o piniginę ištraukė iš to vyro striukės kairės kišenės. A. T. nunešė ir numetė piniginę prie vyro, o telefoną po kažkiek dienų pardavė kažkokiam pažįstamam, kurio vardo ir pavardės nežino, už kiek pardavė - neatsimena. R. M. A. T. nieko nepadėjo. Kai jis su R. M. ėjo atgal ir lipo laiptais, tai pastūmė tą vyrą po laiptais (t. 6, b.l. 124).

A. T. ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje parodė, kad 2012-01-02 R. M. pas jį atvyko, neatsimena, gal prie kompiuterio jam reikėjo ar norėjo, kad A. T. kažkur pavežtų R. M.. Jie susitiko prie A. T. namų, prie automobilių stovėjimo aikštelės. R. M. atvažiavo savo automobiliu, o A. T. nusileido iš savo namų. Jis atsisėdo į R. M. automobilį ir jie kažkur nuvažiavo, kur - nepamena. Kai greitu laiku grįžo, abu užėjo į A. T. namo laiptinę. Laiptinėje jie pamatė vyrą, kuris sėdėjo aikštelėje šalia laiptų, kairėje pusėje, t. y. ten, kur radiatorius. Vyras atrodė girtas, jis miegojo. Šalia savęs vyras buvo pasidėjęs daiktus - telefoną ir piniginę. R. M. ėjo priekyje A. T., lipo laiptais, o A. T. praeidamas paėmė prie girto vyro gulėjusius mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Mano, kad R. M. nematė, kaip jis paėmė šiuos daiktus (t. 3, b.l. 69). Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2012-01-02 jis ėjo į savo namus. Lauke, prie įėjimo į laiptinę durų, gulėjo vyras, kuris atrodė girtas. Jam iš paskos ėjo kaimynas su žmona ir, kad vyras nesušaltų, pasiūlė jam padėti įtempti vyrą į laiptinę. A. T. su kaimynu vyrą įtempė į laiptinę ir pasodino ant laiptų pirmame aukšte. Tuomet nuėjo namo. Maždaug po 20 minučių jis išėjo į lauką susitikti su R. M.. Šis laukė A. T. lauke prie jo namų. Jie kažkur nuvažiavo, po to gal po 15 min. grįžo prie A. T. namų, kartu nuėjo į šio butą. Užėjus į laiptinę A. T. pamatė, kad tas pats vyras, kurį jie su kaimynu prieš tai įtempė į laiptinę, atrodė miegantis. Praeinant pro vyrą, A. T. ištraukė iš šio drabužių mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir piniginę. R. M. ėjo pirmas, todėl jis nežino, ar R. M. matė, kad jis pavogė vyro daiktus. Bute A. T. padavė R. M. laidą ir šis išėjo (t. 3, b.l. 198-199).

Analizuojant R. M. ir A. T. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, darytina išvada, kad jų parodymai yra prieštaringi. R. M. buvo nenuoseklus dėl to, kada jis kartu su A. T. užėjo į namo, kuriame pastarasis gyvena, laiptinę, t. y. ar prieš paveždamas A. T., ar po to. Be to, apeliantas skirtingai nurodė, kur jis pavežė A. T., iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad pavežė pastarąjį prie bankomato, o bylos teisminiame nagrinėjime jau nurodydamas, kad A. T. buvo nuvežtas į paštą. R. M. baudžiamojo proceso metu parodė, kad jis kartu su A. T., eidami į pastarojo butą, patraukė ant laiptų gulėjusį vyrą nuo praėjimo į šoną, arčiau radiatorių, kad galėtų praeiti. Kita vertus, A. T. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė tokios aplinkybės, o bylos teisminiame nagrinėjime teigė, kad jie, išėję iš A. T. buto, pastūmė vyrą po laiptais. Esant tokiems nuteistųjų prieštaringiems parodymams, nėra pagrindo teigti, kad jie patvirtina R. M. nekaltumą dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Byloje esantys Lietuvos Respublikos BPK 154 str. procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindu gauti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio dieną A. T. ir R. M. telefoninių pokalbių metu aptarinėjo nusikalstamos veikos padarymą J. P. atžvilgiu. 2012-01-02, nuo 16:03:56 iki 16:04:34 val., vykusio telefoninio pokalbio metu A. T. pranešė R. M., kad prie A. T. laiptinės guli neblaivus vyras, kuris turi pinigų, tačiau A. T. vienas negali jo pakelti. R. M. pasakė, kad tuoj atvažiuos. A. T. pasakė, kad jie neva padės, įkels į laiptinę vyrą ir „nušmonuos“ (t. 2, b.l. 198). 2012-01-02, nuo 16:07:22 iki 16:07:45 val. ir nuo 16:12:59 iki 16:13:27 val., vykusių telefoninių pokalbių metu A. T. klausė, kada R. M. atvažiuos. Be to, pastarojo telefoninio pokalbio metu R. M. paklausus, „ar tvarka?“, A. T. atsakė, kad taip, vyras sėdi, dviese pakels, ant laiptų nuneš ir viskas (t. 2, b.l. 199-200). 2012-01-02, nuo 16:17:39 iki 16:17:56 val., vykusio telefoninio pokalbio metu R. M. tikslinosi dėl žmonių buvimo įvykio vietoje ir ar vyras turi, ką nors (t. 3, b.l. 1). 2012-01-02, nuo 16:22:15 iki 16:22:35 val., vykusio telefoninio pokalbio metu A. T. vėl klausė, kada R. M. pasirodys. Šis atsakė, kad tuoj bus (t. 3, b.l. 2). 2012-01-02, nuo 16:25:17 iki 16:25:35 val., telefoninio pokalbio metu R. M. paklausė A. T., kurioje laiptinėje šis yra. A. T. patikslinus, apeliantas pasakė, kad jau ateina (t. 3, b.l. 3). 2012-01-02, nuo 18:32:14 iki 18:32:46 val., vykusio telefoninio pokalbio metu R. M. klausė A. T., ar „niekam nerado dar?“, šis atsakė neigiamai. Taip pat apeliantas paklausė, „koks ten vienas C ?“. A. T. nurodė, kad „C vienas nulis vienas“ (t. 3, b.l. 6). 2012-01-03, nuo 14:19:52 iki 14:20:48 val., vykusio telefoninio pokalbio metu R. M. paklausus „kaip ten su tuo ragu?“, A. T. pasakė, kad „paims J.“ (t. 3, b.l. 7). A. T. telefoniniai pokalbiai buvo užfiksuoti kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 28-1-00311-11 (t. 2, b.l. 197). Šioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 162 str. nustatyta tvarka yra priimtas Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-01-30 nutarimas panaudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, gautą ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones, kitoje baudžiamojoje byloje (t.2, b.l. 196), t. y. laikytasi Lietuvos Respublikos BPK 162 str. nustatytos tvarkos, todėl užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. T. ir R. M. pripažintini kaip reikšmingi nustatant šios bylos aplinkybes. Telefoninių pokalbių tarp minėtų asmenų analizė patvirtina, kad A. T. ir R. M. 2012-01-02 intensyviai tarpusavyje bendravo dėl galimybės pavogti turtą iš prie laiptinės gulėjusio vyro (J. P.). Vėliau jie telefoninių pokalbių metu aptarinėjo dėl mobiliojo ryšio telefono pardavimo kokiam nors kitam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-01-02, nuo 18:32:14 iki 18:32:46 val., vykusio telefoninio pokalbio metu A. T. pasakė R. M., kad mobiliojo ryšio telefonas yra „C vienas nulis vienas“, o 2012-01-03, nuo 14:19:52 iki 14:20:48 val., vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė, kad šį telefoną „paims J.“. Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. sausio mėn. pradžioje jis iš A. T. už 15-20 Lt nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį šis jam pasiūlė. J. M. klausė, iš kur šitas telefonas, A. T. pasakė, kad draugas iš užsienio atsiuntė. Kad mobiliojo ryšio telefonas pavogtas, J. M. pranešė policija (t. 6, b.l. 126). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių liudytojas J. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, jo parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. 2012-01-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas J. M. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ su akumuliatoriumi „BL-5CB“ (t. 2, b.l. 134). Iš 2012-01-17 pakvitavimo matyti, kad nukentėjusysis J. P. atsiėmė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ (t. 2, b.l. 168). Minėti įrodymai patvirtina, kad 2012-01-02, nuo 18:32:14 iki 18:32:46 val., ir 2012-01-03, nuo 14:19:52 iki 14:20:48 val., vykusių telefoninių pokalbių metu R. M. ir A. T. kalbėjo būtent apie J. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono realizavimą trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad R. M., nežinojęs apie nukentėjusiajam priklausančių daiktų vagystę, nebūtų bendravęs su A. T. dėl mobiliojo ryšio telefono realizavimo. Visuma anksčiau aptartų įrodymų vienareikšmiškai paneigia R. M. teiginį, kad jis ne tik nedalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą, tačiau ir nieko nežinojo apie tai. Atsižvelgiant į tai, apelianto atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl A. T. ir E. P. apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su procesiniais pažeidimais

Pasak A. T., jo pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų L. S. atžvilgiu nedalyvavo gynėjas, nors jis buvo sulaikytas ir pats negalėjo tinkamai gintis, todėl mano, kad buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas. 2011-11-09 apelianto apklausoje iš tikrųjų nedalyvavo jo gynėjas (t. 2, b.l. 77). Lietuvos Respublikos BPK 50 str. 1 d. įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. 2011-11-09 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas patvirtina, kad A. T. ši teisė buvo išaiškinta, tačiau jis pasirašytinai parašė, jog gynėjas nereikalingas (t. 2, b.l. 72). Lietuvos Respublikos BPK 51 str. reglamentuoja būtino gynėjo dalyvavimo atvejus, kurių nenustatyta apelianto atžvilgiu. Vien tai, kad A. T. buvo sulaikytas apklausos metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui nebuvo privalomas pagrindas savo iniciatyva skirti apeliantui gynėją, jei šis nepageidavo to. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 2 d. (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1493 redakcija), ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. A. T. apklausą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė nenustatė atvejų, nenumatytų Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d., dėl kurių be gynėjo pagalbos apelianto teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad 2011-11-09 apklausiant A. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatyto reikalavimai.

E. P. apeliaciniame skunde abejoja bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu. Pagal teismų praktiką, šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2013). E. P. nenurodė tokių aplinkybių, jų nepatvirtina ir bylos medžiaga. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka jo ir kito nuteistojo A. T. atžvilgiu, nes ji išsakė savo išankstinę nuomonę teigdama, kad kai paskelbs jiems nuosprendį, tai pažiūrės jų reakciją, be to, ji bandė paveikti liudytoją E. G. prieš apeliantą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 261 str., teisiamojo posėdžio protokolas fiksuoja teisiamojo posėdžio eigą. Teisiamojo posėdžio protokolas nepatvirtina minėtų E. P. teiginių (t. 6, b.l. 114-135). Šiame procesiniame dokumente neužfiksuota, kad E. P. ar jo gynėjas, taip pat kiti nuteistieji ar jų gynėjai buvo pareiškę nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai kokiu nors pagrindu, kas iš tiesų manant, kad teisėja buvo šališka, yra nelogiškas elgesys. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų abejoti teisiamojo posėdžio protokolo teisingumu. A. T. apeliaciniame skunde apskritai nenurodė kokių nors aplinkybių dėl teisėjos šališkumo, nors pasak E. P., ji buvo šališka ir A. T. atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

Dėl E. P. ir A. T. paskirtų bausmių

E. P. ir A. T. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis teigdami, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Atkreiptinas dėmesys, kad E. P. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta prie Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju tikrina Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik dalyje dėl E. P. ir A. T. paskirtų bausmių bei atlikto jų bendrinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistaisiais, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

