- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 2-217-586/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- UAB „Neo Group“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. Č. , jo atstovui UAB „Neo Group“ darbininkų profesinės sąjungos pirmininkui A. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei UAB „Neo Group“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą bei kompensacijos už pravaikštą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2008-11-18 teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti jį dirbti į UAB „Neo Group“ aukštatemperatūrinio šilumos nešėjo operatoriumi, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 3-5). Nurodė, kad UAB „Neo Group“ jis pradėjo dirbti 2005-07-01 aukštatemperatūrinio šilumos nešėjo operatoriumi, o 2008-10-21 buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos 136 str. 3d. 2p. bei 235str. 2d. 11p. Mano, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo, kad į jo pareigines funkcijas įėjo prižiūrėti krosnis, siurblinę, rezervinę terminalo talpą, vamzdyną iki 1-ojo gamybos cecho, tačiau visi šie objektai yra skirtingose įmonės teritorijos vietose. Krosnyse vykstančių procesų eigą jis turėjo stebėti operatorinėje, kurioje sumontuoti trys kompiuteriai, nurodė, kad krosnyse vykstančius procesus taip pat stebi ir kiti bendrovės darbuotojai, tai yra procesų valdymo operatoriai, be to viskas yra automatizuota. Jo darbas buvo pamaininis dirbant po 4 dienas iš eilės, tai yra 2 dienines ir 2 naktines pamainas, o po jų būdavo 4 dienos poilsio. Vienos pamainos trukmė su pietų pertrauka sudarė 12 val., tai yra dieninė pamaina būdavo nuo 08.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro, o naktinė pamaina nuo 20.00 val. iki 08.00 val. ryto. 2008-09-30 darbą jis pradėjo 20.00 val., o darbo pamaina turėjo baigtis 2008-10-01, 08.00 val. ryte. Nurodo, kad tai buvo ketvirtoji darbo diena, po kurios turėjo būti keturios poilsio dienos. Pagal darbo grafiką pietų pertrauka naktinėje pamainoje yra nuo 00.00 val. iki 01.00 val. kadangi dirbo ketvirtą darbo dieną jis jautė nuovargį, ypač nugaros srityje, todėl jis nutarė atsigulti, pailsinti nugarą. Nurodo, kad jam gulint gerai matėsi kompiuterių monitoriai, be to gamybos procesas yra automatizuotas ir jei yra kokie nors nukrypimai, suveikia garsinė signalizacija. Pagulėjęs apie 15.00 min. jis nuėjo apžiūrėti siurblinę ir terminalo talpą, o grįždamas sutiko pamainos vadovą A. S. , kuris jam pasakė, kad į įmonę yra atvykęs gamybos direktorius T. D. ir gamybos vadovas S. P. , kurie tikrina darbuotojų darbą, tačiau ta naktį jis jų nematė ir nebuvo sutikęs. 2008-10-05 jo pamainos vadovas jam liepė parašyti pasiaiškinimą dėl pamainos iš 2008-09-30 į 2008-10-01, nes gamybos direktorius matė, jog kai kurie darbuotojai miegojo darbo vietoje. Pasiaiškinime jis nurodė, kad darbo metu nemiegojo, tik buvo prigulęs 15 min., tačiau 2008-10-14 jis buvo supažindintas su 2008-10-07 įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, nurodant, kad apie konkrečią atleidimo priežastį praneš vėliau. 2008-10-21 personalo skyriuje jam pasirašytinai buvo įteiktas 2008-10-15 raštas apie darbo sutarties nutraukimą bei pakartotinai įteiktas 2008-10-07 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Mano, kad jis atleistas iš darbo buvo neteisėtai ir nepagrįstai, nes pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3d. 2p. leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, tačiau nei įsakyme dėl atleidimo, nei rašte nėra nurodyta kokį šiurkštų pažeidimą jis yra padaręs. Nurodo, kad 2008-10-01 naktinio patikrinimo metu įmonėje buvo rasti 10 miegančių darbuotojų, tačiau iš darbo buvo atleisti tik 3 darbuotojai. Anksčiau jokių drausminių nuobaudų nebuvo turėjęs, todėl mano, kad jo padaryta drausminė nuobauda neatitinka nusižengimo sunkumo, todėl jo atleidimas yra neteisėtas. Be to, darbdavys pagal Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1d. turėjo raštiškai pareikalauti iš jo pasiaiškinimo dėl padaryto pažeidimo, tačiau jis tokio reikalavimo negavo, tai yra jo buvo paprašyta tik pasiaiškinti apie darbą iš 2008-09-31 į 2008-10-01, mano, kad turėjo įtakos neteisėtam ir nepagrįstam drausminės nuobaudos skyrimui. Atleidimas yra neteisėtas, nes atleisti jį 2008-10-21 nebuvo teisinio pagrindo, tai yra 2008-10-07 buvo priimtas atsakovės įsakymas dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo paskyrimo, kadangi įsakyme nenurodyta atleidimo diena, todėl jo atleidimo diena turėjo būti 2008-10-07, o ne 2008-10-21.
