Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. 2FB-6200-223/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
2FB-6200-223/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03013-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Pareiškėjas
D. S., R. S.
Suinteresuotas asmuo
A. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2FB-6200-223/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03013-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.7.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 5 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. S. ir R. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui, antstoliams Sauliui Ramanauskui, Andriui Bespalovui, Egidijui Smagurauskui, Valentinai Žydelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo D. S. ir R. S., suinteresuotiems asmenims A. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, antstoliams Sauliui Ramanauskui, Andriui Bespalovui, Egidijui Smagurauskui, Valentinai Žydelienei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. S. ir R. S. prašo iškelti jiems bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti A. S., asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA370, adresas S. S. g. 20-15, 07124 Vilnius; patvirtinti 100 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti D. S. ir R. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą D. S. ir 300 Eur sumą, reikalingą R. S. poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 (keturių) mėnesių mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą D. S. ir R. S. įsiteisėjimo dienos.

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad abu pareiškėjai turėjo individualias įmones, vykdė didmeninę ir mažmeninė prekybą dėvėtais rūbais. 2014 m. birželio 20 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) sprendimu patvirtino mokesčių mokėtojos R. S. patikrinimo aktą Nr. FR0680-316, kuriuo nustatė, kad patikrinus gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumą 2010 m. ir 2011 m., pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas ir apskaičiavo papildomai į biudžetą R. S. sumokėti 22 450 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) už 2010 m. ir 8 225 Lt GPM už 2011 m. Iš viso 30 575 Lt GPM, 9 125,53 Lt GPM delspinigių ir skyrė 3 068 Lt GPM baudą, kas sudaro iš viso 12 415,58 Eur. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtino mokesčių mokėtojo D. S. patikrinimo aktą Nr. FR0680-307, kuriuo nustatė, kad vykdydama 2014 m. vasario 24 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-46, patikrino mokesčių mokėtojo D. S. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumą 2010 - 2011 metais ir nustatė, kad pareiškėjo 2010 m. ir 2011 m. išlaidos viršijo pajamas ir apskaičiavo papildomai į biudžetą D. S. sumokėti 30 676 LT GPM už 2010 - 2011 m., 9 107,11 Lt GPM delspinigių ir skyrė 3 068 Lt GPM baudą, kas sudaro iš viso 12 410,54 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių įmonių veikla tapo finansiškai labai apsunkinta, todėl R. S. individualios įmonės veikla buvo sustabdyta ir veikla nevykdoma iki šiol, o pareiškėjo D. S. įmonę 2016 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismas pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. 2018 m. sausio mėn. įmonė likviduota dėl bankroto, įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams iš dalies dengti buvo parduotas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas. 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimais Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino 2014 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimus Nr. 68-163, Nr. 68-164. