- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1041-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00446-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Ieškovas
- D. K., S. K.
- Advokatai
- Mindaugas Šatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą (mūrininkas, dailidė, betonuotojas), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013 m. gegužės 30 d. apie 00³⁰ val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padegė D. K. ir S. K. priklausančio gyvenamojo namo palėpę, visuotinai pavojingu būdu sugadindamas bei sunaikindamas šį nukentėjusiųjų turtą: visiškai sudegė 15 000 Lt vertės namo stogas, 5 000 Lt vertės palėpė ir 15 000 Lt vertės perdengimas, be to, apdegė 5 000 Lt vertės namo pirmo aukšto vidinės sienos; apdegė, todėl tapo netinkami naudoti namų apyvokos daiktai – 400 Lt vertės dujinė viryklė, 400 Lt vertės skalbimo mašina, 1 000 Lt vertės šaldiklis, trys puodai po 100 Lt, 1 417 Lt vertės virtuvinis baldų komplektas, 1 400 Lt vertės svetainės minkštas kampas, 279 Lt vertės komoda, 698 Lt vertės dvi vaikiškos lovos, 386 Lt vertės du čiužiniai, 1 000 Lt vertės miegamojo baldų komplektas, 2 000 Lt vertės pianinas, 3 000 Lt vertės nešiojamas kompiuteris, 1 000 Lt vertės stacionarus kompiuteris, 1 500 Lt vertės žaidimų konsolė, 170 Lt vertės elektrinis grąžtas, 240 Lt vertės pjūklas metalui pjauti, 460 Lt vertės vandens siurblys, 500 Lt vertės radiatorių sujungimo movos, 5 000 Lt vertės šeimos narių rūbai, avalynė, vaikų žaislai, vaikų mokymosi priemonės, bendrai sunaikino ir sugadino turto už 61 150 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 81-82, 92-93 b. l.; 2 t. 53-54 b. l.) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. visiškai pripažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo (buvusios) sugyventinės Gražinos sesuo. Nukentėjusioji D. K. išskyrė jo su Gražina (faktinę) šeimą ir Gražiną su vaiku išvežė į Angliją. Su sugyventinės seserimi pradėjo konfliktuoti tada, kai galutinai išsiskyrė su sugyventine, t. y. 2013 m. vasario mėn. Sugyventinė ir nukentėjusieji žiemą kalbėjo, kad pastarieji pavasarį važiuos dirbti į Angliją. Susikaupus pykčiui, kelias dienas iš eilės gėręs, pasiėmė iš namų kanistrą benzino, paprašė G. V. pavėžėti ir vieną naktį (buvo gegužės mėnuo) užpylė benziną ant K. namo kampo, ant skliauto, ties viduriu, ir uždegė degtuką. Nesidomėjo, ar namuose yra žmonių. Eidamas keliu namo (buvo nuėjęs apie 2,5 km, gyvena už 70-80 km), matė pravažiuojančias gaisrines. Jį suėmė po kelių dienų nuo įvykio, besisvečiuojantį pas kaimyną. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žada stengtis (įsidarbinti, paimti paskolą), kad atlygintų padarytą žalą. Sutinka su civiliniu ieškiniu.
Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o prokurorė ir gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji (ir civilinė ieškovė) D. K. (1 t. 21-22, 24-26 b. l.; 2 t. 1-2, 41-42 b. l.) parodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. pabudo nuo didelio garso, per langą matė liepsnas, išbėgo į kiemą ir pamatė, jog atvira liepsna dega namo stogo dešinė pusė, iškvietė gaisrininkus. Pasak D. K., užgesinus gaisrą, paaiškėjo, kad visiškai sudegė namo stogas, lubos, sulieti baldai; teigia, kad namo palėpėje elektros nėra, krosnimi tuo metu nesinaudojo. Gaisro židinys buvo namo gale nuo gatvės pusės, nes toje vietoje išdegė lubos. Įtaria, kad padegti per palėpės langelį galėjo S. S., kuris yra buvęs jos sesers G. Š. sugyventinis. S. S. ir jos sesuo kartu pragyveno apie 7 m., tačiau jis ją nuolat skriausdavo, mušdavo, todėl G. Š. su jųdviejų dukra išvažiavo gyventi į užsienį. G. Š. išvykus į užsienį, S. S. padėjo ant visų pykti, kaltinti dėl išsiskyrimo su G. Š..
