Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-5942-831/2024 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01219-2024-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2

2024 m. rugsėjo 19 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. M. prašo nustatyti faktą, kad garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 2).

Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad 1991 m. lapkričio 7 d. tuometinio Vilkaviškio miesto tarybos sprendimu Nr. 40 jam buvo paskirtas 48 kv. m žemės sklypas Nr. 4 garažo statybai mieste. Nors šiame tarybos sprendime nėra jokių kitų žemės sklypo identifikacinių duomenų (tik Nr. 4), tačiau iš prie šio pareiškimo pridedamų garažo projektavimo dokumentų matyti, kad šis garažas yra „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu garažui suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini). Gavęs žemės sklypą garažo statybai jis užsisakė garažo projektą, 1993 m. vasario 23 d. Gavo leidimą Nr. 18 jo statybai bei savo lėšomis pradėjo statybą. Garažą jis baigė statyti 1993 m. pabaigoje. Garažą jis statė prie kitų jau ten buvusių garažų, tačiau joks garažų kooperatyvas ar bendrija niekada įkurta nebuvo, todėl kiekvienas garažų savininkas (statytojas) naudojosi ir disponavo jiems priklausančiais garažais savarankiškai ir taip yra iki šiol. Jokių pranešimų apie žemės nuomos mokestį ar už atliekų tvarkymą jis negauna, todėl jų ir nemoka, o už sunaudojamą elektrą garaže (pagal skaitliuko parodymus) kartą per metus jis sumoka atsakingam už šio mokesčio surinkimą asmeniui, kuris, kaip supranta, atsiskaito už elektros energijos suvartojimą visame garažų korpuse. Nors minėtu garažu jis naudojasi ir jį valdo nuo 1993 metų iki dabar, t.y. daugiau kaip trisdešimt metų, tačiau jokie šio garažo nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Kaip matyti iš prie šio pareiškimo pridedamo Nekilnojamojo turto registro paieškos pagal adresą išrašo (su istorija), jokių įrašų apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoją ar savininką nėra. Kadangi pradėjo domėtis jam priklausančio garažo pardavimu ir kokių dokumentų reikėtų tokio sandorio sudarymui tai sužinojo, kad jis negali atlikti jokių veiksmų (parduoti, padovanoti ir pan.) su jam priklausančiu garažu, kadangi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre man priklausantis garažas nėra įregistruotas, todėl nėra įregistruotos ir jo daiktinės teisės į jį. Tuomet jis kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad būtų atlikti jam priklausančio garažo kadastriniai matavimai bei įregistruotos daiktinės teisės į garažą jo vardu, tačiau iš VĮ Registrų centras gavo atsakymą, kad įrašyti jam priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nėra galimybės, kadangi kadastro duomenų byla nėra pakankamas pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra galimybės ir įregistruoti jo daiktines teises į šį garažą. Negali nesutikti su VĮ Registrų centras sprendimo motyvais, tačiau tokia situacija susidarė dėl jo teisinių žinių stokos. Nei tuo metu, kai pradėjo garažo statybą, nei pabaigus jo statybą bei pradėjus juo naudotis niekam nekilo ir nekyla abejonių, jog garažas priklausė ir priklauso jam, t.y. niekas niekada jokių pretenzijų dėl šio garažo valdymo neturėjo ir jokių administracinių aktų dėl jo neteisėtumo priimta nebuvo, tačiau dėl nežinojimo galiojančių įstatymų bei statinių įteisinimo procedūrų jis į VĮ Registrų centras dėl daiktinių teisių įregistravimo į jam priklausantį garažą nesikreipė, todėl ir jokių nuosavybės teises į jį patvirtinančių dokumentų jis neturi. Ieškodamas dokumentų, kad pareiškime minimas garažas priklauso jam kreipėsi į Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialą, tačiau iš ten gavo dokumentą, kuriame, kaip supranta, yra duomenys apie kitą, bet jo bendrapavardį asmenį. Šiame dokumente minimas S. M., kuris garažą statėsi (duomenys neskelbtini), o jo statybos leidimo išdavimo data yra tokia pat kaip jo, bet Nr. 15. Mano, jog jo turimi dokumentai (1991 m. lapkričio 7 d. Vilkaviškio miesto tarybos sprendimo Nr. 40 išrašo kopija, garažo projektinė dokumentacija, kadastrinių matavimų byla) pilnai įrodo, kad jis yra sąžiningas ir teisėtas statinio (garažo) valdytojas ir jį valdo daugiau kaip dešimt metų. Visą šį laiką jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Naudodamasis ir valdydamas visą šį laiką jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), jis savo daiktinių teisių į jį neužregistravo, kadangi, kaip jau minėjo, dėl teisinių žinių stokos tiesiog nežinojo, jog būtina tai padaryti. Visą šį laiką jis buvau įsitikinęs, jog pasistatęs ir netrukdomai valdydamas jam priklausantį garažą, juo naudodamasis, niekada nekilus jokių ginčų dėl jo naudojimosi, nereiškiant niekam jokių pretenzijų dėl garažo pastatymo teisėtumo bei jo nuosavybės, jis yra šio statinio (garažo) savininkas. Šiuo metu norint jam įsiteisinti garažą kaip savo nuosavybę tapo būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti statinį (garažą) nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra (b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Vilkaviškio m. Tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 40, pareiškėjui skirtas žemės sklypas garažo statybai. Pareiškėjui suteiktas leidimas garažo statybai. Garažo projekte statytoju nurodytas pareiškėjas. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui (b. l. 21).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Pažymi, kad garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso. Pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka LR CK 4-68–4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus – pareiškėjo rašytinius paaiškinimus pareiškime, kadastrinių matavimų bylą, Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. kovo 22 d. pažymą Nr.M7-348;VĮ Registrų centras išrašą; VĮ Registrų centras 2024 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. SPR5-11560 (14.4 E) kopiją; Garažo projektinės dokumentacijos kopijas (CBP-4948), – teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

1991 m. lapkričio 7 d. tuometinio Vilkaviškio miesto tarybos sprendimu Nr. 40 pareiškėjui buvo paskirtas 48 kv. m žemės sklypas Nr.4 garažo statybai mieste. Pareiškėjui suteiktas leidimas garažo statybai. Garažo projekte statytoju nurodytas pareiškėjas. Šis garažas yra „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu garažui suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).

Gavęs žemės sklypą garažo statybai pareiškėjas užsisakė garažo projektą, 1993 m. vasario 23 d. gavau leidimą Nr. 18 jo statybai bei savo lėšomis pradėjo jo statybą. Garažą baigė statyti 1993 m. pabaigoje (b. l. 6-7).

Kaip nurodo pareiškėjas, garažą jis statėsi prie kitų jau ten buvusių garažų, tačiau joks garažų kooperatyvas ar bendrija niekada įkurta nebuvo, todėl kiekvienas garažų savininkas (statytojas) naudojosi ir disponavo jiems priklausančiais garažais savarankiškai ir taip yra iki šiol. Nors minėtu garažu pareiškėjas naudojasi ir jį valdo nuo 1993 metų iki dabar, t. y. daugiau kaip trisdešimt metų, tačiau jokie šio garažo nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro paieškos pagal adresą išrašo (su istorija), jokių įrašų apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoją ar savininką nėra (b. l. 8).

Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad būtų atlikti jam priklausančio garažo kadastriniai matavimai bei įregistruotos daiktinės teisės į garažą pareiškėjo vardu, tačiau iš VĮ Registrų centras gavo atsakymą, kad įrašyti pareiškėjui priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nėra galimybės, kadangi kadastro duomenų byla nėra pakankamas pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 9).

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad tokia situacija susidarė dėl jo teisinių žinių stokos. Nei tuo metu, kai pradėjo garažo statybą, nei pabaigus jo statybą bei pradėjus juo naudotis niekam nekilo ir nekyla abejonių, jog garažas priklausė ir priklauso pareiškėjui, t. y. niekas niekada jokių pretenzijų dėl šio garažo valdymo neturėjo ir jokių administracinių aktų dėl jo neteisėtumo priimta nebuvo, tačiau dėl nežinojimo galiojančių įstatymų bei statinių įteisinimo procedūrų pareiškėjas į VĮ Registrų centras dėl daiktinių teisių įregistravimo į jam priklausantį garažą nesikreipė, todėl ir jokių nuosavybės teises į jį patvirtinančių dokumentų jis neturi (b. l. 1-2).

CK 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėjas E. M. nei praeityje, nei šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję nuosavybės teisės į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis garažas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas jo vardu. Nuosavybės teisė į šį garažą Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu.

Byloje nėra duomenų, kad garažas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis valstybės interesus, atsiliepime į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad garažas yra valstybės nuosavybė, neteikė, o suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą konkrečiai nurodyta, kad minėtas garažas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė.

Pripažintina, kad pareiškėjas garažą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir jį iki šiol valdė/valdo bei naudojo/naudoja sąžiningai, t. y., niekas kitas neturi daugiau teisių į minėtą garažą nei jis, niekas kitas į šį garažą nepretenduoja. Priešingų duomenų byloje nėra.

Pareiškėjas garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo ir visą laiką valdė teisėtai, t. y., byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti priešingą išvadą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), visą laiką valdė kaip savo atvirai ir nepertraukiamai: naudojo jį pagal paskirtį, mokėjo mokesčius už elektrą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdė ir tebevaldo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į garažą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.