- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- I-282-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02459-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. O.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos J. O. atstovei G. O., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,
atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. O., atstovaujamos globotinės G. O., skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių trečiajam teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. O. (toliau – ir pareiškėja), kuriai atstovauja jos globėja G. O., kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3), prašydama:
panaikinti atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių trečiojo teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nustatyti pareiškėjai specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį toje dalyje, kurioje jai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas);panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SS-745 (toliau – ir Tarnybos sprendimas);panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. S-99 „Dėl J. O. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ (toliau – ir Komisijos sprendimas);įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių iš naujo įvertinti pareiškėjos specialiuosius poreikius.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nesutiko su skundžiamais sprendimais. Nurodoma, kad ją tenkintų Tarnybos Šiaulių skyriaus nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, tačiau padėtį nepagrįstai pablogino Tarnybos ir Komisijos priimti sprendimai, kuriais pareiškėjos darbingumo lygis buvo padidintas iki 30 proc. ir panaikintas nustatytas specialusis poreikis. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba ir Komisija, vertindamos pareiškėjos darbingumo lygį, turėjo atsižvelgti į jos neveiksnumo faktą bei nedaryti priešingų išvadų nei padaryta įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo sprendime, kuriuo pareiškėja pripažinta neveiksnia visose, įskaitant ir darbo teisinių santykių bei vertimosi individualia veikla, srityse. Tarnyba, priėmusi skundžiamą Sprendimą, pažeidė non reformatio in peius principą, draudžiantį priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba kartu su Tarybos Šiaulių skyriumi atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 52–56) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, asmuo, kuriam yra reikalingi specialieji poreikiai, ne visada yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir atvirkščiai, kadangi veiksnumo apribojimo bei globėjo skyrimo ir darbingumo lygio ir / ar specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuoja skirtingi teisės aktai, taikomos skirtingos procedūros ir kriterijai. Pabrėžė, kad pareiškėjos darbingumo lygiui ir specialiųjų poreikių reikalingumui iš esmės įtaką daro asmeniui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra vertinamas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 25 punktu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) taikomas kriterijus, kuris yra įvertintas 45 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Mažesnės procentinės vertės taikomos kuomet yra diagnozuojamas sunkesnės (duomenys neskelbtini) formos – (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra vertinamas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 22 punktu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) vertinamas nuo 30 iki 80 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Pareiškėjos atveju bazinis darbingumo lygis buvo įvertintas šiek tiek didesnis nei minimali galima vertė – 40 proc. verte, nes yra patvirtintos remisijos (laikinas ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai), o gydymo Kauno klinikose Psichiatrijos skyriuje metu (duomenys neskelbtini) nebuvo stebėta. Vadinasi, pareiškėjai nustatyti sveikatos funkciniai sutrikimai yra įvertinti vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priede nustatytais kriterijais, pagal konkrečią bazinio darbingumo lygio vertę, todėl darbingumo lygis pareiškėjos atžvilgiu negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška. Tarnyba vadovavosi gydytojų įstaigos pateiktu siuntimu bei prie jo pridėtais medicininiais dokumentais. Pažymėjo, kad būtent gydantis gydytojas yra atsakingas už siuntime nurodytos informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai, todėl abejoti dokumentais, kuriais buvo vadovautasi nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, Tarnyba neturėjo pagrindo. Specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai pareiškėjai dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) negali būti nustatyti, nes asmens sveikatos būklė neatitinka specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.7 ir 2.17 papunkčių dispozicijų, kurios taikomos esant (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tarnybos teigimu, ji nepažeidė non reformatio in peius principo, kadangi ginčas buvo perduotas nagrinėti iš naujo skundžiamą Sprendimą priėmusiam subjektui, išnagrinėtas laikantis įstatyme reglamentuotos tvarkos ir nepažeidžiant Tarnybai suteiktos kompetencijos.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė pripažino, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Tarnybos sprendimą, neturėjo ir negalėjo įvertinti išvados dėl pareiškėjai diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nurodė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nei padaryta Tarnybos sprendime. Nurodė, kad pagal turimus duomenis nebuvo konstatuotina, kad pareiškėjos sveikatos istorija yra būtina, norint įvertinti pareiškėjos sveikatos pokyčius. Laikėsi pozicijos, kad atsiradus naujiems duomenims, kurių skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu Tarnyba neturėjo ar nežinojo, pareiškėjos atstovė turėtų kreiptis tam, kad būtų pradėtas naujas vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio ir specialaus poreikio panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 23 d. sprendimu (1 t., b. l. 87–88) tenkino pareiškimą ir pripažino pareiškėją visose srityse neveiksnia.