Su S. S. nebendravo apie metus, apie padegimą nieko nežino. 2012 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad S. S. siūlė jos motinos sugyventiniui V. J. padegti jų namą ir žadėjo už tai 2 000 Lt atlygį. 2013 m. kovo mėnesį S. S. V. J. vėl siūlė padaryti tą patį ir žadėjo 10 000 Lt atlygį. Tiesiogiai grasinimų jai ir/ar jos šeimai S. S. neišsakė, bet 2013 m. balandžio 1 d. jos sutuoktiniui skambino E. B. ir G. V., kurie pranešė, kad S. S. ruošiasi jiems keršyti ar kažkaip susidoroti, tačiau ką konkrečiai planavo daryti, nesakė.
Po gaisro maždaug už 300 m. nuo namų jai priklausančiame bulvių lauke rado maišelį. Jame buvo guminiai vamzdeliai su galuose pritvirtintomis dviračio padangų kamerų galais. Kadangi šie daiktai pasirodė įtartini, juos paėmė ir pateikė policijos pareigūnams.
Dėl gaisro patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Sudegė namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir visas jame buvęs turtas, kuris yra jos ir jos sutuoktinio bendra jungtinė nuosavybė. Jai ir sutuoktiniui padaryta 187 213,25 Lt turtinė žala (166 063,25 Lt sudegusio namo atstatymas + 21 150,00 Lt sudegę ir netinkami naudoti namų apyvokos daiktai), t. y. kiekvienam po 93 606,63 Lt. Be to, padaryta po 20 000 Lt neturtinė žala, nes dėl gaisro labai išsigando, patyrė stresą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. (2 t., 43-44 b. l.) parodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. apie 1⁰⁰ val. jis su šeima (sutuoktine D. K. ir keturiais mažamečiais vaikais) miegojo jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Bemiegodamas pajuto dūmų kvapą ir pamatė, kad dega namas. Vos spėjo su sutuoktine išvesti visus vaikus į lauką. Namas sudegė, namų apyvokos daiktai arba sudegė, arba nepataisomai apgadinti. Nurodė analogiškus sudegusius arba netinkamus naudoti namų apyvokos daiktus bei jų vertes, kaip ir sutuoktinė D. K.. Specialistai sudarė sudegusio gyvenamojo namo dalies ardymo-atstatymo sąmatą. Pagal ją gyvenamojo namo statybos (montavimo) darbai kainuos 166 063,25 Lt. Padaryta 187 413,25 Lt turtinė žala: 166 063,25 Lt sudegusio namo atstatymas + 21 150,00 Lt sudegę ir netinkami naudoti namų apyvokos daiktai, taip pat su sutuoktine patyrė po 20 000 Lt neturinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. V. (1 t., 29-32 b. l.) parodė, kad S. S. pažįsta labai seniai. Prieš gaisrą jis užsuko pas S. S., o šis paprašė nuvežti jį iki Kuršėnų, žadėjo duoti už tai 50 Lt. Jis S. S. nuvežė už Kuršėnų m., išleido kelyje Šiauliai-Palanga, konkrečios vietos neatsimena. Važiuodamas S. S. su savimi turėjo maišelį, tačiau, kas buvo maišelio viduje, nežinojo. Nežinojo, kad S. S. ruošiasi padegti Dianos namą - jeigu būtų žinojęs, nebūtų jo ten vežęs. Vėliau sužinojo, kad sudegė Dianos namai (duomenys neskelbtini) k. Nuvažiavęs pas S. S., rado jį visiškai girtą. S. S. kalbėjo, kad padegs savo namą, todėl bijodamas, kad šis taip nepasielgtų, išpylė ant žemės S. S. namuose buvusį benziną (iš žoliapjovės ir bakelio). S. S. nepasakojo apie sukeltą Dianos namo gaisrą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. (1 t., 35-36 b. l.) parodė, kad S. S. buvo jo sugyventinės O. Š. dukros G. Š. sugyventinis, jį gerai pažįsta, nes kartais kartu gerdavo. 2012 m. rudenį ir 2013 m. pavasarį (kovo ar balandžio mėnesiais) jam ir S. S. begeriant alkoholį S. S. prasitarė, kad nori atkeršyti D. K. už tai, jog ši išvežė jo sugyventinę G. Š. su dukra į užsienį ir taip juos išskyrė. S. S. labai pyko ant D. K., prašė padegti D. K. namą, tikino, jog jis viską suorganizuos ir pasirūpins priemonėmis (nupirks benzino, suras automobilį, nuveš iki D. K. namų), o jam beliks tik padegti, už tai žadėjo 10 000 Lt atlygį. Apie tokius S. S. ketinimus pranešė sugyventinei O. Š., bet girto S. S. kalbos neatrodė rimtos, todėl į jas nekreipė dėmesio.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. Š. (1 t. 37-38 b. l.) parodė, kad S. S. yra jos dukters Gražinos sugyventinis. Liudytojos sugyventinis V. J. minėjo, kad S. S. siūlė jam padegti kitos dukters D. K. namą, siūlė už tai atlygį – pirmą kartą 2 000 Lt, antra kartą – 10 000 Lt, girdėjo pinigų siūlymą antrą kartą, nes S. S. ir V. J. pokalbio metu buvo kitame kambaryje.
