Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-1071-960/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
e2-1071-960/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16187-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
I. Č.
Atsakovas
UAB „Dekita“
Advokatai
Audrius Biguzas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1071-960/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16187-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Audriui Biguzui, atsakovo atstovei Laurai Romanovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui UAB „Dekita“ dėl rezervavimo mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur sumokėtą rezervavimo mokestį, 7,50 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovė su atsakovu 2020 m. kovo 13 d. sudarė rezervavimo sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių, kurių pagrindu sudarytų sąlygas perleisti ar būtų perleidžiamos nuosavybės teisės į ieškovės pasirinktą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dvigubą automobilio parkavimo vietą. Šalys susitarė, jog preliminarią sutartį sudarys iki 2020 m. balandžio 3 d. Pagal sutartį ieškovė sumokėjo 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį. Preliminari sutartis iki 2020 m. balandžio 3 d. nebuvo sudaryta. 2020 m. balandžio 3 d. šalys susitarė dėl sutarties sąlygų pakeitimo – susitarė, jog preliminarioji sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. balandžio 15 d. Iki 2020 m. balandžio 15 d. šalys nesudarė preliminarios sutarties, nes nesusitarė dėl jos sąlygų. Ieškovė 2020 m. gegužės 29 d. paprašė atsakovo grąžinti jam sumokėtą rezervavimo mokestį, o atsakovas atsisakė tai padaryti. Tarp šalių sudaryta rezervavimo sutartis laikytina organizacinio pobūdžio sutartimi. Šalims iki 2020 m. balandžio 15 d. nesusitarus dėl preliminarios sutarties sąlygų ir jos nesudarius, rezervavimo sutarties galiojimas yra pasibaigė. Nors po balandžio 15 d. šalys derėjosi toliau dėl preliminarios sutarties sąlygų, tačiau nepratęsė rezervavimo sutarties galiojimo. Šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas nuo 2020 m. balandžio 15 d. termino pasibaigimo neturi faktinio pagrindo valdyti 3 000,00 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 7,50 proc. procesines palūkanas apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog šalys 2020 m. kovo 13 d. sudarė rezervavimo sutartį ir ieškovė pagal šią sutartį sumokėjo 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį. Ieškovės pageidavimu rezervavimo sutartis 2020 m. balandžio 3 d. buvo pakeista, nustatant naują terminą preliminariai sutarčiai sudaryti – 2020 m. balandžio 15 d. Suėjus sutartyje nurodytam terminui, šalys toliau derėjosi dėl preliminarios sutarties sąlygų ir tokiu elgesiu demonstravo, jog nesinaudoja sutartyje numatyta galimybė užbaigti sutartinius santykius suėjus sutartyje nurodytam terminui. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovė patvirtino atsakovui, jog atvyks apžiūrėti butą ir nurodė, jog nuo preliminarios sutarties galima pereiti prie pagrindinės sutarties sudarymo ir prašė pateikti jos projektą, kuris buvo pateiktas 2020 m. gegužės 22 d. 2020 m. gegužės 29 d. atsakovas gavo ieškovės prašymą grąžinti rezervavimo mokestį su kuriuo atsakovas nesutiko. Ieškovės veiksmai demonstruoja jos nesąžiningą elgėsi, kuriuo siekiama nutraukti sudarytą sutartį. Rezervavimo mokestis atliko ir netesybų funkciją, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai rezervavimo mokestį įskaitė į netesybų sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Audrius Biguzas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog šalys sudarė susitarimą dėl preliminarios sutarties sudarymo. Šios sutarties sąlygas rengė atsakovas ir ieškovė dėl jų nesuderėjo. Ieškovė sumokėjo 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį. Šalių susitarimu buvo susitarta terminą pratęsti iki balandžio 15 d. Per nustatytą terminą šalys nesusitarė dėl preliminarios sutarties sąlygų