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimus paliko nepakeistus. Kadangi nurodymai nebuvo vykdomi, VMI kreipėsi į antstolius, todėl susidarė skolos antstoliams už jų vykdymo išlaidas. Pareiškėjams trūkstant lėšų pasiskolino 1 500 Eur iš fizinio asmens A. L., kuriam skola taip pat nėra grąžinta. Pareiškėjų, gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo, negalėjo vykdyti mokėjimų, dėl ko šiuo metu susidariusi skola viršija įstatyme numatytą minimalią ribą. R. S. skola yra iš viso 16 127,38 Eur, t. y. VMI 14 106,06 Eur, VSDFV Panevėžio skyriui 742,65 Eur, antstoliui Sauliui Ramanauskui 1 278,65 Eur. D. S. skola yra 18 297,49 Eur, t. y. VMI 15 576,39 Eur, fiziniam asmeniui A. L. 1 571,00 Eur, antstoliui Andriui Bespalovui 320,10 Eur, antstoliui Egidijui Smagurauskui 380 Eur, antstolei Valentinai Žydelienei 450 Eur. Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai, kadangi negautos planuotos pajamos, pareiškėjai yra nemokūs, nebegali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjų pajamos iš darbo santykių yra minimalios, prilygstančios minimaliam darbo užmokesčiui. D. S. gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 390 Eur per mėnesį, R. S. - apie 360 Eur per mėnesį. Pareiškėjai gyvena šeimoje, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, skolininkų kurie jiems būtų skolingi taip pat neturi. Būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti prašo palikti kiekvienam po 300 Eur per mėnesį, tačiau dar šiek tiek galėtų sumažinti šias išlaidas. D. S. prašo 130 Eur jam skirti maistui ir higienos priemonėms per mėnesį, 50 Eur mokesčiams už komunalinius patarnavimus, 50 Eur kurui, apie 10 Eur susimokėti už telefoną, 20 Eur vaistams ir drabužiams. R. S. būtinąsias išlaidas sudaro 140 Eur maisto ir asmens higienos priemonėms, 80 Eur išlaidos komunaliniams patarnavimams, 40 Eur rūbams, batams, vaistams. Pareiškėjų atžvilgiu daugiau nėra iškelta civilinių ar baudžiamųjų bylų, kuriose jiems būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jų turtas, taip pat nėra iškelta bylų, kuriose jiems pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai. Žalingų įpročių neturi, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų mokestinė nepriemoka susidarė gavus dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, todėl mano, kad pareiškėjai, siekdami išvengti priskaičiuoto GPM mokėjimo, elgėsi nesąžiningai FABĮ nuostatų prasme, todėl jiems negali būti iškelta bankroto byla.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad bankroto byla pareiškėjams gali būti iškelta tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei nustačius, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams, nepažeis kreditorių interesų ir viešojo intereso, todėl bankroto bylos iškėlimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotiems asmenims A. L., antstoliams Sauliui Ramanauskui, Andriui Bespalovui, Egidijui Smagurauskui, Valentinai Žydelienei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau į posėdį suinteresuoti asmenys neatvyko, atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą. Toks sąrašas pateikiamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad „plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo D. S. skola yra 18 297,49 Eur, t. y. VMI 15 576,39 Eur, fiziniam asmeniui A. L. 1 571,00 Eur, antstoliui Andriui Bespalovui 320,10 Eur, antstoliui Egidijui Smagurauskui 380 Eur, antstolei Valentinai Žydelienei 450 Eur. Pareiškėjos R. S. skola yra iš viso 16 277,68 Eur, t. y. VMI 14 256,38,06 Eur, VSDFV Panevėžio skyriui 742,65 Eur, antstoliui Sauliui Ramanauskui 1 278,65 Eur. Iš suinteresuoto asmens VMI atsiliepimo matyti, kad D. S. paskirta 888,55 Eur bauda, ir R. S. paskirta 888,55 Eur bauda, kurios negali būti nurašomos. Be to, pareišėja R. S. yra skolinga VSDF biudžetui 1 790,62 Eur sumą. Pareiškėjas D. S. yra skolingas fiziniam asmeniui A. L. 1571,00 Eur sumą. Pareiškėjams geruoju nemokant skolų, pradėtas skolų išieškojimas priverstine tvarka, todėl papildomai susidarė išlaidos antstoliams. D. S. skola kreditoriams iš viso sudaro 17 408,94 Eur, o R. S. skola kreditoriams sudaro 15 389,13 Eur. Taigi kiekvieno iš pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį.

Tačiau teismas pažymi, kad vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui pagal FABĮ konstatuoti, nes turi būti nustatyta, kad fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti jam bankroto bylą.

Kaip anksčiau minėta, kad D. S. skola kreditoriams iš viso sudaro 17 408,94 Eur, o R. S. skola kreditoriams sudaro 15 389,13 Eur. Pareiškėjai neturi nei nekilnojamojo nei registruoto kilnojamojo turto. Kaip patys pareiškėjai nurodo, kad R. S. vardu turėtas turtas buvo parduotas, D. S. individualios įmonės bankroto byloje. Preiškėjų iš darbo santykių gaunamos pajamos yra minimalios. Pareiškėja R. S. iki 2018 m. balandžio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) vadovės pareigose 0,5 etato krūviu ir jos pajamos sudarė pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. apie 170 Eur. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadybininke 1,0 etato krūviu ir jos pajamos atskaičius mokesčius yra 360 Eur. D. S. iki 2018 m. pradžios dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku 0,25 etato krūviu. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose 0,75 etato krūviu ir V. B. įmonėje vadybininku 0,25 etato krūviu. Jo gaunamos pajamos sudaro 390 Eur per mėnesį. Išlaikytinių pareiškėjai neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus tai, kad pareiškėjai turto neturi, jų gaunamos pajamos yra minimalios, o turimos skolos kreditoriams viršija 25 MMA, daroma išvada, kad paeiškėjai yra nemokūs. Tačiau atkreitinas dėmėsys į suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių insekcijos nurodytą alinkybę, kad pareiškėjai į kreditorių dėl skolos mokėjimo dalimis ar skolos išdėstymo nesikreipė, su kreditoriumi nebendradarbiavo, nustatytos mokestinės nepriemokos nemokėjo nuo pat jos nustatymo dienos, dėl ko susidarė papildomos išlaidos. Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių ar pareiškėjai elgėsi sąžiningai kreditorių atžvilgiu, ar nebuvo sąmoningai stengtasi išvengti mokėjimų kreditoriams, kadangi pareiškėjai tik prieš pat kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsidarbino visu etatu, iki tol dirbdami 0,25 (ketvirčiu), 0,5 (puse) etato krūviais, gaudami menkas pajamas. Pareriškėjai jokių duomenų, kad turėtų sveikatos problemų nepateikė, yra vidutinio amžiaus, todėl turėtų būti aktyvūs ir stengtis gauti kiek įmanoma didesnes pajamas, kurių dalį būtų galima skirti turimų skolų apmokėjimui, tačiau iš minėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai elgiasi priešingai nei sąžiningas asmuo, todėl būtina plačiau aptarti ir įvertinti pareiškėjų sąžiningumą.

Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, net jei ir būtų pirmiau minėtos sąlygos iškelti bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, t. y. paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.

Aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2014 m. birželio 20 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu patvirtino mokesčių mokėtojos R. S. patikrinimo aktą Nr. FR0680-316, kuriuo nustatė, kad patikrinus gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumą 2010 ir 2011 metais, pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas ir apskaičiavo papildomai į biudžetą R. S. sumokėti 22 450 Lt GPM už 2010 m. ir 8225 Lt GPM už 2011 m. Iš viso 30575 Lt GPM, 9125,53 Lt GPM delspinigių ir skyrė 3068 Lt GPM baudą. Taip pat Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtino mokesčių mokėtojo D. S. patikrinimo aktą Nr. FR0680-307, kuriuo nustatė, kad vykdydama 2014 m. vasario 24 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-46, patikrino mokesčių mokėtojo D. S. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo teisingumą 2010 - 2011 metais ir nustatė, kad pareiškėjo 2010 ir 2011 metais išlaidos viršijo pajamas ir apskaičiavo papildomai į biudžetą D. S. sumokėti 30 676 Lt GPM už 2010 - 2011 m., 9 107,11 Lt GPM delspinigių ir skyrė 3 068 Lt GPM baudą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 18 d. spendimą Nr. S-227(7-190/2014), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. FR0682-366, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 68-164. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu konstatavo, kad D. S. tikrinamu laikotarpiu turėjo pajamų, kurio šaltinio negalėjo tinkamai pagrįsti, šių pajamų nedeklaravo ir nuo jo mokesčių nesumokėjo, nurodė, kas tokios pajamos pagrįstai apmokestintos GPM ir skundą atmetė kaip nepagrįstą. D. S. kreipėsi apeliaciniu skundu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau 2017 m. sausio 9 d. nutartimi teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, o D. S. apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėja R. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 18 d. spendimą Nr. S-228(7-191/2014), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. FR0682-366 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 68-163 ir nurodymus į valstybės biudžetą sumokėti 30 767 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 9 107,11 Lt GPM delspinigius ir 3 608 Lt GPM baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Iš nurodyto matyti, kad nors pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos patvirtintos 2014 m. birželio mėnesį, tačiau pareiškėjams ginčijant Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas ir patvirtintas mokestines nepriemokas, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai dėl gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos D. S. atžvilgiu įsiteisėjo tik 2017 m. sauso 9 d. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui atmetus D. S. skundą, o pareiškėjos R. S. atžvilgiu – tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, t. y. 2016 m. balandžio 21 d. Mokestinio patikrinimo rezultatai įsiteisėjo ir mokesčių administratorius teisę išieškoti mokestinę nepriemoką įgijo tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Atsižvelgiant į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, dėl patikrinimo aktų patvirtinimo, įsiteisėjimo laiką, teismas daro išvadą, kad šių sprendimų pagrindu kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai susidriusi skola, patenka į paskutinių trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui, todėl pareiškėjų elgesys turi būti įvertintas, nustatant skolininkų sąžiningumą FABĮ nuostatų prasme.