2013 m. gegužės 30 d. D. K. protokole-pareiškime (1 t.,1 b. l.) teigiama, kad 2013 m. gegužės 30 d. apie 00³⁰ val. padegta jos namo palėpė; gaisro metu apdegė namas, sulieti baldai, technika.
2013 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole su schemomis ir fotonuotraukomis (1 t., 5-19 b. l.) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas I aukšto, medinis. Stogas visiškai sudegė, ant stogo matosi apdegusios lentos ir rąstai, aplink namą mėtosi apdegusi mediena, nuodėguliai, sudegusio šiferio liekanos. Miegamojo kambario lubose išdegusi skylė, apačioje ant grindų pribirę nuodėgulių; patalpose viskas sulieta vandeniu, mėtosi apdegusi mediena, nuodėguliai. Pakilus į sieną atremtomis kopėčiomis matyti, kad prie namo galinės sienos (lubose) ties viduriu yra išdegusi 63 x 80 cm anga. Išdegusioje ertmėje rasta sudegusi skardinė talpa; nuodėgulių pavyzdžiai, sudegusi skardinė talpa paimti. Apdegusios namo laukujos durys.
2013 m. gegužės 30 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro priežastis susijusi su tyčine žmonių veikla, t. y. padegimas (1 t., 20 b. l.).
2013 m. birželio 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kaip S. S. vietoje parodė ir paaiškino, kaip padegė D. K. namą (1 t., 86-89 b. l.).
2013 m. birželio 5-6 d. daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose (1 t., 46-49 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusioji D. K. pateikė keturis guminius vamzdelius, kurie apžiūrėti.
Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes yra visi būtinieji inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali būti sunaikintas svetimas turtas ir tokių pasekmių norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis neteistas (1 t., 50 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 55-59 b. l.). VSDFV 2013 m. birželio 4 d. duomenimis, oficialiai niekur nedirbo (1 t., 70 b. l.). Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. buvo registruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (1 t., 71 b. l.). Į psichoneurologinę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės įskaitą kaltinamasis neįrašytas; VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė; psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra; VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nefigūruoja; į VšĮ Šiaulių rajono PSPC Kuršėnų poliklinikos psichiatro pacientų ir priklausomybės ligų registrą neįtrauktas (1 t., 61, 117, 119, 121, 123 b. l.). Kaltinamasis turi mažametę dukrą (1 t., 68 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, apgailestavo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos jos padarymui – pasiryžimui nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį padarymą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 m.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Nors asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), šiuo konkrečiu atveju teismas skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kaltinamasis veikė vedinas žemų paskatų (keršto), dėl šio nusikaltimo K. šeima liko be gyvenamojo būsto. Turint omenyje kaltinamojo pavojingumą (ūmaus būdo, nesutarimus linkęs spręsti sugadindamas/suniokodamas svetimą turtą), nusikaltimo mechanizmą (primityvus), pasekmes (atsitiktinai, tačiau išvengta sunkesnių padarinių), laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis.
