Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui V. A.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019-04-16 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 199 str.1 d., 199² str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 64¹ str.1 d., subendrinta galutine 180 MGL (9000 eurų) bauda, įskaitytas laikiname sulaikyme būtas laikas, paskirta galutinė 176 MGL- 8800 eurų bauda, kurios jis nėra atlikęs.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

G. M. 2020 m. liepos 26 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia nukentėjusiajai O. B. dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį bei į kairės pusės skruostą, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą kairės veido pusės sritį bei sudavė ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat pataikė į nugaros sritį ir kairės pusės šoną, dėl ko nukentėjusioji O. B. jautė fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji draugės mama. Iki įvykio santykiai buvo geri, dabar irgi geri. Neatsimenantis kada buvo įvykis, prieš pora savaičių, galėjo būti liepos 26 d., apie pusę vienuolikos. Viskas vyko bute, buto numeris gali būti (duomenys neskelbtini) Butą nuomojasi draugė. Jis kai grįžęs, bute buvo draugė ir mergaitė 2 m., ji miegojo. Jis grįžęs pas draugę išsimiegoti, atėjo jos mama O. ir susipykę. Ji ten negyvena. O. blaivi, jis buvo išgėręs, jau grįžęs išgėręs. Jam nustatė 2 su truputį prom., pripažįstantis promiles. Neatsimenantis dėl ko konfliktas kilo, nes išgėręs buvo. Po įvykio negėręs daugiau. O. jo mamą įžeidė, nenorintis sakyti kaip. Įvykį matė dukra R., viskas vyko virtuvėje. Jis delnu dešine ranka užtrenkęs, neatsimenantis kiek kartų, į veidą kumščiu pripažįstantis, kad sudavęs, viskas įvyko dėl girtumo. Nužinantis ką jautė nukentėjusi, čia jos reikia klausti. Nežinantis, ar skaudėjo, kai išsipagiriojęs, kitą dieną nuėjęs atsiprašyti, sakė, kad skaudėjo. Blaivas būtų niekada gyvenime taip nepadaręs. Nuo alkoholio nepriklausomas. Baustas prieš 10 m. Atsiprašęs, atleido nukentėjusioji, gailisi, daugiau nebus. Išsiaiškinę viską. Neturintis išlaikytinių, atlyginimas 600-800 eurų. Padedantis išlaikyti draugei mergaitę, gyvenantys kartu. Gauna draugė išlaikymą už mergaitę, nežinantis kiek. Draugė dabar nedirba, mergaitę augina. Sutinkantis sumokėti 61 eurą už advokato paslaugas.

Kaltinamajam G. M. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), įrodymų tyrimas nutrauktas, ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 str.1 ir 2 d. numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:

Protokolas - pareiškimas, kuriame 2020-07-26 23:45 val. užfiksuotas nukentėjusiosios O. B. žodinis pranešimas policijai, kad 2020-07-26 apie 22:50 val. bute (duomenys neskelbtini) radusi dukrą R. V. ir G. M.. Bute tarp jos ir G. M. įvyko konfliktas, G. M. dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį, pataikė į kairės pusės skruostą, po ko dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido sritį, sudavė ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jautusi fizinį skausmą (b. l. 1);

N. O. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-26---27 23:58---00:31 val. parodė, kad 2020-07-26 apie 22.50 val. užėjusi į butą esantį, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja dukra R. V., nes turėjusi įtarimą, kad bute gali būti neblaivus pašalinis asmuo G. M.. Nenorėjusi, kad minėtas asmuo ten būtų, todėl vis užeinanti patikrinti. Į minėtą butą įsileido dukra R. V.. Užėjusi į butą, pamačiusi, kad miegamajame yra G. M., lovytėje miegojo anūkė, gim. 2018 m. Pamačiusi gulintį G. M., pasakiusi, kad jis turi išeiti ir negulės čia girtas, tai pasakiusi, kartu su dukra R. V. nuėję į virtuvę ir užsidarę duris. Nuėjusi į virtuvę, kalbėjusi su dukra, tačiau staiga į virtuvę atėjo G. M.. Tarp jo ir jos įvyko žodinis konfliktas, ko pasakoje G. M. staiga dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį, pataikė į kairės pusės skruostą (tuo metu sėdėjusi virtuvėje ant virtuvinio kampo minkštasuolio). Po suduotų smūgių, G. M. nusistūmusi nuo savęs, ir likusi sėdėti toje pačioje vietoje, tačiau G. M. nenusiramino ir toliau puolė ją, t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius į veido sritį, pataikė į kairės pusės sritį, dėl patirto smūgio prigulusi ant minkštasuolio. Po to dešine ranka sudavė ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, pataikė į nugaros sritį, kairį šoną, kur ir kiek tiksliai smūgių sudavė pasakyti negalinti, nes viskas įvyko labai greitai, dėl visų šių G. M. veiksmų jutusi fizinį skausmą. D. R. V. pamačiusi, kad G. M. muša ją, įsikišo į konfliktą, ir G. M. nuo jos atitraukė. Pastebėjusi, kad G. M. nuo jos atsitraukė, ji greitai išbėgusi iš buto į koridorių. Pastebėjusi, kad yra suplėšyti jos marškinėliai, dėl marškinėlių pretenzijų neturinti, nes jų nevertinanti dėl mažareikšmiškumo. Būdama koridoriuje skambinusi sūnui A. V., kad pastarasis atvyktų. Vėliau pastebėjusi, kad G. M. pasišalino iš buto. Kas policiją iškvietė nežinanti. G. M. jos atsiprašė, jam atleidusi, žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nereiškianti (b. l. 30-31,35);

L. R. V. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-07-26 apie 23 val. pas ją namuose prasidėjo konfliktas tarp jos mamos ir G. M., kuris trenkė jos mamai į veidą ir kitas kūno vietas. Į kur tiksliai kiek kartų ir kokiu būdu trenkė, negalinti pasakyti, kadangi nes labai išsigandusi ir neatsimenanti. G. buvo neblaivus, o jos abi blaivios. G. atsiprašė mamos (b. l. 45);

Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios O. B. veido matosi paraudimo žymės (b.l.12-15).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 str.1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas žmogui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai savo kaltę, nurodė, kad buvo neblaivus, sukonfliktavo su draugės motina nukentėjusiąja O. B., kuriai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, jai sukeldamas fizinį skausmą. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios O. B. bei liudytojos R. V. parodymai apie jo panaudotą fizinį smurtą, bei nukentėjusiosios apžiūros metu jai nustatytas paraudimas veide.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis G. M. privačiame name dėl asmeninių paskatų suduodamas tyčia nukentėjusiajai O. B. dešinės rankos delnu ne mažiau tris kartus į veido sritį bei į kairės pusės skruostą, dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną kartą kairės veido pusės sritį bei ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pataikydamas į nugaros sritį ir kairės pusės šoną, nukentėjusiajai O. B. sukėlė fizinį skausmą, padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str.1 d., dėl ko jis pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 140 str.1 d., ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimas

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.1 d.. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.2 d.).

Kaltinamasis G. M. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prie kitą asmenį. Nusikaltimo motyvas buvo smurto panaudojimas iš asmeninių paskatų dėl pykčio. Pagal savo pobūdį nusikaltimas santykinai nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nepadarytas. Nors jis su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir neatlikęs teismo paskirtos bausmės, dėl ko nėra pagrįsto manymo, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, bei atžvilgiu negali būti taikytinas BK 38 str. (b. l. 61-65). Neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 60 str.1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.) Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, vieną teistumą, jam anksčiau skirtą baudą, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jam skyrus švelnesnę bausmę - laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 9 mėn.. Jam skirtini teismo įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.), bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam teismo skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.1 d.), ir skirtina 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė su teismo įpareigojimais ir draudimais.

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-08-11 pažyma Nr. (12.33) PT-2951 dėl 61,20 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam G. M. išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo, teisminio proceso nevilkino, savo kaltę pripažino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). Vadovaudamasis paminėtu, ir tuo, kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas advokato išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros,

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros,

skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą dalyvauti pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), ją atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitas) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas) viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu -6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

G. M. išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).

N. V. garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo G. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.