ir dėl to nėra jokios šalies kaltės. Po balandžio 15 d. atsakovas valdo neteisėtai 3 000,00 Eur. Tarp šalių toliau vyko derybos dėl turto pirkimo, o ne dėl preliminarios sutarties. Atsakovas iki birželio 30 d. neatliko kadastrinių matavimų. Atsakovas nepranešė apie įskaitymą. Turtas buvo parduotas kitam pirkėjui už 700 Eur mažesnę kainą, o tai pagrindžia, jog atsakovas žalos iš esmės nepatyrė. Po paskelbto karantino pasikeitė banko kreditavimo sąlygos, todėl ieškovė ketino susitari su atsakovu, jog jai būtų leistą kainos likutį, kurio nepadengs kreditas, sumokėti vėliau. Ieškovė susiklosčiusiose santykiuose laikytina vartotoja.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Laura Romanovskaja nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovas siūlė ieškovei sudaryti preliminarią sutartį, o ji su tuo nesutiko, todėl tarp šalių buvo pasirašyta rezervavimo sutartis. Sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas ir vyko derybos dėl jų. Iš šios sutarties tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai iki preliminarios sutarties sudarymo. Preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta iki balandžio 3 d. ir ieškovės iniciatyva terminas buvo šalių susitarimu pratęstas iki balandžio 15 d. Sutartis galiojo iki balandžio 15 d. Po šios datos tarp šalių vyko toliau intensyvios derybos, bet nebuvo sudaryto susitarimo dėl termino pratęsimo. Tai atsakovo klaida, jog nesudarė susitarimo dėl termino pratęsimo. Ieškovė nurodė, jog jai tinka visos sąlygos ir ji siūlo sudaryti pagrindinė sutartį. Vėliau ieškovei atsisakius pirkti turtą, jis buvo parduotas kitam asmeniui už 700 Eur mažesnę kainą. Namo statybos darbai užsitęsė. Ieškovė elgėsi nesąžiningai vesdama derybas nuo balandžio 15 d. 3 000,00 Eur, kurie liko pas atsakovą, yra jo nuostoliai baudos dydžio: 700 Eur dėl turto pardavimo už mažesnę kainą, o likusi dalis dėl atsakovo mokamų palūkanų už kreditą. Atsakovas neatliko įskaitymo. Nuo gegužės mėn. ieškovės sumokėti pinigai tapo atsakovo nuostoliais.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. R. paaiškino, jog su ieškovu sieja verslo sutartinai santykiai. Jis vedė derybas su ieškove dėl turto pirkimo. Ieškovė ketino įsigyti butą ir vedė derybas dėl sutarties. Pasiūlė ieškovei sudaryti preliminarią sutartį, o ji pageidavo sudaryti rezervavimo sutartį. Vyko derybos dėl preliminarios sutarties sąlygų, nes ieškovė ketino daug sąlygų keisti. Ieškovės prašymu terminas buvo pratęstas iki balandžio 15 d. Derybų metu susitarta dėl preliminarios sutarties sąlygų, bet ieškovė nusprendė nesudarinėti preliminarios sutarties ir pereiti prie pagrindinės. Kvietė ieškovę apžiūrėti butą ir sudaryti aktą, o ieškovė informavo, jog neatvyks. Papildomo susitarimo dėl termino pratęsimo nebuvo. Ieškovė neprašė grąžinti rezervavimo mokestį. Derybų metu nekilo abejonių, kad nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovė atsitraukė tik paskutiniu metu. Kol vyko derybos, turtas nebuvo reklamuojamas. Atsakovas patyrė nuostolius dėl turto pardavimo už mažesnę kainą, atsakovui reikėjo atnaujinti marketingines priemones, reikėjo mokėti banko palūkanas. Derybų metu manė, jog po balandžio 15 d. sutartis toliau galioja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių pripažintos ir neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog 2020 m. kovo 13 d. tarp šalių buvo sudaryta Rezervavimo sutartis Nr. Ž34A/4A3 (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovės prašymu atsakovas įsipareigojo iki preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurių pagrindu atsakovas sudarytų sąlygas perleisti ar būtų perleidžiamos nuosavybės teisės į ieškovės pasirinktą turtą – butą (duomenys neskelbtini), ir dvigubą automobilio parkavimo vietą (toliau - Butas), o ieškovė įsipareigojo pagal šios Sutarties sąlygas sumokėti rezervavimo mokestį bei ateityje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais sudaryti preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį.

