Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-32-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-04
Bylos Nr.
2A-32-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
Ieškovas
L. L., G. L.
Atsakovas
G. G., E. L., A. L.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 32 – 198 / 2010

Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.9.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei L. L., ieškovų atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovams G. G., E. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-223/2009 pagal ieškovų L. L. ir G. L. ieškinį atsakovams E. L., A. L. ir G. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo E. L. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės G. G. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir trukdymų ja naudotis pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai L. L. ir G. L., sutikslinę ieškinį (t. 1, 3-5; t. 2, b. l. 115-116), prašė:

1) atidalinti G. L. ir L. L. priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5A2ž(p), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskiriant ieškovams tenkančią dalį natūra, ir priteisti ieškovams I-ojo aukšto patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-21 (5,93 kv. m.), 1-22 (9,31 kv. m), 1-6 (27,18 kv. m.), laiptus, II-ojo aukšto patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-23 (18,10 kv. m.), 1-26 (3,89 kv. m.), 1-27 (18,53 kv. m.), 1-28 (3,85 kv. m.), 1-13 (17,61 kv. m.), 1-14 (16,31 kv. m.), rūsio patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais R-1 (10,24 kv. m.), R-2 (3,72 kv. m.), viso – 134,67 kv. m., nustatant, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9072547/100000000 dalys, G. L. ir L. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 927452/1000000 dalių atidalinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje;

2) atsakovams G. G., E. L., A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, I-ojo aukšto patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-5 (12,56 kv. m.), 1-4 (13,27 kv. m.), 1-10 (5,50 kv. m.), 1-7 (9,66 kv. m.), 1-3 (15,99 kv. m.), 1-9 (4,24 kv. m.), 1-8 (19,20 kv. m.), 1-2 (2,53 kv. m.), 1-1 (6,54 kv. m.), II-ojo aukšto patalpas, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-19 (15,28 kv. m.), 1-15 (3,65 kv. m.), 1-18 (9,28 kv. m.), 1-20 (9,61 kv. m.), 1-16 (12,37 kv. m.), 1-17 (6,08 kv. m.), rūsio patalpą, 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtą indeksu R-3 (17,39);

3) nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu 6I1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nustatant, kad G. L. ir L. L. naudojasi ūkinio pastato 6I1ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. 1, o G. G. ir E. L. naudojasi patalpa Nr. 2 bendrai;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pageidauja atsidalyti savo nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašo atidalinti būtent tas patalpas, kuriomis G. L. nuo seno ir naudojosi. O būtent – G. L. naudojosi 2-me aukšte esančiomis patalpomis 1-27, 1-28, 1-13, 1-14, o likusiomis patalpomis 2-me aukšte naudojosi E. L.. Namo 1-me aukšte G. G. naudojosi patalpa 1-8, o kitomis patalpomis naudojosi šalių tėvai. G. L. pretenduoja į tas patalpas, į kurias yra atskiras įėjimas per priestatą, yra atskiri laiptai į rūsį ir į 2-ą aukštą. Šiuo metu ieškovai turi atskirą abonentinę sutartį su UAB „Aukštaitijos vandenys“, atskirai moka ir už šildymą, jų pretenduojamoje patalpoje rūsyje stovi šildymo katilas. Jų siūlomas patalpų atidalijimo variantas yra patogus ir netrukdo kitiems bendrasavininkams naudotis jų patalpomis. Kadangi ieškovų turima namo idealioji dalis padidėjo, tai, ieškovų manymu, po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovai G. G. ir E. L. turėjo patikslinti savo reikalavimus, ko nepadarė. Tokie netikslūs reikalavimai negali būti tenkinami. Priešieškinius prašė atmesti.

Atsakovas E. L. pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 61-64). Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovai nori per daug didelės dalies turto. Prašė: nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 5A2ž(p), esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tvarką, paskiriant jam naudotis 1-o aukšto patalpomis, 2008-03-12 Patalpų naudojimosi projekte pažymėtomis indeksais 1-3 (15,99 kv. m.), 1/3 1-1 (2,18 kv. m.), 1/3 1-2 (0,84 kv. m.), 1/3 1-9 (1,41 kv. m.), 2-o aukšto patalpomis 1-20 (9,61 kv. m.), 1-17 (6,08 kv. m.), 1-16 (12,37 kv. m.), 1-18 (9,28 kv. m.), 1-19 (15,28 kv. m.), 1-15 (3,65 kv. m.), viso – 76,69 kv. m., kas sudaro 25725/100000 dalių gyvenamojo namo; atsakovui A. L. paskirti naudotis minėto namo 1-o aukšto patalpomis: 1-8 (19,20 kv. m.), 2/3 1-9 (2,83 kv. m.), 2/3 1-2 (1,69 kv. m.), 2/3 1-1 (4,36 kv. m.), 1/3 1-10 (1,83 kv. m.), viso – 29,91 kv. m., kas sudaro 10025/100000 dalių gyvenamojo namo; atsakovei G. G. paskirti naudotis 1-o aukšto patalpomis: 1-4 (13,27 kv. m.), 1-7 (9,66 kv. m.), 2/3 1-10 (3,67 kv. m.), 1/2 1-6 (13,59 kv. m.), 10/11 1-5 (11,42 kv. m.), rūsio patalpomis R-3 (17,39 kv. m.), viso – 69,00 kv. m., kas sudaro 23225/100000 dalių gyvenamojo namo; ieškovui G. L. paskirti naudotis minėto namo 1-o aukšto patalpomis: 1-22 (9,31 kv. m.), 1-21 (5,93 kv. m.), 1/2 1-6 (13,59 kv. m.), 1/11 1-5 (1,14 kv. m.), 2-o aukšto patalpomis: 1-23 (18,10 kv. m.), 1-26 (3,89 kv. m.), 1-13 (17,61 kv. m.), 1-27 (18,53 kv. m.), 1-28 (3,85 kv. m.), 1-14 (16,31 kv. m.), rūsio patalpomis R-1 (10,24 kv. m.), R-2 (3,72 kv. m.), viso – 122,22 kv. m, kas sudaro 41025/100000 dalių gyvenamojo namo.

Atsakovė G. G. priešieškiniu (t. 2, b. l. 12-14) prašė ieškovų ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal K. Tinterio paruoštą 2008-08-18 padalijimo projektą, tokią tvarką:

A. L.: atskirai – plane pažymėtas 95 kv. m. ploto sklypas Nr. 1; bendrai – 106,25 kv. m. ploto sklypai: su E. L. – sklypas Nr. 1, 2, su G. L. sklypas po pastatu Nr. 1, 4; su visais bendrasavininkais E. L., G. L. ir G. G. – sklypas po gyvenamuoju namu ir bendras kiemas Nr. 1, 2, 3, 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis – 201,25 kv. m.;

E. L.: atskirai – plane pažymėtas 216 kv. m. ploto sklypas Nr. 2; bendrai 106,25 kv. m. ploto sklypai: su A. L. – sklypas Nr. 1, 2; su visais bendrasavininkais A. L., G. L. ir G. G. – sklypas po gyvenamuoju namu ir bendras kiemas Nr. 1, 2, 3, 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis – 322,25 kv. m.;

G. L.: atskirai – plane pažymėtas 182 kv. m. ploto sklypas Nr. 4; bendrai – 106,25 kv. m. ploto sklypai: - su A. L. – sklypas po ūkiniu pastatu Nr. 1, 4; su visais bendrasavininkais A. L., E. L. ir G. G. – sklypas po gyvenamuoju namu ir bendras kiemas Nr. 1, 2, 3, 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis – 288,25 kv. m.;

G. G.: atskirai – plane pažymėtas 148 kv. m. ploto sklypas Nr. 3; bendrai – 106,25 kv. m. su visais bendrasavininkais A. L., E. L. ir G. L. – sklypas po gyvenamuoju namu ir bendras kiemas Nr. 1, 2, 3, 4, viso naudojimui tenkančio sklypo dalis – 254,25 kv. m.

Prašė nustatyti naudojimosi namu, ūkiniais pastatais namų valdoje, esančioje Nemuno g. 48, Panevėžyje, tokią tvarką:

G. G. naudojimui gyvenamajame name 5A/ž(p) skirti patalpas Nr. 1-6a (8,98 kv. m.) (arba 33/100 patalpos 1-6), koridorius 1-5 (12,56 kv. m.) ploto ir po juo esančiu rūsiu R-3, kambariais 1-7 (9,66 kv. m.), 1-8 (19,20 kv. m.), virtuve 1-4 (13,27 kv. m.), koridoriais 1-10 (5,50 kv. m.), viso – 69,17 kv. m. ploto;

G. G. kartu su E. L. ir A. L. paskirti bendrai naudotis koridoriumi 1-9 (4,24 kv. m.), koridoriumi 1-2 (2,53 kv. m.), koridoriumi 1-1 (6,54 kv. m.), kiemo statiniais (stogine 4/1ž; kiemo aikštele; kiemo aptvėrimu);

G. L. naudojimui tektų jo ieškinyje nurodytos patalpos R-1 (10,24 kv. m.), R-2 (3,72 kv. m.), patalpos gyvenamajame name Nr. 1-21 (5,93 kv. m.), 1-22 (9,31 kv. m.), 1-23 (18,10 kv. m.), 1-26 (3,89 kv. m.), 1-27 (19,59 kv. m.), 1-28 (3,85 kv. m.), 1-13 (18,73 kv. m.), 1-14 (17,66 kv. m.) ir pagal G. G. projektą – dalis pertvertos patalpos Nr. 1-6 (18,20 kv. m.);

E. L. ir A. L. naudojimui tektų patalpos gyvenamajame name 5A/ž(p) Nr. 1-3 (15,99 kv. m.), Nr. 1-19 (16,40 kv. m.), Nr. 1-18 (9,42 kv. m.), Nr. 1-16 (12,37 kv. m.), Nr. 1-17 (6,42 kv. m.);

bendrai su G. G. E. L. ir A. L. tektų koridorius 1-9 (4,24 kv. m.), koridorius 1-2 (2,53 kv. m.), koridorius 1-1 (6,54 kv. m.), taip pat kiemo statiniai (stoginė 4/1ž; kiemo aikštelė; kiemo aptvėrimas); taip pat E. L. ir A. L. naudojimui skirtinas ūkinis pastatas 6I1ž.

Be to, G. G. prašė įpareigoti atsakovą E. L. patalpoje Nr. 1-9 sutaisyti šildymo sistemos vamzdžius, patalpoje Nr. 1-2 prijungti visoms patalpoms elektrą nuo bendro (pagrindinio) skaitiklio.

Nurodė, kad po motinos B. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovai ir atsakovai paveldėjo ginčo namų valdą. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir šios namų valdos žemės sklypu nustatyta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovų G. L. ir L. L. ieškinį tenkino pilnai.

Atidalino G. L. ir L. L. priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris 2795-5006-1012, plane pažymėto 5A2ž (p), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskiriant ieškovams G. L. ir L. L. tenkančią dalį natūra ir priteisiant jiems gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpas 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksais 1-21 (5,93 kv. m.), 1-6 (27,18 kv. m.), 1-23 (18,10 kv. m.), 1-26 (3,89 kv. m.), 1-27 (18,53 kv. m.), 1-28 (3,85 kv. m.), 1-13 (17,61 kv. m.), 1-14 (16,31 kv. m.), 1-22 (9,31 kv. m), R-1 (10,24 kv. m.), R-2 (3,72 kv. m.), viso 134,67 kv. m., nustatant, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9072547/100000000 dalys, G. L. ir L. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 927452/10000000 dalių atidalinto gyvenamojo namo.

Atsakovams G. G., E. L. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisė gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., patalpas: 1-5 (12,56 kv. m.), 1-4 (13,27 kv. m.), 1-10 (5,50 kv. m.), 1-7 (9,66 kv. m.), 1-3 (15,99 kv. m.), 1-9 (4,24 kv. m.), 1-8 (19,20 kv. m.), 1-2 (2,53 kv. m.), 1-1 (6,54 kv. m.), 1-19 (15,28 kv. m.), 1-15 (3,65 kv. m.), 1-18 (9,28 kv. m.), 1-20 (9,61 kv. m.), 1-16 (12,37 kv. m.), 1-17 (6,08 kv. m.), R-3 (17,39 kv. m.).

Nustatė naudojimosi ūkiniu pastatu 6I1ž, unikalus numeris 2795-5006-1034, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tvarką, nustatant, kad G. L. ir L. L. naudojasi ūkinio pastato patalpa Nr. 1, o G. G. ir E. L. – patalpa Nr. 2 bendrai.

Atsakovo E. L. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė.

Atsakovės G. G. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo teismas paliko nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 12 p.).

Nurodė, kad atsakovė G. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota prieš tris mėnesius. Gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes serga ir negali dalyvauti teismo posėdyje, o jos atstovas nėra įgaliotas vienas atstovauti ją byloje. Teismas tokį atsakovės prašymą atmetė, kadangi patikrinus atsakovės susirgimą pagal TLK-10 kodus matyti, kad liga yra chroniško pobūdžio, atsakovė esant tokiam susirgimui gali dalyvauti teismo posėdyje. Tai nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str.). Nurodė, kad atsakovę atstovauja advokatas, o jo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies atstovavimu (CPK 246 str. 5 d.). Pažymėjo, kad G. G. visą bylos nagrinėjimo laiką bylos nagrinėjimą vilkino, eilę kartų prašė nagrinėjimą atidėti dėl papildomų įrodymų ir priešieškinio pateikimo, tačiau įrodymų taip ir nepateikė, be to, prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau taikaus susitarimo taip ir nebuvo sudaryta, taip pat bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas dėl jos ligos. Teismo nuomone, visa tai rodo, kad atsakovė G. G. aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas G. G. priešieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi šalys neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 12 p.). Laikė, jog tai atsakovės teisių nepažeidžia, nes ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pareikšti savarankišką ieškinį kitoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai pateikė pakankamus įrodymus, todėl jų ieškinys yra pilnai įrodytas ir pagrįstas (CPK 178 str.). Nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai (CK 4.47 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4.72 str. - 4.74 str.). Ieškovų G. L. ir L. L. turima bendrojoje dalinėje nuosavybėje idealioji dalis sudaro – gyvenamojo namo - 46045/100000 arba 134,66 kv. m.; atsakovo A. L. – 5831/100000 arba 17,36 kv. m.; atsakovo E. L. – 25725/100000 arba 76,60 kv. m.; G. G. – 23225/100000 arba 69,16 kv. m. Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovų siūloma atsidalinti gyvenamojo namo dalimi (priestatu) galima naudotis ir kaip atskiru vienetu, galima įsirengti atskirus inžinerinius tinklus, atskirai mokėti mokesčius ir t. t. Tai reiškia, kad minėtomis patalpomis bus galima naudotis be trukdžių ir nebus sudaryta jokių nepatogumų kitiems bendrasavininkiams. Ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra pats optimaliausias, nes atitinka ieškovų turimas idealiąsias dalis ir esamą namo išplanavimą. Teismo nuomone, atsakovo E. L. teiginys, kad ieškovai „per daug nori“, nepagrįstas, nes ieškovų atsidalinama namo dalis visiškai atitinka jų turimas idealiąsias namo dalis.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, jog atsakovė G. G. nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovai prašo atidalinti jiems didesnę nuosavybės dalį nei jie turi, atidalinimas negalimas dėl techninių priežasčių, padalinus patalpą 1-6, jos dalis lieka be lango, nėra žemės sklypo atidalijimo projekto. Tačiau savo teiginiams pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų, nors teismo buvo informuota apie galimybę pateikti papildomus įrodymus. Be to, kai kurie atsakovės G. G. nurodyti motyvai buvo paneigti teismo posėdžio metu, o būtent, kad patalpa 1-6 nebėra dalinama. Teismas laikė, jog ieškovų atidalinama dalis paskaičiuota ir visiškai atitinka jų turimas idealiąsias dalis, inžineriniai ir komunaliniai tinklai realiai gali funkcionuoti ir atskirai, tuo labiau, kad dalis jų jau atjungta nuo namo bendrų tinklų.

Nustatė, jog pagal 2007-11-10 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą E. L., G. L., A. L. ir G. G. paveldėjo lygiomis dalimis ūkinį pastatą 6I1ž. Pagal 2009-05-27 pirkimo – pardavimo sutartį L. L. ir G. L. iš atsakovo A. L. įgijo ¼ dalį ūkinio pastato 6I1ž. Tokiu būdu, teismas laikė, jog šiuo metu L. L. ir G. L. priklauso ½ minėto ūkinio pastato, o G. G. ir E. L. – po ¼ dalis ūkinio pastato. Kadangi patalpos Nr. 1 ir Nr. 2 yra lygiavertės, maždaug vienodo dydžio, atskirtos, todėl, teismo nuomone, jos gali būti naudojamos atskirai. Nei atsakovas E. L., nei atsakovė G. G. pagrįstų prieštaravimų dėl tokios naudojimosi tvarkos neišreiškė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. G. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, atmesdamas prašymą ir nagrinėdamas civilinę bylą jai (G. G.) nedalyvaujant, neteisingai pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias proceso eigą (CPK 42, 156), dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas. Tokiu būdu, nebuvo išklausyta ir jos, kaip kitos šalies, pozicija dėl galimų taikos sutarties sudarymo sąlygų, nebuvo užtikrinta galimybė pilnai pasinaudoti šia teise (CPK 140 str. 3 d.).

2. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad ieškovams atidalijama namo dalis pagal jų paruoštą 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projektą, tačiau tokio projekto nėra. Ieškovai kartu su nauju ieškiniu yra pateikę tik 2009-05-28 ginčo namo dalių paskaičiavimo projektą.

3. Sprendimo motyvuojamoje dalyje ieškovams tenkančios namo dalys neatitinka rezoliucinėje dalyje nurodytų dalių.

4. Nenustatyta, kokia ginčo namo idealioji dalis tenka visiems atsakovams ir kiekvienam atskirai, nes dalis namo šiuo atveju trims atsakovams priteisiama bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

5. Neaišku, kodėl priteisiama namo dalis ir A. L., kuris bylos eigoje sutartimi jam priklausančią dalį name perleido ieškovei L. L..

6. Ieškovams sprendimu paskirtos patalpos neatitinka realios naudojimo tvarkos ir velionės motinos B. L. testamente nurodytos valios.

7. Neteisingai taikytos CK 4.80 str. ir CK 4.81 str. nuostatos. O būtent – esant ginčui dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir nenustačius šios tvarkos, negalėjo būti tenkinamas ieškovų reikalavimas dėl atidalijimo gyvenamajame name, tuo labiau, kad toks atidalijimas negalimas ir dėl to, kad ginčo šalis sieja bendros komunikacijos bei bendras žemės sklypas, ūkiniai pastatai. Be to, ieškovams ginčo sprendimu priteista žymiai daugiau gyvenamojo ploto patalpų nei priklausytų. Dėl neteisingo skaičiavimo jiems vieniems nepagrįstai paskirta patalpa Nr. 1-6 pirmame aukšte net 27,18 kv. m. ploto. Nors ūkinis pastatas 6Ilž įvardintas kaip negyvenamasis, tačiau iš tikrųjų jis yra pilnai įrengtas ir tinkamas gyvenimui. Taip pat nesutinka su rūsio name bei ūkinio pastato (pirties) paskyrimo jai (apeliantei) vienai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės G. G. apeliacinį skundą ieškovai G. L. ir L. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog, pagal pateiktus duomenis, dėl tokios ligos apeliantė gali dalyvauti teismo posėdyje, be to, turėjo teisę vesti bylą per advokatą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. G. bylos nagrinėjimą vilkino, prašė atidėti eilę posėdžių dėl ligos, taikos sutarties sudarymo, papildomų įrodymų pateikimo. Priešingai nei teigiama skunde, 2009-05-28 VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas parengė pastato dalių paskaičiavimo projektą, iš kurio matyti visiems bendrasavininkams tenkančios nuosavybės teise idealiosios pastato dalys bei G. L. tenkanti atidalijamų patalpų dalis, įvardijamos atidalijamos patalpos. Teismo rezoliucinėje dalyje minimas 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projektas (pateiktas teismui kartu su 2009-06-02 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) yra schematinė medžiaga, rodanti patalpų išsidėstymą, numatanti patalpų numeraciją ir plotą. Duomenys, nurodyti 2009-05-28 VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialo pastato dalių paskaičiavimo projekte ir 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projektinėje medžiagoje, yra identiški. Nors apeliantė nurodė, jog teismo sprendimu nenustatytos atsakovų idealiosios dalys, tenkančios nuosavybės teise, tačiau tokio pobūdžio reikalavimo nė viena iš šalių nereiškė. Teigia, jog teismo sprendimo priėmimo dieną A. L. buvo 17,37 kv. m. gyvenamojo namo savininkas. 2009-05-27 pirkimo – pardavimo sutartimi L. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 4194/100000 dalis gyvenamojo namo. Vadinasi, A. L. liko 5831/100000 dalys (10025/100000 - 4194/100000 = 5831/100000). Skundo argumentas, kad sprendimu ieškovams paskirtos patalpos neatitinka realios naudojimosi tvarkos, neteisingas. Rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai akivaizdžiai įrodo, jog atidalinta dalis atitinka faktinį naudojimą, su kuo iš esmės sutiko visi teisme dalyvavę atsakovai. Be to, nepagrįstas argumentas, jog bendrasavininkus sieja bendros komunikacijos. Priešingai, iš byloje surinktos rašytinės medžiagos matyti, kad ieškovai turi atskirą, savarankišką šildymo sistemą, karštą ir šaltą vandenį, kanalizaciją, į ieškovams tenkančią gyvenamojo namo dalį yra įvestas dujų įvadas, už kurio įrengimą po motinos mirties mokėjo ieškovai, už elektrą ieškovai atsiskaito pagal kontrolinį skaitiklį. Teigia, jog teismas pagal ieškovo reikalavimą nustatė naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, nes šis pastatas nėra dalus. Tai pagalbinis pastatas, dėl kurio naudojimosi prieštaravimų nereiškė atsakovai. Apeliantės motyvas, kad nebuvo teisingai nustatyti šalims naudojimui ir atidalijimui tenkantys plotai, taip pat nepagrįstas. Nustatant patalpų paskirtį (negyvenamos, gyvenamos patalpos) buvo vadovautasi VĮ „Registrų centro“ duomenimis, kurie yra teisėti ir nepaneigti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Šalys yra gyvenamojo namo ir kitų statinių ( ūkinio pastato, kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai. Byla iškelta pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovams E. L., A. L., G. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo G. L. pateiktą 2008-01-15 pastato dalių paskaičiavimo projektą (b.l. 3-5, 13-16, t-1). Atsakovai G. G. ir E. L. nesutikdami su ieškovo G. L. ieškiniu pateikė priešieškinius (b.l.12-14, 61-64, t-2). Atsakovė G. G. priešieškiniu dėl naudojimosi tvarkos namų valda nustatymo ir trukdymu ja naudotis pašalinimo prašė ieškovo G. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti, nustatyti naudojimąsi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje pagal K. Tinterio individualios įmonės paruoštą 2008-08-18 padalijimo projektą bei nustatyti naudojimosi namu, ūkiniais pastatais namų valdoje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje tvarką pagal 2008-02-28 pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą ( b.l. 12-17, t-2). Atsakovas E. L. priešieškiniu prašė G. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmesti, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pateiktą 2008-03-12 patalpų naudojimosi projektą (b.l. 66-67, t-2). Byloje nustatyta, kad 2009-05-27 atsakovas A. L. pardavė, o ieškovas G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su L. L. nusipirko 95 kv.m. žemės sklypą, 4194/100000 dalis gyvenamojo namo, ¼ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ( b.l.117-120, t-2). Pirmos instancijos teismas 2009-06-02 priėmė ieškovų G. L. ir L. L. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovai prašė atidalinti jiems priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje iš bendrosios dalinės nuosavybės, išskiriant ieškovams G. L. ir L. L. tenkančią dalį natūra, priteisiant gyvenamojo namo patalpas pagal 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projektą. Pagal 2009-06-02 pastato dalių paskaičiavimo projektą bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovai prašė priteisti patalpas ir atsakovams G. G., E. L., A. L.. Ieškovai kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo pateikė ne 2009-06-02, bet 2009-05-28 pastato (statinių) paskaičiavimo projektą, atliktą ieškovo G. L. pasiūlymu pagal 2007-12-05 kadastrinius duomenis ir nurodytas patalpas ( b.l.135, t-2). Pastato dalių 2008-05-28 paskaičiavimo projekte nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savininkai yra: G. L., A. L., G. G., E. L.. G. L. nuosavybės teise priklauso 4194/100000 ir 41025/100000 minėto gyvenamojo namo (5A2ž), A. L. - 5831/100000, G. G.- 23225/100000, E. L. – 25725/100000 ( b.l.135, t-2). Teismas 2009-06-02 priėmęs ieškovų G. L. ir L. L. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsakovams, tame tarpe ir apeliantei G. G., nenustatė termino atsiliepimui į šį pareiškimą pateikti. Byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovų L. L. ir G. L. reikalavimus, išdėstytus 2009-06-02 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ( b.l.115-116, t-2) ir atsakovų G. G. 2008-11-11 ir E. L. 2009-01-26 priešieškinius. Teismas skundžiamu 2009-09-28 sprendimu ieškovų L. L. ir G. L. reikalavimus, galutinai suformuluotus 2009-06-02 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tenkino visiškai, atsakovo E. L. priešieškinį, priimtą iki ieškovų pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė, o atsakovės G. G. priešieškinį, priimtą iki ieškovų pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, dėl naudojimosi tvarkos namų valda nustatymo ir trukdymų ja naudotis pašalinimo teismas paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 12 p.).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš savininko teisių ir ji turi būti ginama. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises. Nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės neprieštarauja atidalijimui, tačiau nesutinka su pasiūlytu projektu ir siūlymo būdu. Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą visi suinteresuoti asmenys turi būti tolerantiški, įvertinti savo ir kitų bendraturčių interesus, jų balansą, objektyvias atidalijimo galimybes. Kai toks klausimas sprendžiamas civilinėje byloje, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad civilinė byla dėl apeliantės ligos turėjo būti atidėta, nes ji neįgyvendino bylos dalyvio procesinių teisių teikti prieštaravimus ir palaikyti priešieškinį. CPK 246 str.2 d. nustatyta, kad teismas bylos nagrinėjimą gali atidėti, jei neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Apeliantė bylą vedė per advokatą, todėl teismas pagrįstai bylos nagrinėjimo neatidėjo ir priežasties, dėl kurios ji neatvyko į teismo posėdį, nepripažino svarbia.