Panevėžio miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (1 t., b. l. 85–86) nustatė pareiškėjai globą ir jos globėja bei turto administratore paskyrė G. O..
Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymu (2 t., b. l. 11) kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama nustatyti darbingumo lygį ir specialųjį poreikį.
Tarnybos Šiaulių skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. R-3396 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“ (1 t., b. l. 176) pranešė pareiškėjai, kad, be kita ko, priimta specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. 3592 (1 t., b. l. 6), kurioje pareiškėjai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. neterminuotai.
Nesutikdama tokiu sprendimu, kuriuo, be kita ko, jai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pareiškėja su 2016 m. spalio 12 d. skundu (bylos NR. 215.28 medžiaga) kreipėsi į Tarnybą.
Tarnybą, kuri siekdama atlikti išsamų pakartotinį pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą, be kita ko, 2017 m. vasario 13 d. raštu Nr. R-5698 (1 t., b. l. 144) kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką, prašydama pateikti epikrizės kopijos iš ligos istorijos ir 2017 m. kovo 17 d. gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos psichiatrijos skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. A-5649573 (1 t., b. l. 142–143). Atlikdama papildomą pareiškėjos specialaus poreikio vertinimą įvertino ir naujai gautą Kauno klinikų 2016 m. gruodžio 14 d. psichiatro konsultacijos išvadą.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir įvertinusi papildomai gautus medicininius dokumentus, Tarnyba priėmė skundžiamą Tarnybos sprendimą (1 t., b. l. 62–66), kuriuo nusprendė panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pareiškėjai nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2028 m. gegužės 27 d. nustatyti 30 proc. darbingumo lygį ir išduoti išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 t., b. l. 5); 2) pareiškėjai nuo 2017 m. kovo 30 d. panaikinti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Atsižvelgusi į papildomai gautus duomenis, Tarnyba nusprendė, kad yra pagrindas priimti naują sprendimą, nes siuntime nurodyta (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nėra patvirtinta specialistų ir, skirtingai nei Tarnybos Šiaulių skyriuje, nevertintina. Taip pat nustatė, kad Tarnybos Šiaulių skyrius nepagrįstai neįvertino pareiškėjai diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Tarnyba konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis naikintinas, nes remiantis tretinio lygmens sveikatos psichiatro konsultacijos duomenimis, sveikatos funkcinis sutrikimas neatitinka specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.18 papunkčio, kadangi (duomenys neskelbtini) diagnozę nėra patvirtinta. Tarnyba taip pat nurodė, kad specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai pareiškėjai dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) irgi negali būti nustatyti, nes pareiškėjos būklė neatitinka specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.7 ir 2.17 papunkčių dispozicijos.
Tarnybos 2017 m. kovo 30 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2719 (1 t., b. l. 133–140), be kita ko, nustatyta, kad: pagrindinė diagnozė TLK-10-AM kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; gretutinės diagnozė, TLK-10-AM kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (diagnozė nepatvirtinta tretinio lygio psichiatro k-ja), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutrikimas; diagnozė, kuri atitinka darbingumo lygio kriterijus nuo 0 iki 80 procentų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); bazinis darbingumas 28 proc. nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų 25.3 ir 22.2 punktus ir nurodomas funkcijų sutrikimų laipsnis: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); nustatytas veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas 1.0 pagal 24.2.3 punktą; darbingumo lygis 30 proc.; iš dalies darbingas; netektas darbingumas 70 proc.; specialieji poreikiai nenustatyti; nustatyti darbo apribojimai. Atitinkamai, priimta darbingumo lygio pažyma Nr. 308 (1 t., b. l. 5) ir 2017 m. balandžio 4 d. išvada dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-200 (1 t., b. l. 122).
Nesutikdama su tokiu Tarnybos sprendimu, pareiškėjos globėja kreipėsi su skundu į Komisiją.
Įvertinusi siuntime bei kartu su juo pateiktus dokumentus, papildomus dokumentus, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Komisijos sprendimą (1 t., b. l. 68–77), kuriuo pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu ir paliko nepakeistą skundžiamą Tarnybos sprendimą.
Iš skundo turinio ir teismo posėdyje pateiktų pareiškėjos atstovo advokato žodinių paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl pareiškėjai Tarnybos sprendimu sumažinto darbingumo lygio ir panaikinto specialiojo poreikio.
Dėl pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiojo poreikio pakartotinio vertinimo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio 18 straipsnio 1 dalimi Tarnyba įgaliota nustatyti darbingumo lygį, o 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 18 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, be kita ko, patvirtinti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas ir Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 18 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Nagrinėjamu atveju Tarnyba, jos poziciją palaikė ir Komisija, skundžiamu Tarnybos sprendimu nustatė, kad pareiškėjai negalėjo būti taikomas Kriterijų sąrašo 2.17 papunktis, kuriame nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiuos pagrindinius kriterijus, t. y. nustatomas (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nustatomas klinikinio ir (ar) WAIS, WISC tyrimų duomenimis (asmenims iki 16 metų pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, asmenims nuo 16 metų – gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro išvada), bendras intelekto koeficientas (IQ) ne didesnis kaip 45 ir specialiųjų poreikių indeksas nuo 60 iki 75 balų. Sunkūs įvairiapusiai raidos sutrikimai (kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini)) (pateikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydytojo psichiatro išvada).
Bylos teisminio nagrinėjamo metu nustatyta, kad byloje yra pateiktos dvi medicininės išvados, t. y. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (civilinės bylos Nr. 2YT-1830-828/2016 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-00936-2016-0, b. l. 44–46) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų išrašas dėl pareiškėjos psichinės sveikatos būklės (1 t., b. l. 142–143), kuriomis nustatytos skirtingos diagnozės: pagal pirmąją, pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini), kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti ((duomenys neskelbtini)), o pagal antrąją – (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo.
Nagrinėjamu atveju skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Psichiatrijos skyriaus Medicinos dokumentų išrašu dėl pareiškėjos psichinės sveikatos būklės, kuriuo, kaip minėta, pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo.
Atsižvelgęs į tokią situaciją, kad byloje yra dvi skirtingos diagnozės dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini), ir įvertinęs tai, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, o vertinant skundžiamus sprendimus teisės taikymo požiūriu juos paneigti ar jais suabejoti galima tik tais atvejais, kai byloje pateiktos skirtingų specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes, 2018 m. spalio 5 d. nutartimi (3 t., b. l. 1–4) nutarta skirti psichiatrinę ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui.
Ekspertizės atlikimui buvo pateikta: civilinės bylos Nr. 2YT-1830-828/2016 (1 tomas) medžiaga, pareiškėjos neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos originalas; gydymo stacionare istorija iš LSMUL Kauno klinikų; pareiškėjos asmens sveikatos istorija iš Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos, Panevėžio miesto poliklinikos; pareiškėjos gydymo stacionare ligos istorija iš Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriaus; asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė iš Respublikinės Panevėžio ligoninės; gydymo stacionare istorijos iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės; gydymo stacionare istorija iš Respublikinės Panevėžio ligoninės; nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-282-463/2018 medžiaga.
Teisme 2018 m. sausio 31 d. gautas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-14/2017 (3 t., b. l. 41–45) (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame atsakant į klausimą: „Kokia buvo pareiškėjos psichinė sveikatos būklė 2016 m., kai buvo vertinamas J. O., gim. 1963 m. gegužės 28 d., darbingumo lygis?“ pateiktas atsakymas, kad: „J. O. 2016 m. sirgo ir šiuo metu serga lėti(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) defektų stadijoje. Jai taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo ((duomenys neskelbtini)). J. O. psichikos būklėje 2016 m. ir šiuo metu vyrauja (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), dėl ko jai reikalinga kasdieninė nuolatinė kito žmogaus globa ir priežiūra.“
Apibendrinus ekspertinio tyrimo duomenis, Ekspertizės akte, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjos būsena blogėja nuo 2002 m., kai pirmą kartą gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – klinikiniame vaizde stebėtas (duomenys neskelbtini); pakartotinai pareiškėja gydyta ir 2003 m., diagnozuojant jai (duomenys neskelbtini); 2012 m. besigydant Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) būsenoje vyravo (duomenys neskelbtini); 2014 m. Panevėžio ligoninėje Psichiatrijos skyriuje pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėja pripažinta neveiksnia; neatlikus stacionare pareiškėjos psichologinio tyrimo jai diagnozuotas tik (duomenys neskelbtini); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjai nustatyta globa; pareiškėja negalėjo 2016 m. ir negali šiuo metu savarankiškai funkcionuoti kasdieniniame ir socialiniame gyvenime.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja pakartotinį darbingumo vertinimą, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu (35.3 papunktis). Darbingumo lygio nustatymo tvarko aprašo 38¹ punkte nustatyta, kad Tarnyba, pakartotinai vertindama asmens darbingumą, turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų ir sprendimą priima gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus (38² punktas). Atitinkamai ir atliekant pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą, sprendimas priimamas tik gavus visus specialiesiems poreikiams pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus (Tvarkos aprašo 22 punktas).
Teismo posėdyje Tarnybos atstovė pripažino, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai sumažino darbingumo lygį ir panaikino specialųjį poreikį, neturėjo, todėl ir negalėjo įvertinti išvados dėl pareiškėjai diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat patvirtino, kad faktai, jog pareiškėja pripažinta neveiksi ir jai paskirta globėja, priimant skundžiamą Tarnybos sprendimą buvo žinomi. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė patvirtino, kad atliekant pakartotinį vertinimą, sprendžiant dėl pareiškėjos sveikatos pokyčių, nebuvo išsireikalauta pareiškėjos sveikatos istorija, kurios pagrindu ir buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba, atlikusi pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą nesilaikė Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo ir Tvarkos aprašo nustatytos tvarkos, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo. Tokia išvada grindžiama tuo, jog Tarnybos atstovė teismo posėdyje pati patvirtino, kad Tarnybai, skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu, buvo žinoma apie pareiškėjos neveiksnumą, nustatytą globą, tačiau teismo ekspertizės nebuvo išreikalauta. Kaip matyti, būtent joje padarytos išvados prieštaravo Medicinos išrašui, kuriuo buvo remtasi priimant skundžiamą Tarnybos sprendimą. Taip pat teismo posėdyje Tarnybos atstovė patvirtino, kad nebuvo išreikalauta pareiškėjos asmens istorija, nors pareiga gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Tarnybai yra nustatyta. Būtent remiantis pareiškėjos asmens istorija ir visa kita perduota medžiaga Ekspertizės aktu buvo konstatuota Tarnybos nevertinta pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) diagnozė ((duomenys neskelbtini)), kuri pareiškėjai nustatyta dar 2016 m., t. y. kai buvo priimami skundžiami sprendimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertizės aktu nustatyta diagnozė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos atveju nustatytos objektyviai naujos aplinkybės, kurios turi tiesioginę įtaką pareiškėjos padėčiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad priimant tokio pobūdžio kaip nagrinėjamoje byloje sprendimus, turi būti vadovaujamasi gero administravimo principu, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinė procedūra būtų vykdoma nešališkai ir objektyviai, laikantis visų teisės aktų nuostatų.
Įvertinus naujai nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir todėl Tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas, Tarnybos sprendimas, kurį Tarnyba priėmė atlikusi tokį pakartotinį vertinimą, atitinkamai Komisijos sprendimas, laikytini nepagrįstais, todėl naikintini.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių iš naujo įvertinti pareiškėjos specialiuosius poreikius.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad specializuosiu poreikius nustato Tarnyba.
Įvertinusi susidariusią specifinę situaciją, nustatytas faktines aplinkybes ir siekdama operatyvaus, ekonomiško ir visapusiško pareiškėjos pažeistų teisių gynimo, sprendžia, kad yra pagrindas atlikti objektyviai naują pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą, atsižvelgus į naujai nustatytas aplinkybes.
Išanalizavusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, tikslinga įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 35.5 papunkčio ir Tvarkos aprašo 27.4 papunkčio pagrindais (atlikus Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai), atsižvelgus į naujai nustatytas aplinkybes (Ekspertizės aktu pareiškėjai diagnozuotą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))).
Dėl principo non reformatio in peius pažeidimo
Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuri, be kita ko, yra įgaliota nustatyti darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius. Todėl nors šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas, visgi teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentu, kad atliekant pakartotinį darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą ir priimant asmens padėtį bloginantį sprendimą yra pažeidžiamas non reformatio in peius principas. Įvertinusi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše ir Tvarkos apraše nustatytą tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, atlikusi išsamų ir objektyvų pakartotinį darbingumo vertinimą, turi teisę nustatyti kitokį darbingumo lygį, nei buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius. Todėl atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir, pavyzdžiui, nustatytų aplinkybių pagrindu priėmusi asmens padėtį bloginantį sprendimą, Tarnyba nepažeistų bendrojo non reformatio in peius principo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. pažymą (2 t., b. l. 182), pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, sudaro 201,01 Eur.
Iš nurodytos pažymos negalima tiksliai nustatyti už kokius procesinius veiksmus minėtos išlaidos patirtos (procesiniai veiksmai nedetalizuoti). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra tinkamai pagrįstas, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.
Išaiškintina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui tinkamai pagrįstą prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. O., atstovaujamos globėjos G. O., skundą tenkinti pilnai.
Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių trečiojo teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SS-745 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. S-99 „Dėl J. O. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“.
Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą.
Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.