2020 m. kovo 13 d. ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovui 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį.

Po Sutarties sudarymo tarp šalių prasidėjo ir vyko derybos dėl Sutartyje nurodytų preliminarios sutarties sąlygų.

2020 m. balandžio 3 d. tarp šalių buvo sudarytas Susitarimas dėl Rezervavimo sutarties pakeitimo (toliau - Susitarimas), kuriame šalys susitarė pakeisti Sutarties 1.11. punktą ir suformuoti jį taip: „Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2020 m. balandžio 15 d.“.

Po vykusių derybų šalys nesudarė preliminarios sutarties ir pagrindinės sutarties dėl Buto pirkimo, o ieškovė 2020 m. gegužės 29 d. reikalavimu prašė atsakovą grąžinti sumokėtą 3 000,00 Eur rezervacijos mokestį.

Tarp šalių šioje byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovas privalo grąžinti ieškovei sumokėtą 3 000,00 Eur rezervacijos mokestį.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir jų vertinimo.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės, šalių atstovų ir liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu, Sutarties sąlygų analizė, leidžia teismui spręsti, jog šalims sudarius Sutartį, tarp jų susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.163 straipsnis), kurių metu vyko derybos dėl Buto pardavimo sąlygų.

Šalių pradėtos derybos dėl sutartinių santykių sukūrimo nereiškia, jog šalims pavyks sukurti tokius santykius, nes sutartis po derybų gali būti nesudaryta dėl įvairių priežasčių. CK 6.163 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nenumato derybas pradėjusios ar vedusios šalies pareigos sudaryti sutartį, o tik numato pagrindinę šalių pareigą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai bei numato atsakomybė už šios pareigos nevykdymą – atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Nepaisant tokio teisinio reglamentavimo, šalys ikisutartiniuose santykiuose pačios gali prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ir numatyti už jų nevykdymą teisines pasekmes, ką nagrinėjamu atveju ir padarė šalys pasirašydamos Sutartį.

Susipažinus su byloje esančiais įrodymais, šalių atstovų ir liudytojo paaiškinimais teismo posėdžio metu darytina išvadą, jog šalys tarp jų susiklosčiusius santykius suskirstė į tris etapus: 1) ikisutartiniai santykiai po Sutarties sudarymo iki preliminarios sutarties sudarymo, kurių metu vyksta derybos dėl preliminarios sutarties sąlygų); 2) ikisutartiniai santykiai po preliminarios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties sudarymo; 3) sutartiniai santykiai po pagrindinės sutarties sudarymo.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai pasibaigė pirmame jų etape - šalims vedant derybas dėl preliminarios sutarties sąlygų ir nesudarius preliminarios sutarties.

Vertinant Sutartyje ir Susitarime numatytas sąlygas matyti, jog šalys joje numatė esmines sąlygas: 1) atsakovas įsipareigojo Buto nesiūlyti pirkti ir nesudarinėti dėl jo susitarimų su trečiaisiais asmenimis (Sutarties 1.1 punktas); 2) atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. birželio 30 d. visiškai užbaigti daugiabučio namo statybas (Sutarties 1.5 punktas); 3) šalys įsipareigojo preliminarią Buto pirkimo – padavimo sutartį sudaryti iki 2020 m. balandžio 15 d. (Sutarties 1.11 punktas, Susitarimo 1 punktas); 4) ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį (Sutarties 2.1 punktas); 5) šalys susitarė dėl Buto kainos (Sutarties 2.3 punktas); 6) šalys susitarė, jog Sutartis įsigalioja nuo rezervavimo mokesčio sumokėjimo ir galioja iki šalių įsipareigojimų pagal ją įvykdymo arba termino sudaryti preliminarią sutartį pasibaigimo (Sutarties 3.1 punktas); 6) šalys susitarė, jog Sutarties ir jos priedų nuostatos keičiamos arba papildomos tik rašytiniu Šalių susitarimu (Sutarties 3.3 punktas). Šių Sutarties sąlygų analizė leidžia teismui spręsti, jog šalys apibrėžė Sutarties sąlygų galiojimą ir privalomumą šalims iki jų įvykdymo arba 2020 m. balandžio 15 d., t. y. po šios datos šalių įsipareigojimai pagal ją pasibaigia. Preliminarioji sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl remiantis Sutarties 3.1 punktu Sutartis ir šalių įsipareigojimai pagal ją galiojo iki 2020 m. balandžio 15 d.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, jog po 2020 m. balandžio 15 d. tarp šalių toliau vyko derybos dėl preliminarios sutarties sudarymo ir dėl Buto pirkimo. Visa tai teismo vertinama kaip vykstančios derybos ir tarp šalių besitęsiantys ikisutartiniai santykiai, kurių metu jau šalys nesiejo Sutartyje numatyti įsipareigojimai, o tik CK 6.163 straipsnyje numatytas įsipareigojimas elgtis sąžiningai.

