Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismui pateiktame dublike iš esmės palaiko savo ieškinyje išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškina, jog ieškinyje nurodoma atsakovo skola susidarė ne už patalpų, priklausančių atsakovui, administravimą, bet už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovo mokėtinos sumos už paslaugas yra apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais principais ir remiantis jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotu, o paslaugos teikiamos vadovaujantis 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3471/18 (2.1.1E-TD2), o ne atskirai su namo patalpų savininkais sudaromomis paslaugų sutartimis.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. 2020 m. kovo 9 d. teismo nutartimi buvo nutarta nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai, teismas buvo nustatęs šalims terminą pateikti teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki nustatyto termino šalys papildomų įrodymų ir prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas teikia namo, esančio Bistryčios g. 28, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis negyvenamoji patalpa, esanti Bistryčios g. 28, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-0001-0019:0008, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas išrašė atsakovui 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūra Nr. SNMSF00037663 20,16 Eur sumai, tačiau atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, už per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas liko skolingas ieškovui 20,16 Eur. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu už ginčo laikotarpį būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Įstatymuose reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui, bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų – bendraturčių naudai. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tokia pat bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvoka pateikta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ), tik pagal šio įstatymo nuostatas išvardyti objektai apima ir kitą turtą, priklausantį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis). DNSBĮ pateikta ir kitų patalpų sąvoka – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktas). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučių namų bendrųjų objektų bendraturčiai yra tiek butų, tiek kitų, tarp jų – gyvenamajame name esančių negyvenamosios paskirties, patalpų savininkai.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip proporcija, gaunama visą konkrečiam savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų (gyvenamųjų ir (ar) negyvenamųjų), esančių daugiabučiame gyvenamajame name, naudingąjį plotą palyginus su namo visu naudinguoju plotu.

Atsakovas, nesutikdamas mokėti ieškovui už teiktas paslaugas nurodo, jog esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi aplinkybė, jog negyvenamojoje patalpoje yra įrengta siurblinė, kuri užtikrina tinkamą geriamojo vandens slėgį pastate ir taip yra įgyvendinamas viešasis interesas, t. y. žmonių teisė į geriamąjį vandenį. Dėl nurodyto, atsakovo nuomone, jam neturėtų atsirasti CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos bendraturčių pareigos.

Teismas neturi jokio pagrindo sutikti tokia atsakovo pozicija. Visų pirma, įstatymas nenumato jokių išimčių, kurios suteiktų butų ar kitų patalpų savininkams teisę atsisakyti prisidėti prie bendrųjų patalpų išlaikymo ir eksploatavimo, atsižvelgiant į patalpų funkciją ar savininko vykdomus įsipareigojimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Sutiktina su ieškovo pozicija, jog ieškinyje nurodoma atsakovo skola susidarė ne už patalpų, priklausančių atsakovui, administravimą, bet už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Šio administravimo pagrindas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, o ne atitinkamos sutartys su patalpų savininkais, todėl atsakovo argumentas, jog jis neturi ir neturėjo jokių sutarčių su ieškovu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas išimtinai savo lėšomis ir jėgomis eksploatuoja bei prižiūri minėtą patalpą ir joje esančius technologinius įrenginius, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Ieškovas teikia bendrojo naudojimo objektų, esančių Bistryčios g. 28, Vilniuje, administravimo paslaugas visiems šio namo patalpų savininkams ir turi teisę gauti atlyginimą už šias teikiamas paslaugas.

Teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingos aplinkybės, jog patalpa, už kurią ieškovas skaičiuoja mokesčius ir prašo juos priteisti iš atsakovo, yra skirta išimtinai viešajam interesui užtikrinti, nes, kaip jau minėta aukščiau, įstatymas nenumato jokių išimčių nekilnojamojo turto bendraturčiams. Jei atsakovas būtų atleistas nuo pareigos kartu su kitais bendraturčiais prisidėti išlaikant bendrosios nuosavybės objektus, būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės, nes padidėtų jų mokami mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimą, arba ieškovas patirtų nepagrįstų nuostolių dėl to, jog dalis mokesčių nėra apmokama. Be to, nors ir sutiktina, jog atsakovo teikiamos paslaugos yra siejamos su viešojo intereso užtikrinimu, tačiau atsakovas už šių paslaugų teikimą taip pat gauna atlyginimą iš vartotojų.

Nesutiktina ir su atsakovo argumentu, jog ieškovas siekia gauti papildomų pajamų atsakovo sąskaita, nes sąskaitos už administravimą pradėtos teikti tik 2019 metais, kai tuo tarpu ginčo patalpą atsakovas įgijo dar 2001 metais. Visų pirma, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Nr. 30-3471/18 (2.1.1E-TD2), namo, esančio Bistryčios g. 28, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas ieškovas pradėjo vykdyti tik 2018 m. lapkričio 12 d. Antra, faktas, jog ieškovas iki 2019 m. birželio mėnesio nepateikinėjo atsakovui sąskaitų, nepanaikina ieškovo teisės vėliau reikalauti gauti atlyginimą už jo suteiktas paslaugas.

Kaip jau teismas nustatė, atsakovas ginčo laikotarpiu buvo negyvenamosios patalpos, esančios Bistryčios g. 28, Vilniuje, savininkas, todėl privalėjo sumokėti ieškovui už suteiktas namo administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir įmokėti kaupiamąsias lėšas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 20,16 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 20,16 Eur (dvidešimt eurų 16 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.