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, daugiau baudžiamųjų bylų kaltinamojo atžvilgiu teismuose nenagrinėjama; administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2012 m. birželio 23 d. (1 t., 55-59 b. l.), planuoja legaliai įsidarbinti, prisidėti prie savo mažametės dukros išlaikymo ir žalos nukentėjusiesiems atlyginimo. Teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas 1 m. 6 mėn. (BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 7-8 punktuose numatytus įpareigojimus, galinčius padėti kontroliuoti jo elgesį laisvėje ir turinčius prevencinį, auklėjamąjį, socialinį poveikį; taip pat BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 8 punkte ir 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) nuostatų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis 2013 m. birželio 2 d. 17⁴⁰ val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., 95 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi (1 t., 101-102 b. l.) skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą - du mėnesius. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi (2 t., 58-59 b. l.) suėmimas pratęstas du mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. Šis laikas santykiu 1:1 yra įskaitomas į S. S. atliktą laisvės atėmimo bausmę (BK 66 str.), o kardomoji priemonė kaip nebereikalinga nedelsiant panaikinama (BPK 139 str.).
Daiktiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros metu paimti nuodėgulių pavyzdžiai ir sudegusi skardinė talpa, keturi guminiai vamzdeliai, kuriuos pateikė nukentėjusioji D. K. (1 t., 5-6 b. l., 46-48 b. l.) ir kurie dabar saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Civiliniai ieškovai (nukentėjusieji) D. K. ir S. K., be kita ko, prašo priteisti iš kaltinamojo 187 213,25 Lt (kiekvienam po 93 606,62 Lt) turtinės ir 40 000 Lt (kiekvienam po 20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 27 b. l., 2 t., 46-47 b. l.). Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro sudegusių ir tapusių netinkamais naudoti namų apyvokos daiktų kurie išvardinti kaltinamajame akte, vertė už 21 150 Lt; bei gyvenamojo namo dalies ardymo-atstatymo po gaisro darbai už 166 063,25 Lt sumą (2 t., 4-20 b. l.). Civilinių ieškovų teigimu, kai sudegė jų namas, namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė. Gyvenamasis namas buvo vienintelis būstas, prieš gaisrą buvo jį suremontavę, puoselėjo dideles viltis gražiai gyventi. Turi keturis nepilnamečius vaikus: dvi mergaites ir du berniukus, kurie dėl gaisro neteko normalių gyvenimo sąlygų, ilgą laiką negalės turėti savo atskiro kambario. Artėja mokslo metai, nukentės vaikų mokslo kokybė. Vaikai patyrė didelį šoką, nes naktį buvo prikelti iš miego, matė, kaip sudegė jų rankdarbiai, piešiniai ir kiti jiems brangūs daiktai. Jauniausias vaikas duktė Rubina (4 m.) dažnai naktį pašoka iš miego ir verkdama šaukia: „dega mano knygutės“. Ateityje vaikams reikės psichologo pagalbos. Didelį šoką patyrė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Po gaisro jie tapo nervingi, negali matyti degančių daiktų ir pan.
Civiliniai ieškovai pateikė baldų užsakymo–sutarties, PVM sąskaitos faktūros, vartojimo kredito sutarties, lovų, komodos, čiužinių pirkimo–pardavimo sutarčių, šaldiklio dėžės kvito ir jos garantijos talono kopijas (2 t., 21-35 b. l.), t. y. reikalavimą dėl sudegusių ir tapusių netinkamų naudoti namų apyvokos daiktų iš dalies pagrindžia leistinais rašytiniais įrodymais. Antra vertus, kadangi kaltinamasis pareikštą kaltinimą pripažįsta visa apimtimi, o reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sudaro sudegę ir tapę netinkamais naudoti namų apyvokos daiktai už 21 150 Lt, kurie išvardinti kaltinamajame akte, civiliniai ieškovai atleidžiami nuo įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi) (CPK 182 str. 5 p., 187 str.) ir laikoma, jog dėl šių daiktų praradimo (sudeginimo) (CK 6.249 str. 1 d.) ir vertės byloje nėra ginčo.
VĮ Registrų centro duomenimis (2 t., 36-40 b. l.), civiliniai ieškovai 2012 m. gegužės 28 d. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini); (dabar jau sudegęs) 99,73 m² bendro ploto gyvenamasis namas statytas 1900 m., rąstinis, 1 a., fiziškai nusidėvėjęs 67 %, šildymas kroninis, vidutinė rinkos vertė 2012 m. gegužės 22 d. siekė 9 520 Lt. Civiliniai ieškovai pateikė objektinę sąmatą, kad sudegusio gyvenamojo namo dalies ardymo-atstatymo darbai atsieis 166 063,25 Lt (2 t., 4-20 b. l.). Nors šių įrodymų nepakanka, kad būtų galima nustatyti sudegusio namo būklę iki gaisro (pasak civilinių ieškovų, visas namas, išskyrus vieną kambarį, buvo suremontuotas, taigi jo vertė yra didesnė, negu nurodyta Nekilnojamojo turto registre), apskaičiuoti amortizaciją ir tikslų kompensuotinų gyvenamojo namo dalies ardymo-atstatymo darbų dydį, kaltinamajam sutinkant taip pat laikoma, kad nėra ginčo dėl iš dalies sudegusio namo ardymo-atstatymo darbų priteisimo.
Susiklosčius byloje aptartai situacijai, civiliniams ieškovams iš kaltinamojo priteisiama po 93 606,62 Lt (187 213,25 Lt x ½) turtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, atėmus gyvybę bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., kurie teismo įvertinami pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginis. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį tokios žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, pasekmes, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Kaip minėta, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sudegė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų gyvenamasis namas. Suprantama, kad pabudę naktį gaisro metu jie patyrė didžiulę baimę, šoką, o praradę namus išgyveno dvasiškai. Bet nustatydamas civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgia, kad keturi civilinių ieškovų nepilnamečiai vaikai taip pat galėjo išsigąsti, netekti normalių gyvenimo sąlygų, ateityje jiems gali prireikti psichologo pagalbos ir t. t., nes nepilnamečiai vaikai nebuvo įtraukti į baudžiamąją bylą ir tėvai neveikia vaikų vardu kaip įstatyminiai atstovai (BPK 53-54 str.), tuo tarpu teismui draudžiama baigiamajame procesiniame dokumente pasisakyti dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir/arba pareigų (CPK 266 str.). Įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia civiliniams ieškovams iš kaltinamojo po 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama kaip de jure nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 139, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remdamasis BK 64¹ straipsniu, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7-8 punktais, 72¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir skirti S. S. šiuos įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę:
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti artintis prie nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. K. ir S. K..
S. S. skirtą (pratęstą) kardomąją priemonę – suėmimą - nedelsiant panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.
Į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, S. S. išbūtą laikinai sulaikytam ir suimtam nuo 2013 m. birželio 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d.
Civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) D. K. ir S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jų naudai iš S. S. po 93 606,63 Lt (devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus šešis litus 63 ct.) turtinės žalos bei po 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) D. K. ir S. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: įvykio vietos apžiūros metu paimtus nuodėgulių pavyzdžius bei sudegusią skardinę talpą ir keturis guminius vamzdelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.