Teismo posėdžio metu apklausti proceso dalyviai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog po 2020 m. balandžio 15 d. tarp šalių vykusių derybų metu nebuvo sudaryto susitarimo dėl Sutarties galiojimo pratęsimo. Tęsiamų derybų faktas pats savaime neįrodo įvykusio susitarimo dėl Sutarties termino pratęsimo. Toks susitarimas teismo vertinimu turėjo būti sudarytas tik rašytine forma ir negalėtų būti sudarytas konkliudetintinais veiksmais, nes pačioje Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė tik dėl rašytinių susitarimų. Susitarimas patvirtina, jog šalys 2020 m. balandžio 3 d. jau buvo sudarę rašytinį susitarimą dėl termino preliminariai sutarčiai pratęsimo. Be to, Sutarčiai pagal analogiją turi būti taikomas CK 6.165 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas tokį susitarimą ikisutartiniuose santykiuose įforminti rašytine forma ir šios formos nesilaikymas daro susitarimą negaliojančiu.

Byloje apklaustas liudytojas paaiškino, jog vedant derybas su ieškove jam nekilo abejonių dėl jos nesąžiningumo ir jis buvo įsitikinęs, jog Butas bus jai parduotas. Byloje esantis šalių susitarinėjimas pagrindžia, jog iki 2020 m. balandžio 15 d. ir po šios datos tarp šalių vyko derybos dėl preliminarios sutarties sąlygų ir Buto pirkimo, bet šalims iki 2020 m. balandžio 15 d. nepavyko susitarti dėl preliminarios sutarties sąlygų ir ją pasirašyti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų leidžiančių teismui spręsti, jog preliminarioji sutartis iki 2020 m. balandžio 15 d. nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės ar jos nesąžiningo elgesio.

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados leidžia spręsti, jog iki 2020 m. balandžio 15 d. šalys nesusitarė dėl preliminarios sutarties sąlygų ir nesudarė preliminarios sutarties. Dėl to nėra ieškovės kaltės. Analizuojant Sutarties sąlygas matyti, jog joje šalys neaptarė kaip turėtų būti sprendžiama dėl ieškovės sumokėto rezervavimo mokesčio, jeigu šalims nepavyks sudaryti preliminarios sutarties. Sutarties 1.12 punkte šalys susitarė dėl baudos ir rezervavimo mokesčio likimo, kai preliminarioji sutartis nesudaroma dėl vienos iš šalių kaltės. Įvertinęs tokį šalių susitarimą bei Sutarties 2.2 punktą, kuriame nurodoma, jog rezervavimo mokestis įskaičiuotinas į avansą mokėtiną pagal preliminarią sutartį, teismas sprendžia, jog ieškovės sumokėto 3 000,00 Eur rezervavimo mokesčio paskirtis buvo kaip avanso, kuriuo siekiama užtikrinti savo ketinimus dėl sutarties sudarymo sumokant dalį būsimos prievolės. Iki 2020 m. balandžio 15 d. šalims nesudarius preliminarios sutarties nesant ieškovės kaltės, atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą 3 000,00 Eur rezervavimo mokestį, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 3 000,00 Eur priteisimo ir šią sumą priteisia iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato atsakovo pareigą mokėti ieškovui įstatyme numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7,5 proc. dydžio palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau - Įstatymas). Šio Įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 6 dalies analizė leidžia spręsti, jog šis Įstatymas ir jame nustatyto dydžio palūkanos gali būti taikomos tik komercinėms sutartimis, kurios sudaromos tarp ūkio subjektų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė yra fiziniu asmeniu, kuris nelaikytina ūkio subjektu Įstatymo prasme, todėl jos reikalavimas dėl 7,5 proc. palūkanų pagal Įstatymą priteisimo yra laikomas nepagrįstu.

Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 3 000,00 Eur skolos priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 68,00 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė įrodymus apie patirtas 2,20 Eur išlaidas už registro išrašų gavimą bei 937,75 Eur (332,75 Eur + 605,00 Eur) išlaidas už teisines paslaugas.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Teismas tenkino visiškai ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą ir iš dalies reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurie nesudaro ieškinio sumos ir atskirai neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Dėl šių priežasčių sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas laiko, jog jos turi būti paskirstytos taip kaip ieškinys tenkintas visiškai ir tokiu būdu teismas priteisia iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas 1 007,95 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dekita“, j.a.k. 304733533, 3 000,00 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 007,95 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski