Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3742-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-21
Bylos Nr.
1-3742-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15488-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3742-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15488-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.;1.2.22.1.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. lapkričio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnį 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnį 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedat 1 metams;

3) 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnį 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, galutine su 2016 m. gegužės 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2017 m. kovo 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant bausmę atlikti į pataisos namus;

4) 2018 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 183 straipsnio 1 dalį, galutinei su 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme - 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 4 metų laisvės atėmimas;

6) 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 1 metų 1 mėnesio ir 24 dienų laisvės atėmimas;

7) 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 dienų laisvo atėmimo bausme; 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimas, bausmę atlikęs,

8) 2023 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. - vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė – 30 parų arešto bausmė. 2023-07-07 paleistas iš Lietuvos kalėjimo tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. M., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, išduoto policijos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punktą - „leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos“, ir 12 straipsnio 2 punktą -„Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti“, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - C kategorijai priskiriamą pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,6 mm kalibro revolverį ,,RÖHM" , vieną B kategorijos šaudmenį - pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 LR) kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą to kalibro graižtviniams pistoletams, revolveriams ir šautuvams, vieną A kategorijos šaudmenį - pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro centrinio įskėlimo „LUGER” tipo šovinį, užtaisytą ekspansyviąja kulka, skirtą šaudyti 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams - pistoletams bei pistoletams-kulkosvaidžiams, ir juos iki 2024-08-21 11:14 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol juos kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos neprisimena, buvo vakaras ir Gegučių parkelyje rado revolverį ir du šovinius. Pasiėmė ir parsinešė namo. Pasitikrino internete, pagalvojo, kad tai signalinis ginklas ir nemanė, kad jis neleistinas. Jo namuose pareigūnai darė kratą ir rado tą ginklą stalčiuje. Ginklas buvo su vienu šoviniu, o kitą šovinį pats atidavė pareigūnams. Namuose ginklą laikė apie dvi savaites. Ginklo nenaudojo, jo registruoti neplanavo. Radęs ginklą, policijai apie ginklą nepranešė, jį pasiliko sau, gailisi. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, be to padeda mama ir draugė. Sutiktų dirbti nemokamus darbus.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas E. M., koridoriaus spintelės stalčiuje rastas šaunamasis ginklas-revolveris "Rohm RG77" su vienu šoviniu bei virtuvėje ant stalo esančioje stiklinėje vazoje rastas vienas 9mm Luger šovinys (1 t., b. l. 64).

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančios spintelės stalčiuje rastas bei paimtas šaunamasis ginklas – revolveris „RohmRG77“ su vienu šoviniu, taip pat virtuvėje ant stalo stovinčioje vazoje rastas ir paimtas vienas 9 mm „Luger“ šovinys (1 t., b. l. 59-62).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas, o būtent - tai lygiavamzdis, trumpavamzdis, RG77 modelio, 5,6 mm (.22) kalibro revolveris "RÖHM", skirtas šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo signaliniais (garsiniais) šoviniais. Revolveris gali šaudyti tokio pat kalibro dujiniais šoviniais. Pateiktas revolveris yra Vokietijos pramoninės gamybos. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris iš dalies tinkamas šaudyti, nes susidėvėjęs būgnelio pasukimo mechanizmas. Tirti pateiktas šovinys (vokas Nr. 2) yra B kategorijos šaudmuo, o būtent - tai pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 LR) kalibro žiedinio įskėlimo šovinys, skirtas to kalibro graižtviniams pistoletams, revolveriams ir šautuvams. Tirti pateiktas šovinys (vokas Nr. 3) yra A kategorijos šaudmuo, o būtent - tai pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro centrinio įskėlimo „LUGER“ tipo šovinys, skirtas šaudyti 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams - pistoletams bei pistoletams - kulkosvaidžiams, užtaisytas ekspansyviąja kulka. Pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Pateiktais šoviniais negalima šaudyti iš tirti pateikto revolverio (1 t., b. l. 72-82).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo). Objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Kaltinamasis prisipažino, kad ginklą jis rado parkelyje, esančiame Kėdainių mieste, Gegučių gatvėje. Tiksliai neatsimena kada rado, tačiau kelios dienos iki kratos. Šoviniai gulėjo šalia ginklo. Rastą ginklą nusprendė parsinešti namo ir pamiršo, kad jį turi. Ginklo jis niekada nenaudojo. Perskaitęs užrašą, pagalvojo, kad leidimo nereikia. Ginklo registruoti neketino. Šovinių kategorijos nežino ir nesidomėjo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas E. M., koridoriaus spintelės stalčiuje rastas šaunamasis ginklas-revolveris "Rohm RG77" su vienu šoviniu bei virtuvėje ant stalo esančioje stiklinėje vazoje rastas vienas 9mm Luger šovinys. Kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančios spintelės stalčiuje rastas bei paimtas šaunamasis ginklas – revolveris „RohmRG77“ su vienu šoviniu, taip pat virtuvėje ant stalo stovinčioje vazoje rastas ir paimtas vienas 9 mm „Luger“ šovinys. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas, o būtent - tai lygiavamzdis, trumpavamzdis, RG77 modelio, 5,6 mm (.22) kalibro revolveris "RÖHM", skirtas šaudyti 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo signaliniais (garsiniais) šoviniais. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas šovinys (vokas Nr. 2) yra B kategorijos šaudmuo, o būtent - tai pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 LR) kalibro žiedinio įskėlimo šovinys, skirtas to kalibro graižtviniams pistoletams, revolveriams ir šautuvams. Tirti pateiktas šovinys (vokas Nr. 3) yra A kategorijos šaudmuo, o būtent - tai pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro centrinio įskėlimo „LUGER“ tipo šovinys, skirtas šaudyti 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams - pistoletams bei pistoletams - kulkosvaidžiams, užtaisytas ekspansyviąja kulka (b. l. 72-82). Pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai, taip pat draudžiami A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams (7 straipsnio 3 punkto 1, 2 papunkčiai). Kaltinamasis leidimo ginklams neturėjo. Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad E. M. neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose šaunamąjį ginklą - C kategorijai priskiriamą pramoninės gamybos, graižtvinį, 5,6 mm kalibro revolverį ,,RÖHM" , vieną B kategorijos šaudmenį - pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 LR) kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą to kalibro graižtviniams pistoletams, revolveriams ir šautuvams, vieną A kategorijos šaudmenį - pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro centrinio įskėlimo „LUGER” tipo šovinį, užtaisytą ekspansyviąja kulka, skirtą šaudyti 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams - pistoletams bei pistoletams-kulkosvaidžiams, kol juos kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaudmens ir šaunamojo ginklo įsigijimo ar laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Nusikaltimas numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltinamasis E. M. suvokė, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, kurie uždrausti civilinėje apyvartoje, ir norėjo taip veikti, taigi nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis teistas (teistumas neišnykęs) (1 t., b. l. 122-137), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 114-119), pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 145), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 111, 112).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis) ir pastarąją individualizavus, jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, nevengė baudžiamosios atsakomybės, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Jei kaltinamasis nevykdys jam skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102-105), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: revolveris „RÖHM“ RG 77 perduotas į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (1 t., b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti E. M. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: revolverį „RÖHM“ RG 77 perduotą į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė