- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- eAS-511-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06288-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė "Lifosa"
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Finance Guru“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lifosa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Finance Guru“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lifosa“ (toliau – ir pareiškėjas, AB ,,Lifosa“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 25-4681 „Dėl išvados apie AB Lifosa naudos gavėjų įrašymą į Registrų centro posistemį JUNGIS pateikimo“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir RC) 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-47992 „Dėl atsisakymo patvirtinti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis apie naudos gavėjus“; 3) panaikinti RC 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-14091 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2023-03-21 atsakymo į prašymą Nr. 3468876“; 4) įpareigoti RC išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 8 d. prašymą Nr. 3468876.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi: priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus: 1) panaikinti RC 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-47992 „Dėl atsisakymo patvirtinti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis apie naudos gavėjus“; 2) panaikinti RC 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-14091 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2023-03-21 atsakymo į prašymą Nr. 3468876“; 3) įpareigoti RC išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 8 d. prašymą Nr. 3468876; atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti FNTT 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 25-4681 „Dėl išvados apie AB Lifosa naudos gavėjų įrašymą į Registrų centro posistemį JUNGIS pateikimo“ (toliau – ir FNTT sprendimas); į bylą FNTT įtraukė ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti FNTT sprendimą nurodė, kad Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas), 12.6 papunktyje nustatyta, jog valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, kuriuose tvarkomi duomenys, susiję su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, tvarkytojai, gavę subjekto, kuriam taikomos sankcijos, prašymą pakeisti duomenis, kreipiasi išvados dėl duomenų pakeitimo į FNTT. Pagal Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 (toliau – ir Nuostatai), 26 punktą sistemos tvarkytojas šių nuostatų 25–25² ir 27 punktuose nurodytais atvejais priima vieną iš šių sprendimų: patvirtinti sistemos duomenis (26.1 p.); atidėti sistemos duomenų patvirtinimą (26.2 p.); atsisakyti patvirtinti sistemos duomenis; tokiu atveju dalyvių ar naudos gavėjų sąrašas laikomas nepateiktu (26.3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš FNTT sprendimo turinio sprendė, kad jame, remiantis Aprašo 12.6 papunkčiu, pateikta FNTT nuomonė. Galutinį sprendimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes, pagal pareiškėjo 2023 m. vasario 8 d. prašymą priėmė RC, o FNTT sprendimas yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Dėl to pareiškėjo reikalavimą panaikinti FNTT sprendimą teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka). Teismas sprendė, kad FNTT, remiantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, byloje įtrauktina ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
III.
Pareiškėjas AB „Lifosa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti FNTT sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skundo reikalavimą panaikinti FNTT sprendimą.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai, jog skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nėra akivaizdu, jog FNTT sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, be to, ir pati FNTT nurodė, kad FNTT sprendimas yra skundžiamas teismui. Įvertinus visas aplinkybes, įskaitant FNTT sprendimo neapskundimo pasekmes bei FNTT sprendimo įtaką pareiškėjo materialinių teisų bei pareigų apribojimui, skundo priėmimo stadijoje teismas negalėjo nuspręsti, kad FNTT sprendimas yra tarpinis ir (ar) nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pareiškėjas teigia, kad FNTT sprendimas jam sukelia aiškius teisinius padarinius – apribojimą įregistruoti pareiškėjo naudos gavėjus JANGIS posistemėje. Todėl skundžiama nutarties dalimi pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti nepagrįstai.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenustatė, jog FNTT sprendimas nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių padarinių, neargumentuotai apsiribojo teiginiu, kad tai yra tarpinis administracinis sprendimas. Skundą atsisakoma priimti ne tuomet, kai skundžiamas tarpinis administracinis sprendimas, bet kuomet skundžiamas administracinis sprendimas, kuris nesukuria teisinių pasekmių. FNTT sprendimas daro įtaką ne tik pareiškėjo teisėms, tačiau ir pareigoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 9, 12 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje. Skundžiamu sprendimu FNTT teikia išvadą neleisti į Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų (JANGIS) posistemį įrašyti naudos gavėjų Rusijos Federacijos ir Kipro Respublikos piliečių. FNTT sprendimu keičiamas teisinis reguliavimas dėl pareiškėjo naudos gavėjų įrašymo apimtyje, daromos išvados dėl galimo pažeidimo, kurioms įsiteisėjus gali būti sukeltos neigiamos pasekmės pareiškėjui. Dėl šių priežasčių reikalavimas panaikinti FNTT sprendimą turi būti priimtas ir nagrinėjamas užtikrinant veiksmingą pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Pareiškėjas pažymi, kad ir pati FNTT nelaiko, kad FNTT sprendimas yra tik tarpinis administracinis sprendimas, bet yra galutinis ir sukelia materialines teisines pasekmes pareiškėjui. Dėl to sprendime teisingai nurodyta, kad jis yra skundžiamas ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas tvirtina, kad FNTT sprendimas sukelia pareiškėjui teisinius padarinius vien dėl to, jog jame daroma išvada, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis dėl naudos gavėjų ir siekia išvengti tarptautinių sankcijų taikymo. FNTT pareiškėją apkaltino, kad jis siekia apeiti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, o FNTT sprendimo neapskundus, tokia išvada sukeltų pareiškėjui papildomas materialines teisines pasekmes. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnį šioje srityje RC neturi jokios kompetencijos, todėl FNTT, kaip vienos iš kompetentingų institucijų, administracinis sprendimas neabejotinai sukelia padarinius pareiškėjui, kadangi FNTT sprendimo pagrindu buvo apribota jo teisė ir pareiga deklaruoti jo naudos gavėjus, kurie jau yra įregistruoti atitinkamuose registruose kitose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse – Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, bei Graikijoje ir Šveicarijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad net ir valstybinės institucijos išvada gali būti laikoma skundžiamu savarankišku, o ne tarpiniu administraciniu sprendimu, nes išvados turinys gali sukelti teisinius padarinius subjektui (2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-849-525/2017).
Pareiškėjas teigia, kad jo skundas dėl RC sprendimų ir FNTT sprendimo visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jog net ir tarpinis administracinis sprendimas gali būti skundžiamas, jeigu jis yra skundžiamas kartu su galutiniu administraciniu sprendimu. Todėl, jei priimti nagrinėti skundo reikalavimai dėl RC sprendimų, reikalavimas panaikinti FNTT sprendimą negalėjo būti nepriimtas.
Pareiškėjas nurodo, kad FNTT sprendimas taip pat skųstinas bei priimtinas nagrinėti ir dėl to, kad FNTT neįvykdė savo pareigos, kadangi neleisdama registruoti pareiškėjo naudos gavėjų visiškai nesirėmė reguliavimu, kuris taikomas nustatant naudos gavėjus, t. y. PPTFPĮ. FNTT nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjo pateikti asmenys negali būti naudos gavėjais (PPTFPĮ 2 str. 14 d.), kai kitos ES valstybės – Estija, Lenkija, Vokietija, Bulgarija, bei Graikija su Šveicarija tuos asmenis laiko naudos gavėjais. FNTT referavo tik į tarptautinių sankcijų teisę, kuri nėra susijusi su naudos gavėjų nustatymu ir nurodymu pagal PPTFPĮ. Tokiu būdu, FNTT ignoravo ir pažeidė įstatyme nustatytą kompetenciją (PPTFPĮ 5 str., 7 str.).
Pareiškėjas teigia, kad teismui nusprendus FNTT įtraukti į bylą ne kaip atsakovą, bet kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, susidaro paradoksali situacija, kuomet byloje dėl atsisakymo registruoti naudos gavėjus vienintelis atsakovas yra RC, kuris neturi jokios kompetencijos nei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, nei tarptautinių sankcijų srityje. Šiose srityse kompetentinga FNTT, kurios sprendimu iš esmės ir buvo apribotos pareiškėjo teisės ir pareigos, tačiau ji laikoma tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu sukuriama situacija, kai FNTT sprendimui sukuriant akivaizdžias materialines teisines pasekmes pareiškėjui, ribojama jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą prieš FNTT kaip ginčo šalį dėl FNTT sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas RC atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Atsakovas nurodo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovei yra taikomos tarptautinės sankcijos. Bendrovės įgaliotas asmuo per RC savitarnos svetainę pateikė prašymą, kad į Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) naudos gavėjų posistemyje (toliau – ir JANGIS) būtų įrašyti duomenys apie Bendrovės naudos gavėjus. Aprašo 12 punktas bei 12.6 papunktis numato, kad valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, kuriuose tvarkomi duomenys, susiję su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, tvarkytojai gavę subjekto, kuriam taikomos sankcijos, prašymą pakeisti duomenis, kreipiasi išvados dėl duomenų pakeitimo į FNTT. Taigi, JADIS tvarkytojui (RC) yra numatyta prievolė kreiptis į FNTT dėl išvados gavimo dėl duomenų pakeitimų įrašymo. RC buvo gautas FNTT sprendimas, kuriame nurodyta, kad teikiama išvada neleisti į JANGIS posistemę įrašyti Bendrovės naudos gavėjų. JADIS tvarkytojas, gavęs FNTT sprendimą neleisti įrašyti į JANGIS Bendrovės pateiktus naudos gavėjus, bei Bendrovės laikinojo administratoriaus UAB „Finance Guru“ pranešimus dėl nepritarimo Bendrovės naudos gavėjų įrašymui į JANGIS, 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu SP-47992 (4.55 Mr) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir Bendrovės naudos gavėjų sąrašo nepatvirtino.
Atsakovas RC pritaria pareiškėjo pozicijai, kad FNTT sprendimas sukelia tiesiogines materialines pasekmes pareiškėjui. Nenuginčijus FNTT sprendimo Bendrovės duomenų įrašymas į JANGIS posistemę nėra galimas. RC nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai FNTT sprendimą laikė tarpiniu viešojo administravimo subjekto dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Būtent FNTT, priimdamas minėtą sprendimą įvertino ar Bendrovė galbūt siekia pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis siekdama išvengti tarptautinių sankcijų taikymo ir / ar nesąžiningai daryti įtaką vykstantiems teisminiams procesams. FNTT sprendime vienareikšmiškai įtvirtintas viešojo administravimo subjekto – FNTT, draudimas RC neleisti į JADIS ir jo posistemę JANGIS įrašyti Bendrovės naudos gavėjų. Jei pareiškėjo skundas teisme būtų patenkintas (panaikinti RC sprendimai), būtų sukurta tokia teisinė situacija, kad vykdydamas tokį teismo sprendimą RC arba pažeistų FNTT sprendime nurodytus įpareigojimus, arba turėtų pakartotinai išnagrinėjęs Bendrovės prašymą nauju sprendimu vėl jį atsisakyti tenkinti tuo pačiu pagrindu (t. y. ginčas šalių nebūtų išspręstas iš esmės). Todėl teismas skundo priėmimo stadijos metu nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti skundo dalį dėl FNTT sprendimo panaikinimo, neišnagrinėjus administracinės bylos iš esmės konstatuodamas, kad jis nesukelia teisinių pasekmių. FNTT sprendimas teisines pasekmes sukelia tiek RC, tiek ir pareiškėjui, todėl laikytina, kad tai yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teismui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo FNTT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
FNTT nurodo, kad įvertinus FNTT sprendimo turinį akivaizdu, kad jame pareiškėjui nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), galintys daryti įtaką jo teisėms ir pareigoms. FNTT sprendimas tėra tik vienas iš tarpinių dokumentų ir pagal savo paskirtį bei teisinę reikšmę jis negali būti pripažintas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsakomybei taikyti, yra tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). FNTT sprendimas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai jam teisinių pasekmių nesukelia. FNTT sprendime yra tik išdėstytos atliekant tyrimą nustatytos faktinės aplinkybės ir remiantis jomis padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Išvada tik ateityje gali turėti reikšmės, sprendžiant įrašymo į JANGIS posistemį klausimą. Teisės aktai nenustato galimybės tokį FNTT sprendimą tiesiogiai ginčyti teismui, todėl manytina, kad teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės.
FNTT pažymi, kad 2022 m. kovo 9 d. dėl karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) į sankcijų sąrašą įtraukė 14 naujų, su Kremliumi susijusių oligarchų. Tarp jų atsidūrė ir netiesioginis AB „Lifosa“ savininkas A. I. M.. Šis asmuo tebėra įtrauktas į Reglamento 269/2014 priedo sąrašą asmenų, kuriems taikomos ES tarptautinės sankcijos, todėl tęsiamas tarptautinių sankcijų taikymas AB „Lifosa“. FNTT nuomone, egzistuoja reali tikimybė, kad AB „Lifosa“, negavusi Laikinojo administratoriaus išankstinio rašytinio pritarimo bei prašydama tik FNTT leidimo, galbūt siekia pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonių („EuroChem“ įmonių grupės) galutinius naudos gavėjus Juridinių asmenų registrui (į JANGIS), taip siekdama išvengti tarptautinių sankcijų taikymo ir / ar nesąžiningai įtakoti vykstančius teisminius procesus. FNTT vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl FNTT sprendimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi skundžiamas FNTT sprendimas yra tarpinio pobūdžio, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-400-520/2023 yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar tarpinis (procedūrinis) dokumentas gali būti savarankišku skundo dalyku, vertinama, ar toks dokumentas sukelia asmeniui materialiąsias teisines pasekmes. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti aiškią, realią galimybę ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos jo teisės (žr., pvz., 2003 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 2672/03 ir 69829/01); 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11)).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog remiantis nusistovėjusia šio teismo praktika dėl ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo, darytina išvada, kad vertinant ginčijamus aktus reikia remtis jų turiniu ir autorių tikslais; šiuo atžvilgiu priemonės, kuriomis galutinai nustatoma Komisijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, darančių įtakos ieškovo interesams, iš principo pripažintinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, išskyrus tarpines priemones, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą ir kuriomis tokios pasekmės nesukeliamos (žr. 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją, C-521/06 P 42 p. ir jame nurodytą teismų praktiką). ESTT, pasisakydamas apie aktus, kurių rengimas apima kelis etapus, ypač vidaus procedūros pabaigoje, yra pažymėjęs, kad aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, iš principo gali būti tik priemonės, šios procedūros pabaigoje galutinai nustatančios atitinkamos institucijos poziciją, o ne tarpinės priemonės, kurių tikslas – parengti galutinį sprendimą (žr. 2000 m. birželio 22 d. sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją C-147/96 26 p.).
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Laikomasi pozicijos, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (jo įgaliotas asmuo) per RC savitarnos svetainę pateikė prašymą (užregistruotas 2023 m. vasario 8 d. Nr. 34368876 (toliau – ir Prašymas), jog į JADIS naudos gavėjų posistemį (JANGIS) būtų įrašyti duomenys apie Bendrovės naudos gavėjus. JADIS tvarkytojas, vadovaudamasis Nuostatų 25 punktu, 26.2 papunkčiu priėmė 2023 m. vasario 13 d. sprendimą, kuriuo nustatė Bendrovei terminą iki 2023 m. kovo 20 d. trūkumams šalinti, nurodė, kad Bendrovės naudos gavėjų sąrašas neįregistruotas ir Prašymas atidedamas iki kol bus gauta FNTT išvada dėl naudos gavėjų įrašymo. RC 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-6193 (1.4 E) kreipėsi į Bendrovės laikinąjį administratorių UAB „Finance Guru“ ir į FNTT, prašydamas laikinojo administratoriaus patvirtinti, ar yra pritariama Bendrovės teikiamame naudos gavėjų sąraše nurodytų duomenų įrašymui į JANGIS, vadovaujantis Aprašo 12.6 papunkčiu, prašyta FNTT pateikti išvadą dėl Bendrovės teikiamame naudos gavėjų sąraše nurodytų duomenų įrašymo į JANGIS. RC buvo gautas FNTT 2023 m. kovo 14 d. raštas Nr. 25-3876 „Dėl papildomos informacijos gavimo“, kuriuo prašyta RC pateikti Bendrovės naudos gavėjų sąrašą iki įtraukiant Bendrovę į sankcionuojamų juridinių asmenų sąrašą. RC 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-10820 (1.4 E) FNTT nurodė, kad Bendrovės naudos gavėjų sąrašas į JANGIS teikiamas pirmą kartą, jokių duomenų JANGIS apie Bendrovės naudos gavėjus nėra. RC gavo FNTT 2023 m. kovo 28 d. raštą „Dėl išvados apie AB „LIFOSA“ naudos gavėjų įrašymą į Registrų centro posistemį „JANGIS“ pateikimo“ Nr. 25-4681 (FNTT sprendimas), kuriame FNTT nurodė, kad teikia išvadą neleisti į JANGIS posistemę įrašyti Bendrovės naudos gavėjų. JADIS tvarkytojas (RC), gavęs FNTT sprendimą neleisti įrašyti į JANGIS Bendrovės pateiktus naudos gavėjus, bei Bendrovės laikinojo administratoriaus UAB „Finance Guru“ pranešimus dėl nepritarimo Bendrovės naudos gavėjų įrašymui į JANGIS, 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu SP-47992 atsisakė tenkinti Prašymą ir Bendrovės naudos gavėjų sąrašo nepatvirtino.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti RC 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-47992 „Dėl atsisakymo patvirtinti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis apie naudos gavėjus“ ir panaikinti RC 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-14091 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2023-03-21 atsakymo į prašymą Nr. 3468876“ bei įpareigoti RC išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 8 d. prašymą Nr. 3468876, o skundo reikalavimą panaikinti FNTT sprendimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi skundžiamas FNTT sprendimas yra tarpinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Bylai aktualus Aprašo 12.6 punktas nustato, kad valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, kuriuose tvarkomi duomenys, susiję su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, tvarkytojai gavę subjekto, kuriam taikomos sankcijos, prašymą pakeisti duomenis, kreipiasi išvados dėl duomenų pakeitimo į FNTT.
Pagal Nuostatų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1R-105 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. kovo 11 d.) 25 punktą Sistemos tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus, Nuostatų 55 ir 56 punktuose nurodytais atvejais ir tais atvejais, kai bent vienas iš juridinio asmens dalyvių yra užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo ir kai dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų įsigyja investicinis fondas ar kai bent vienas iš juridinio asmens ar kolektyvinio investavimo subjekto naudos gavėjų yra užsienio valstybės fizinis asmuo, ar kai kontroliuojamas juridinis asmuo arba vienas iš kontroliuojamų juridinių asmenų ar investicinių fondų yra užsienio valstybės juridinis asmuo ar investicinis fondas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas patikrina, ar pateikti visi Nuostatų 52–55 punktuose nurodyti duomenys ir dokumentai, ar pateikti tikri ir teisingi duomenys, ar pateikti duomenys ir dokumentai atitinka vieni kitus. Sistemos tvarkytojas nevertina pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų teisėtumo. Jeigu kliūčių nėra, Sistemos tvarkytojas priima Nuostatų 26.1 papunktyje nurodytą sprendimą, kitu atveju informuoja apie tai duomenų teikėją, priimdamas Nuostatų 26.2 papunktyje nurodytą sprendimą ir nustatydamas terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami pataisyti duomenys ir (ar) dokumentai, Sistemos tvarkytojas priima Nuostatų 26.3 papunktyje nurodytą sprendimą.
Jeigu juridiniam asmeniui arba bent vienam jo dalyviui taikomos tarptautinės (finansinės) sankcijos, Sistemos tvarkytojas tais atvejais, kai Nuostatų 11.1 papunktyje nurodytas duomenų teikėjas teikia duomenų apie juridinio asmens dalyvius pasikeitimus, priima Nuostatų 26.2 papunktyje nurodytą sprendimą ir kreipiasi į FNTT su prašymu pateikti išvadą dėl duomenų pakeitimo. Atsižvelgdamas į gautą FNTT išvadą dėl duomenų pakeitimo, Sistemos tvarkytojas priima Nuostatų 26.1 arba 26.3 papunktyje nurodytą sprendimą ir apie tai informuoja duomenų teikėją (Nuostatų 25¹ p.).
Jeigu juridiniam asmeniui ar kolektyvinio investavimo subjektui arba bent vienam jo naudos gavėjui taikomos tarptautinės (finansinės) sankcijos, Sistemos tvarkytojas tais atvejais, kai Nuostatų 11.1 ar 11.2 papunktyje nurodytas duomenų teikėjas teikia duomenų apie juridinio asmens ar kolektyvinio investavimo subjekto naudos gavėjus pasikeitimus, nenustatęs Nuostatų 25 punkte nurodytų kliūčių, priima Nuostatų 26.1 papunktyje nurodytą sprendimą ir apie duomenų pakeitimus praneša FNTT. Iš FNTT gavęs informaciją, kad duomenys apie naudos gavėjus negalėjo būti pakeisti, Sistemos tvarkytojas priima Nuostatų 26.6 papunktyje nurodytą sprendimą ir apie tai informuoja duomenų teikėją. Tokiu atveju laikomas aktualiu prieš anuliuotą naudos gavėjų sąrašą pateiktas naudos gavėjų sąrašas (Nuostatų 25² p.).
Nuostatų 26 punktas reglamentuoja, kad Sistemos tvarkytojas Nuostatų 25–25² ir 27 punktuose nurodytais atvejais priima vieną iš šių sprendimų: patvirtinti Sistemos duomenis (26.1 p.); <...> atsisakyti patvirtinti Sistemos duomenis. Tokiu atveju dalyvių ar naudos gavėjų sąrašas laikomas nepateiktu (26.3 p.); <...> anuliuoti pateiktą naudos gavėjų sąrašą (26.6 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje negalima vienareikšmiškai teigti, kad skundžiamas FNTT sprendimas yra toks tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris akivaizdžiai nesukelia ar nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad RC teisės aktais yra numatyta prievolė priimant sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo kreiptis į FNTT dėl išvados pateikimo, o tolimesnis RC sprendimas yra tiesiogiai susijęs ir priklausomas nuo FNTT išvados, kuri šiuo atveju FNTT sprendime pareiškėjo atžvilgiu yra neigiama, t. y., FNTT pateikė išvadą neleisti į Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų (JANGIS) posistemį įrašyti Bendrovės naudos gavėjų – konkrečių fizinių asmenų. Esant bent menkiausiai abejonei dėl Raštu pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių, FNTT sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės, nes priešingu atveju būtų iš esmės paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad FNTT sprendimas yra tokio pobūdžio tarpinis aktas, dėl kurio ginčas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lifosa“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lifosa“ skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 25-4681 „Dėl išvados apie AB Lifosa naudos gavėjų įrašymą į Registrų centro posistemį JUNGIS pateikimo“ ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.