FABĮ 1 straipsnyje numatyta, kad fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningam fiziniam asmeniui. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. Kaip matyti, pareiškėjai prašydami iškelti bankroto bylą, savo pareiškime nurodė kreditorius ir skolų susidarymo aplinkybes, tačiau nepaminėjo, kad, pagrindinė skola kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl to, kad pareiškėjai turėjo pajamų, tačiau nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, tokiu būdu nuslėpė mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Mokestinė nepriemoka nustatyta tik mokesčių administratoriui atlikus patikrinimą. Mokesčių inspekcija sprendimais dėl patikrinimo aktų tvirtinimo ne tik įpareigojo pareiškėjus sumokėti apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, delspinigius, bet pareiškėjams skyrė ir baudas. Pareiškėjų skolos kreditoriui valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl pareiškėjų aiškaus ignoravimo gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatų, tai yra pareiškėjai gavo pajamų, tačiau nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Visa tai rodo pareiškėjų netinkamą požiūrį į galiojančias teisės normas ir tyčinį jų nesilaikymą. Vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, yra pagrindas tokį pareiškėjų elgesį pripažinti kaip itin neatsakingą ir nerūpestingą. Pareiškėjai turėdami ilgametę patirtį verslo srityje, dirbę ir dirbantys vadovaujančius darbus įmonėse ir turintys didelę gyvenimišką patirtį, akivaizdu, kad suprato, jog nepaisydami įstatymo, elgiasi neapdariai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Iš to seka, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado iš nesąžiningų pareiškėjų veiksmų. Pareiškėjo D. S. skola kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai 15 576,39 Eur, o R. S. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai 14 256,38 Eur, yra atsiradusios nesąžiningu keliu. Visa tai atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą, tai yra paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo atveju negalima pareiškėjų itin nerūpestingą elgesį, pripažinti nereikšmingu ir priežastiniu ryšiu nesusijusiu su jų nemokumo padidėjimu. Todėl teismas laiko, kad pirmuoju aspektu pareiškėjų elgesys dėl skolų susidarymo priežasčių yra vertinamas nesąžiningai. Taip pat teismas laiko, kad ir antruoju aspektu, dėl pareiškėjų sąžiningumo pateikiant teismui pilną informaciją, negalima laikyti, kad pareiškėjai sąžiningai elgėsi. Teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėjus pateikti kredito įstaigose turimų sąskaitų išrašus už paskutinius tris metus, tačiau šalindami pareiškimo trūkumus pareiškėjai sąskaitų išrašų nepateikė. Teismas priimdamas pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotini įpareigojo pareiškėjus pateikti kredito įstaigose turimų sąskaitų išrašus už tris paskutinius metus, tačiau sąskaitų išrašai taip pat iki teismo posėdžio nebuvo pateikti. Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad elektronine bankininkyste nesinaudoja, o nuvykus į kredito įstaigas sąskaitų išrašai nebuvo išduoti, tačiau įrodymų, kad kreipėsi į kredito įstaigas ir kredito įstaigoms pateikė prašymus gauti išrašus, nepateikė. Vertinant šias aplinkybes, kad pareiškėjai nepateikė visos informacijos, kuri turi būti vertinama iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, negalima laikyti, jog pareiškėjai buvo sąžiningi.

Kaip jau minėta, FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą taip kad šio įstatymo nustatyta tvarka būtų užtikrintas kreditorinių reikalavimų tenkinimas, įgyvendinant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Pareiškėjai teismui nurodė, kad negali išmokėti turimų skolų kreditoriams, pablogėjo jų finansinė padėtis, bankrutavo D. S. individuali įmonė, tačiau kodėl pablogėjo jų finansinė padėtis, kas lėmė jų nemokumą nebuvo įvardinta. Šias aplinkybes pareiškėjai grindžia vien deklaratyviais aiškinimais, teismo vertinimu nėra visiškai atviri. Teismui nebuvo paaiškinta, kodėl pareiškėjai beveik iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dirbo 0,25 (ketvirčiu) ir 0,5 (puse) etato darbo krūviu. Pareiškėjai yra pernelyg pasyvus, vertinant jų siekį kiek įmanoma maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais išlaikant teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą. Toks pareiškėjų pasyvumas, neieškant geriau apmokamo darbo nei minimalus, turint skolų kreditoriams, iš esmės vertintinas kritiškai ir net sietinas su sąmoningu neveikimu, norint išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir siekiant teisme bankroto procese iš esmės tik skolų nurašymo, nes turint vadovavimo darbo patirties, įmonių steigimų patirties, pareiškėjai tikėtinai gali susirasti daug geriau apmokamus darbus ir nors kiek pagerinti savo finansinę padėtį ir gaunamas pajamas. Todėl teismas, atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais daro išvadą, kad pareiškėjai nesiekė uždirbti didesnių darbo pajamų - oficialių pajamų, nors tam turėjo visas galimybes (yra sveiki, darbingi, veiklūs, asmenys su darbo patirtimi), kad dėl neaiškių aplinkybių ilgą laiko tarpą dirbo atsakingose darbo vietose, užimdami vadovaujančias ar kitas atsakingas pareigas už labai mažą darbo užmokestį, tik 0,25 (ketvirčiu) ir 0,5 (puse) etato darbo krūviais, ir tik nusprendus kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsidarbino pilnu etatu, tačiau tik už minimalų darbo užmokestį. Be to, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjai jų būtiniesiems poreikiams skirti prašo kiekvienam po 300 Eur, bankroto administratoriui prašo skirti po 100 Eur per mėnesį bendrai, taigi kreditorių reikalavimų vykdymui lieka tik iš D. S. gaunamo darbo užmokesčio 40 Eur , o R. S. 10 Eur simbolinės sumos.

Be to, nežiūrint į tai, kad teismas fizinio asmens sąžiningumą vertina tik už tris metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo, tačiau pareiškėjo D. S. sąžiningumui įvertinti, teismas pasinaudojo informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ir nustatė, kad D. S. 2007 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 219 str. 1 d. (socialinio draudimo mokesčių nesumokėjimas) ir pagal BK 219 str. 1 d. (pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių nesumokėjimas). 2014 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str.1 d. dėl nesumokėtų pateiktų deklaracijose 61 034,53 Lt mokesčių. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinėje byloje D. S. už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nes nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 (duomenys neskelbtini) gautos pajamos buvo naudojamos atsiskaityti su kitais kreditoriais, o mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo atliekami tinkamai, todėl susidarė 14 716,94 Eur nepriemoka valstybės biudžetui, buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš to matyti, kad pareiškėjams, kaip šeimai, tikrai buvo žinoma apie privalomų mokesčių valstybei mokėjimą, tame tarpe ir apie gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą.

Nustačius aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjų elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjų nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjų veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, darytina išvada, kad pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas iškelti bankroto bylą, laikytinas kaip nepagrįstas, netenkintinas (FABĮ 5 straisnio 8 dalies 2 punkto, 1 straipsnio 1 dalis).

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismų internetiniame tinklapyje (LR FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 1 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti D. S. ir R. S. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismų internetiniame tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė