Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. P.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino paveldėti turtą vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo; suinteresuoti asmenys: R. Z. ir D. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 17 d. mirė nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas D. G.. Nepilnamečių vaikų motina – R. Z.. 2022 m. spalio 11 d. į Skyrių kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešdama, kad R. Z. būdama nepilnamečių D. G. ir E. G. atstovė pagal įstatymą neatlieka savo pareigos – nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą vaiko vardu po tėvo mirties. A. J. Ž ir A. A. informavo, kad mirusysis turi 16 790,91 Eur įsiskolinimų. Kito paveldimo turto nenustatyta. Gavus VMI pranešimą, R. Z. išsiųstas pranešimas dėl turto paveldėjimo vaikų vardu, paprašyta paskambinti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau su R. Z. susisiekti nepavyko.

Luminor Bank AS Lietuvos skyrius informavo, kad D. G. turi pensijos kaupimo sutartį ir fondo sąskaitoje sukaupta 1 466,57 Eur.

Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti 2023 m. sausio 12 d. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdyje nurodė, kad atsisako nepilnamečių vaikų vardu priimti pagal turto apyrašą mirusio sutuoktinio D. G. , mirusio 2020 m. lapkričio 17d. palikimą, kurį sudaro antros pakopos pensija -1468,47 Eur, nes mirusiojo skolų dydis yra virš 16000 Eur, nes skoliniai įsipareigojimai materialiai pablogintų jos vaikų pragyvenimo lygį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus palikimo nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Z. yra nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., motina. Nepilnamečių vaikų tėvas D. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. Iš prie pareiškimo pridėtos Kauno miesto 18 – ojo notarų biuro informacijos matyti, jog paveldėjimo byla po D. G. mirties nebuvo užvesta. Terminas D. G. palikimui priimti suėjo 2021 m. sausio 17 d. Iš pareiškėjos rašytinės medžiagos nenustatyta, priežasčių, dėl kurių nepilnamečių vaikų motina R. Z. praleido terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tačiau posėdžio metu ji pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė priimti palikimą pagal turto apyrašą , mirus sutuoktiniui D. G. 2020 m. lapkričio 17d. savo nepilnamečių vaikų D. G., gimusio(duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu.

Teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai bei įstatymus privalo taikyti teisingai, protingai ir sąžiningai, dėl ko konkrečioje byloje tam tikros aplinkybės gali nulemti termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindo egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas termino praleidimo priežastis, kad ir kokios jos būtų, pripažinti svarbiomis bei jį atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašo išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų D. G., ir E. G. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo D. G. mirties. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nepilnamečiai D. G. ir E. G. yra mirusiojo D. G. pirmos eilės įpėdiniai ir turi teisę priimti jo palikimą arba atsisakyti jį priimti (CK 5.11 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, teismas siekia apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis, D. G. vardu nekilnojamojo turto neregistruota, o jo turtą sudaro sukauptos nedidelės lėšos Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pensijų fondo sąskaitoje (1 466,57 Eur) bei Anstolių informacinės sistemos ir antstolių J. Ž. ir A. A. pateiktais duomenimis 16 790,91 Eur dydžio išieškomos skolos. Taigi, nesant duomenų apie kitą palikėjo turtą bei nustačius, kad palikėjas turi palikimą viršijančių skolinių įsipareigojimų, dėl ko paveldimo turto balansas yra neigiamas, darytina išvada, jog palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu atsisakymas atitinka jų interesus. Todėl leidimas atsisakyti priimti palikimą išduotinas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 580 straipsnio 2 dalis, 582 straipnis).

Nepilnamečių vaikų D. G. ir E. G. įstatyminė atstovė R. Z. įpareigotina per du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos kreiptis į Kauno m. 18-ąjį notaro biurą dėl palikimo savo nepilnamečių vaikų vardu priėmimo, atsiradusio po jų tėvo D. G. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais, 580–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

A. R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu atsisakyti priimti palikėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą.

Į. R. Z, asmens kodas (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos, kreiptis į Kauno m. 18-ąjį notaro biurą dėl palikimo savo nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu priėmimo, atsiradusio po jų tėvo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis dalis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.