Ieškovas 2009-02-18 teismui pateikė prašymą, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu bei laikyti, kad jis iš darbo yra atleistas pagal Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4d. teismo sprendimu ir priteisti jam 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tai yra 9775,74 Lt bei 12445,42 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos galiojimo dienos iki 2009-02-19, o nuo 2009-02-19 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 157,04 Lt už kiekvieną darbo dieną (b.l. 73).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš darbo buvo paskirta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tai yra skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, ieškovo kaltę, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, bei į tai, kaip ieškovas dirbo anksčiau. Nurodė, kad įmonėje buvo gauta informacija, jog įmonės darbuotojai naktinės pamainos metu miega, todėl 2008-10-01 naktį, apie 04.00 val. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu gamybos direktorius T. D. ir gamybos vadovas S. P. aptiko 10 savo darbo vietose miegančių darbuotojų. Ieškovas buvo rastas miegantis ant grindų aukštatemperatūrinio šilumos nešėjo katilinės patalpose su kitais miegančiais darbuotojais: vandens paruošimo operatoriumi A. S. ir kompresorių mašinistu V. P. . Nurodo, kad tikrintojams įjungus šviesą darbuotojai nesureagavo, kas patvirtino prielaidą, jog darbuotojai miega. Siekiant, jog išbudinti darbuotojai neinformuotų kitų darbuotojų apie atliekamą patikrinimą, buvo nutarta darbuotojų nežadinti, tačiau baigus patikrinimą išvykdami tikrintojai pamainos vadovui nurodė pažadinti darbuotojus. 2008-10-01 gamybos direktorius T. D. potvarkių žurnale, kuris yra skirtas pamainos vadovams vykdyti, įrašė nurodymą miegantiems darbuotojams bei darbuotojui, kuris nebuvo rastas darbo vietoje bei pamainos vadovui pateikti pasiaiškinimus. Pamainos vadovas A. S. visiems išvardintiems darbuotojams liepė pateikti pasiaiškinimus dėl miegojimo darbe. Iš pateiktų darbuotojų pasiaiškinimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad jie rašė pasiaiškinimus dėl miegojimo darbe, todėl mano, kad nors ieškovas ir negavo raštiško prašymo pasiaiškinti, tačiau jį gavo žodžiu, nes pats pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad pavalgęs pietus prigulė pailsėti, bet nemiegojo. Paaiškino, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą ieškovo atleidimą iš darbo buvo priimtas atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, į ieškovo pateiktą pasiaiškinimą bei ieškovo tiesioginio vadovo pateiktą charakteristiką. Nurodo, kad į ieškovo, kaip aukštatemperatūrio šilumos nešėjo operatoriaus pareigas įėjo prižiūrėti sistemą, kuri šildo visą technologinį procesą. Šią sistemą sudaro dujiniai katilai, siurbliai ir vamzdynai. Pats procesas yra automatizuotas, esant nukrypimams suveikia garsinė signalizacija, tačiau esant elektros dingimo atvejams, arba kai įrenginiai sustoja dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jų paleidimas galimas tik rankiniu būdu, įrenginių buvimo vietoje, įsitikinus, kad yra saugu. Šiuos veiksmus aukštatemperatūrio šilumos nešėjo operatorius turi atlikti operatyviai ir pagal griežtai nustatytą tvarką, todėl būtinas atidumas ir budrumas, nes priešingu atveju tai atliekant neįvertinus padėties, o tik automatiškai pradėjus perjunginėti, gali būti sugadinti įrenginiai, kurie kainuoja apie 50000,00 eurų, o neatstačius normalaus gamybos režimo gali būti sugadinta apie 100 tonų produkcijos, kurios vertė apie 100000,00 eurų. Nurodo, kad dėl atsakovės vykdomos gamybos pobūdžio yra didelis aplinkinių gyventojų ir visuomenės dėmesys, todėl būtina užtikrinti įmonės saugų darbą, kad nekiltų pavojus darbuotojų bei aplinkinių gyventojų sveikatai bei nekiltų ekologinė avarija. Todėl grėsmė įmonės dalykinei reputacijai buvo dar vienas argumentas vertinant ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Nurodo, kad drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindas ieškovui buvo darbo drausmės pažeidimas, tai yra miegojimas darbo metu palikus neprižiūrimus įrenginius. Tai, kad ieškovas miegojo darbo metu patvirtina patikrinimo aktas. Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovas kartu su kitais miegojo išjungęs šviesą ir atsigulęs ant žemės. Kadangi dėl ieškovo padarytų veiksmų, tai yra neatliktų pareigų buvo sukelta didelė grėsmė kilti kitų darbuotojų, visuomenės saugumui ir darbdavio turto bei dalykinės reputacijos pažeidimui ir, kad tai buvo tyčinis pažeidimas, jo padarytas pažeidimas buvo įvertintas kaip šiurkštus ir paskirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti, nes mano, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai. Paaiškino, kad 2008-09-30 jis dirbo naktinėje pamainoje nuo 20.00 val. iki 2008-10-01 08.00 val., apie ketvirtą valandą jis pavalgęs parėjo į operatorinę ir atsigulė pagulėti, pagulėjo apie 15 min. ir nuėjo vėl dirbti. Paaiškino, kad jis prigulė ant grindų, o kitas darbuotojas prigulė ant kėdžių, šviesą buvo išjungę, tačiau nemiegojo, o tik gulėjo. Nurodė, kad į jo pareigas įeina apeiti teritoriją, apsišluoti, talpas prižiūrėti, todėl kartais jo operatorinėje nebūna apie valandą ir niekas nenutinka, nes viskas valdoma automatiškai, tai yra valdo pagrindinis pultas, o jei yra kokie nukrypimai, suveikia garsinė – šviesinė signalizacija. Taip pat nurodė, kad jo pareiga yra uždaryti ir paleisti sklendes. Paaiškino, kad tikrintojai į vidų nebuvo įėję, todėl mano, kad tik per langą žiūrėjo. Mano, kad jis nepažeidė darbo drausmės, nes nors ir gulėjo, tačiau viską matė ir stebėjo, ir tai ne pirmą kartą jis darydavo.
Ieškovo atstovas A. B. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovo darbas buvo pamaininis, tai yra dirbant po dvylika valandų, turėjo būti pertraukos, kad būtų galima pailsėti, todėl ieškovas jautė nuovargį, nes dirbo ketvirtą darbo pamainą. Tai, kad ieškovas buvo rastas gulintis ant grindų nėra pagrindo laikyti, kad tai šiurkštus darbo pažeidimas. Mano, kad atsakovės tikslas buvo mažinti darbuotojus ir taip daroma, kad nereikėtų mokėti išeitinių išmokų. Nurodė, kad ieškovo darbo apimtis buvo labai plati, jam nebuvo nustatyta konkreti darbo vieta. Pagal atsakovės paaiškinimus, ieškovo miegojimas galėjo sukelti dideles pasekmes, tačiau tai tik prielaidos, nes jokios žalos net būti negalėjo, nes prie pagrindinio pulto dirba operatoriai, kurie viską stebi ir prižiūri. Taip pat nurodė, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta 2008-10-07, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas 2008-10-14 personalo skyriaus darbuotojos, tačiau ieškovas šio įsakymo nepasirašė, todėl 2008-10-21 jis buvo iškviestas į personalo skyrių, kur jam buvo pranešta, kad jis nuo 2008-10-21 nebedirba įmonėje, jam įteiktas raštas dėl darbo sutarties nutraukimo bei 2008-10-07 įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Mano, kad atleidimas buvo neteisėtas, nes jei įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo dieną su ieškovu darbo sutartis nebuvo nutraukta, vėliau jos nutraukti nebėra pagrindo, o šiuo atveju ieškovas visas dienas iki 2008-10-21 ėjo į darbą. Prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsakovės atstovas advokatas P. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad šiuo atveju esminis faktas yra pats pažeidimas, tai yra miegojimas darbo vietoje. Ieškovas teigia, kad jis nemiegojo ir viską stebėjo, tačiau darbdavys priimdamas sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsižvelgė į patikrinimo protokolą. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog jis nemiegojo, nes kartu su juo buvo rasti toje pačioje patalpoje dar du darbuotojai, tačiau ieškovas neprašė jų apklausti kaip liudytojų byloje. Nors ieškovas nurodo, kad jo darbas nereikšmingas, tačiau jo pareigybinėse nuostatose aiškiai yra numatytos kokios yra jo pareigos. Nurodo, kad dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo buvo iškilusi grėsmė darbdavio turtui. Mano, kad darbdavys būdamas savo srities profesionalas tinkamai įvertino ieškovo padarytą pažeidimą ir pripažino, kad jis buvo šiurkštus. Taip pat nurodė, kad pagal darbo kodeksą drausminė nuobauda turi būti paskirta per vieną mėnesį, o šiuo atveju viskas buvo atlikta per dvi savaites.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas pagal 2005-06-17 su atsakove sudarytą darbo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), nuo 2005-07-01 dirbo atsakovės UAB „Nemuno bangos grupė“ gamybiniame komplekse aukštatemperatūrinio šiluminio nešėjo operatoriumi (b.l. 6). Iš byloje esančios darbo sutarties nustatyta, kad ieškovas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovo darbas atsakovės įmonėje buvo pamaininis, tai yra dirbant dvi dienines pamainas, vienos dieninės pamainos trukmė nuo 08.00 val. iki 22.00 val. ir dvi naktines pamainas, vienos naktinės pamainos trukmė nuo 22.00 val. iki 08.00 val., o po to keturios laisvos dienos (b.l. 8). Pagal 2007-11-29 įsakymu Nr. 103 patvirtintas UAB „NEO GROUP“ aukštatemperatūrinio šiluminio nešėjo operatoriaus pareigybinių nuostatų 2 punktą operatorius privalo: 2.1 nuolat stebėti AŠN įrengimus (išskyrus tuos, kurie yra XL-04, XL-04.1), dujų tiekimo ir reguliavimo mazgą objektuose (XL-06, XL-06.1); vykdyti gamybinio dujotiekio vizualią apžiūrą; 2.2. operatyviai reaguoti į pranešimus, gautus iš pamainos vadovo ar PVS operatoriaus, telefonogramą ar per radijo stotelę; 2.3 nedelsiant informuoti pamainos vadovą apie technologinių parametrų neatitikimą, visus gedimus ar sutrikimus, susijusius su technologiniu procesu, technologinės įrangos, pastatų bei statinių eksploataciją; 2.4. užtikrinti aptarnaujamų įrenginių darbą be gedimų, gamybinių pažeidimų, organizuoti savalaikį jų šalinimą savo kompetencijos ribose ir kt. (b.l. 65-67). 2008-10-07 atsakovės įsakymu Nr. P-128/08 ieškovui buvo nutarta paskirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo už pamainos iš 2008-09-30 į 2008-10-01 metu šiurkščiai pažeistą darbo drausmę (b.l. 10). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2008-10-21, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 235 str. 11 p., 136 str. 3d. 2p, tai yra darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo drausmę, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2005-07-01 iki 2008-10-21 bei 2184,00 kompensaciją už poilsio dienas, sutampančias su nustatytomis šventinėmis dienomis už laikotarpį nuo 2005-12-22 iki 2007-12-01, remiantis 2008-09-03 taikinimo komisijos posėdžio protokolu Nr.0903-10-VP/08 (b.l. 7). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra UAB „NEO GROUP“ 2008-10-01 veiklos patikrinimo nakties metu protokolo nustatyta, kad 2008-10-01, apie 04.00 val. gamybos direktorius T. D. ir gamybos vadovas S. P. naktinio patikrinimo metu AŠN katilinėje rado ant grindų miegantį aukštatemperatūrinio šiluminio nešėjo (AŠN) operatorių, tai yra ieškovą, vandens paruošimo operatorių ir kompresorių mašinistą, kurie įjungus šviesą nesureagavo (b.l. 11). Minėtame protokole nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog grubiai pažeista darbo drausmė, tai yra neužtikrintas saugus šilumos ūkio darbas, neužtikrintas saugus vandens ūkio darbas, neužtikrinta PET1 proceso kontrolė, be to grubiai pažeistos darbų saugos taisyklės. Ieškovas savo rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad iš 2008-09-30 nakties į 2008-10-01 jis dirbdamas naktinėje pamainoje savo pareigas atliko pagal instrukciją, visi įrengimai veikė puikiai, pavalgęs jis prigulė pailsėti, tačiau nemiegojo. Nurodė, kad ateityje stengsis, kad tai nepasikartotų (b.l. 9). Teismo turimais duomenimis ieškovas A. Č. nuo 2008-11-10 dirba UAB „Orion Global pet“ operatoriumi (b.l. 39-46).
Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (Lietuvos Respublikos DK 237 str. 1d. 3p.), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Respublikos DK 136 str. 4d.) ir yra darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Respublikos DK 234str., 235str.) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (Lietuvos Respublikos DK 227str. 2d., 236 str.). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos DK 234 str.). Lietuvos Respublikos DK 228 str. nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Respublikos DK 35 str.). Pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3d. 2p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 1d. numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis. Todėl kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1-10 p. išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovė) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovė) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.
Byloje ieškovas neginčija, kad jis buvo supažindintas su jo pareigybinėmis nuostatomis, todėl darytina išvada, kad jam buvo žinomos 2007-11-29 įsakymu Nr. 103 patvirtintas UAB „NEO GROUP“ aukštatemperatūrinio šiluminio nešėjo operatoriaus pareigybinės nuostatos. Susipažinus su šiomis pareigybinėmis nuostatomis nustatyta, kad ieškovas turėjo nuolat stebėti AŠN įrengimus (išskyrus tuos, kurie yra XL-04, XL-04.1), dujų tiekimo ir reguliavimo mazgą objektuose (XL-06, XL-06.1); vykdyti gamybinio dujotiekio vizualią apžiūrą; operatyviai reaguoti į pranešimus, gautus iš pamainos vadovo ar PVS operatoriaus, telefonogramą ar per radijo stotelę. Atsakovė nurodo, kad ieškovas naktinės pamainos iš 2008-09-30 į 2008-10-01 apie 04.00 val. kartu su dar dviem darbuotojais buvo rastas miegantis ant grindų ir tai buvo užfiksuota 2008-01-10 patikrinimo protokole, tai yra, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė savo kaip aukštatemperatūrinio šiluminio nešėjo operatoriaus pareigas, nes darbo metu miegojo. Ieškovas neigia, kad jis darbo metu miegojo, tačiau pripažįsta, kad buvo prigulęs ir, kad operatorinėje kartu su juo taip pat buvo dar du darbuotojai, kurie taip pat buvo prigulę ir, kad šviesa buvo išjungta. Įvertinant tai, kad ieškovas, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2008-10-01 patikrinimo protokolas buvo rastas miegantis, yra pagrindas konstatuoti, kad jis neatliko tiesioginių savo pareigybinių nuostatų, tai yra nuolat nestebėjo įrenginių, nes miegojo darbo metu. Tai, kad ieškovas tiek atsakovei duotame rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodė, kad jis tik gulėjo, bet nemiegojo, vertintina kritiškai, nes jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad šviesą buvo išjungę (nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl reikėjo išjungti šviesą, jei nemiegojo), be to, kad tai buvo jau ne pirmas kartas.
Ieškovo nurodytas argumentas, kad jo padarytas pažeidimas negalėjo būti kvalifikuotas kaip šiurkštus, nes nebuvo padaryta jokia žala, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes tai, kad konkrečiu atveju atsakovė, tai yra ieškovo darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą įmonės geram vardui. Todėl įvertinant byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vykdoma veikla yra pavojinga, tai yra dėl kilusių įrenginių sutrikimo gali atsirasti reali grėsmė aplinkinių žmonių bei aplinkos saugumui, nes gali išsilieti cheminės medžiagos, atsitikus tokiam atvejui, pasekmes būtų itin skaudžios.
Darbdavys nutraukdamas darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Lietuvos Respublikos XVI skyrius). Nors 2008-10-07 atsakovės įsakyme Nr. P-128/08 nėra nurodyta konkrečiai už kokį ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą ieškovui buvo nutarta paskirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo kaip nepagrįstą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje darbo pareigų šiurkščiu pažeidimo kvalifikavimo kriterijumi pripažįstamas būtent toks darbuotojo nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo (LAT 2005-11-02 nutartis Nr.3K-33-560/2005).
Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1d. nuostatų, nes jo raštu nepareikalavo pateikti pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, tačiau ieškovas pats pripažino, kad jam buvo duotas žodinis pavedimas pateikti pasiaiškinimą ir jis atsakovei pateikė raštu pasiaiškinimą (b.l. 9). Iš ieškovo pasiaiškinimo matyti, kad jis suprato dėl ko turi rašyti pasiaiškinimą, nes nurodė, kad jis buvo prigulęs po pietų, tačiau nemiegojo ir žada ateityje stengtis, kad tai nepasikartotų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovės tikrintojas 2008-10-01įmonės žurnale raštiškai nurodė A. S. , tai yra ieškovo tiesioginį vadovą surinkti pasiaiškinimus dėl naktinės pamainos iš 2009-030 į 2008-10-01 pažeidimus (b.l. 23). Teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Įstatymuose nenustatyta jog, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį.
Atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1d.).
Iš atsakovo priteistina 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovo A. Č. priteisti 15,00 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.