E. P. ir A. T. padarė nusikalstamų veikų daugetą, t. y. E. P. padarė tris apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, o A. T. - septynis apysunkius nusikaltimus, du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nuosavybei ir finansų sistemai veikdami tiesiogine tyčia. Visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos iš savanaudiškų paskatų. Pirmosios instancijos, parinkdamas apeliantams konkrečias bausmes ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, nustatė jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pasak E. P., jis teisme gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo. E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., pagrįstai pripažinta tik dėl Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, kadangi dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo jis viso baudžiamojo proceso metu keitė parodymus, kas negali būti pripažinta kaip prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. To nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog E. P. atsiprašė nukentėjusiojo. Pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis padarė nusikalstamas veikas, išskyrus numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastaroji sunkinanti aplinkybė A. T. pagrįstai nustatyta nusikalstamos veikos, padarytos J. P., atžvilgiu, nes byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. E. P. praeityje teistas 7 kartus (t. 3, b.l. 124-127, t. 5, b.l. 136-140, t. 6, b.l. 17-20, 21-27), tarp jų už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Jis taip pat praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 131-132), iki suėmimo jis nedirbo (t. 3, b.l. 130). A. T. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 2 kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (t. 4, b.l. 21-29), teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pastarojo atžvilgiu yra priimti dar Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-10 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiai už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymą, kurie, pirmosios instancijos teismui išėjus priimti nuosprendžio, dar nebuvo įsiteisėję. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad dabartiniu metu minėti nuosprendžiai yra įsiteisėję. A. T. praeityje ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 4, b.l. 15-17), iki suėmimo nedirbo (t. 4, b.l. 12). Jis 2011-02-22 kreipėsi dėl narkotinių medžiagų vartojimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (t. 4, b.l. 36). A. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė dėl narkotinių medžiagų vartojimo (t. 6, b.l. 135). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistuosius, rodo jų didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jie ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingi. Todėl darytina išvada, kad E. P. ir A. T., būdami jauno amžiaus ir darbingi, padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačių antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jų nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jų ankstesnio elgesio padarinys. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek E. P., tiek A. T. paskirtos bausmės už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką buvo tinkamai individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos. Tokios išvados nepaneigia E. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog jis pažadėjo atlyginti civilinį ieškinį, nes šiuo metu tai padaryti nėra galimybių, nori taisytis, kuo greičiau grįžti į laisvę pas savo sugyventinę, artimuosius ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o jis jau buvo išvykęs į Šveicariją dirbti, tačiau grįžus į Lietuvą, buvo suimtas, be to, šiuo metu jis tęsia mokslus. A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo du kartus teistas (2008 ir 2010 m.) už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas nepilnametis, kas, apelianto manymu, švelnina jo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta aplinkybė turi reikšmės A. T. parenkant bausmių dydžius priimant ne šį nuosprendį, o būtent ankstesnius nuosprendžius. Priešingai nei teigia A. T., tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu pripažino jį kaltu, buvo padarytos 2011 m., t. y. prieš priimant Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-10 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžius, nėra laikytina aplinkybe, lengvinančia nuteistojo teisinę padėtį. Minėti nuosprendžiai tik patvirtina, kad A. T. ignoravo visuomenėje nustatytas taisykles ir šios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Apeliantas nurodo, kad jis nusikalto dėl šeimoje buvusios sunkios turtinės padėties ir dėl to, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau šios aplinkybės nepripažintinos kaip pateisinančios jo nusikalstamą elgesį. Kiti A. T. apeliacinio skundo teiginiai, t. y. kad jis padarė išvadas dėl savo veiksmų ir po tam tikro laikotarpio nepadarė kitų nusikalstamų veikų, pasak jo, padaryta žala yra nedidelė, jis pasikeitė ir pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos taip pat nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistųjų E. P., A. T. ir R. M. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAlgimantas Valantinas