Tačiau būtina pažymėti, kad sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, reikalinga nustatyti jo motyvaciją ir siekiamą tikslą, išsprendžiant visus ne tik ieškovų, bet ir atsakovų, pareiškusių priešieškinius, reikalavimus. Atsakovė G. G. priešieškinyje nurodė, kad paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime 2007-11-10 Nr.4835 nurodyta, kad ieškovas ( G. L.) kartu su atsakovais (E. L., A. L., G. G.) paveldi konkrečius ginčo namų valdos žemės sklypo plotus. Naudojimosi tvarka namų valdos sklypu nenustatyta. Kadangi yra nesutarimų dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, apeliantė priešieškiniu pageidavo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką maksimaliai atitinkančią kiekvieno bendraturčio idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Reikalavimus dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo prašė tenkinti pagal jos pateiktą K. Tinterio individualios įmonės paruoštą 2008-08-18 planą (b.l.15-16, t-2). Taip pat reikalavo nustatyti kitokią naudojimosi ginčo pastatais ir patalpomis tvarką, nei ieškovai. Pirmos instancijos teismas dėl to paties dalyko išnagrinėjo tik ieškovų L. L. ir G. L., bei atsakovo E. L. reikalavimus, o apeliantės G. G. reikalavimai dėl to paties dalyko nepagrįstai liko neišspręsti, jos pateikti įrodymai neįvertinti (CPK 185 str.), tuo pažeidžiant CPK 265 str. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės G. G. priešieškinio reikalavimai turėjo ir galėjo būti sprendžiami iš esmės. Apeliantės priešieškinys paliktas nenagrinėtu nepagrįstai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinant savo interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai gali pakeisti kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet neturėtų tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ieškovai L. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2009-05-27 iš atsakovo A. L. nusipirko 95 kv m žemės sklypo iš bendro 0,1066 ha žemės sklypo ploto ir 4194/100000 gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ( b.l.117-134, t-2). Pasikeitus bendraturčių nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, 2009-06-02 teismas priėmęs L. L. ir G. L. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (b.l.115, t-2), nenustatė atsakovams termino atsiliepimui į iš esmės naują pareiškimą pateikti, tuo pažeisdamas CPK 142 str.1 d. 225 str.1 d. 3 p. reikalavimus. Nenustačius apeliantei termino pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, buvo pažeista apeliantės teisė pateikti atsiliepimą ar tikslinti priešieškinio reikalavimus, pateikiant kitokius atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad proceso pirmos instancijos teisme metu buvo pažeistas proceso dalyvių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) Pirmos instancijos teismo išvada, kad G. G. priešieškinio palikimas nenagrinėtu nepažeidžia jos teisių yra neteisinga, nes išnagrinėjus ir tenkinus tik ieškovų reikalavimus, o dėl to paties dalyko neišsprendus apeliantės G. G. reikalavimų, užkertamas kelias atsakovei G. G. pareikšti savarankišką ieškinį kitoje byloje. Be to, teismo sprendimu rezoliucinėje dalyje ieškovams nustatytos pastato dalys neatitinka teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytų dalių ( motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodyta, kad G. L. ir L. L. idealioji dalis bendroje dalinėje nuosavybėje sudaro gyvenamojo namo 46045/100 000 dalis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta atidalinti ieškovams priklausančias 45219/100000 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (b.l.157-163, t-2), nustatant, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9072547/ 100 000 000 dalys, G. L. ir L. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 927452/10 000 000 atidalinto gyvenamojo namo. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ieškovų reikalavimus sprendė ir tenkino pagal 2009-06-02 projektą, kurio byloje nėra. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai pripažino, kad jų ieškinys iš esmės buvo tenkintas ir dalis bendroje dalinėje su atsakovais nuosavybėje buvo nustatytą pagal VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2009-05-28 pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektą (b.l..135, t-2). Tačiau 2009-05-28 pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projekte nenurodyta apie ieškovei L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalį, įsigytą iš atsakovo A. L. 2009-05-27 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 117-120,135, t-2 ). Todėl pagrįstas apeliantės argumentas, kad teismo sprendimas yra prieštaringas ir neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų CPK 263 str., 265 str., 270 str.

Dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimo, teismui nevertinus atsakovės G. G. kartu su priešieškiniu pateiktų įrodymų, nesprendus priešieškinio reikalavimų liko neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str.2 d.7 p.,327 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinusi tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė