Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. U., D. D., VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė.

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

P. R. Č. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei papildomai paaiškino, kad Stasys J. S. yra jos tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Turėjo butą ir ūkio patalpas. Šis turtas yra registruota jo vardu. Kai tėvas mirė santuokoje nebuvo, tik testamentu turtą buvo palikęs R. Z.. R. Z. buvo tėvo sugyventinė. Ji yra mirusi. Tėvas su sugyventine vaikų neturėjo. R. Z. palikimo nesusitvarkė. Ji mirė gal prieš pora metų. Su suinteresuotais asmenimis yra seserys. Tėvas parašė testamentą sugyventinei R. Z., tačiau ji paveldėjimo nesitvarkė taip viskas ir liko. R. Z. po tėvo mirties liko gyventi tame bute. Z. savo vaikų turėjo. Pareiškėja buvo susiekusi su jos dukra, tačiau toji nurodė, kad nepretenduoja į turtą, nes likęs turtas - „tragedija“. Kiek iš viso vaikų Z. turi pasakyti negali, jos žiniomis yra tik viena dukra, kuri motinos paveldėjimo taip pat nesitvarkė. Kad tėvas buvo parašęs testamentą buvo girdėjusi, todėl po jo mirties ir nesikreipė į notarą. Manė, kad niekas nepriklauso. Kai gavo laišką iš VĮ Turto banko, kad jei nesitvarkys tėvo palikimo, jo turtas pereis valstybei, suprato, kas R. Z. turto nesusitvarkiusi. Po tėvo mirties dukterys buvo įsitikinę, kad turtas liks tėvo sugyventinei. Testamentą rado jau po R. Z. mirties, kuris buvo pridėtas prie buto dokumentų. Kad ji palikimo po tėvo mirties nesitvarkė nežinojo. Su ja po tėvo mirties nebendravo. Testamentą rado 2022 metais prie namų knygos beveik prieš naujus metus. Jau po to kai gavo laišką iš VĮ ,,Turto bankas“. Tuo butu niekas nesinaudoja. Jis stovi užrakintas. Kitos seserys su termino atnaujinimu sutinka. Butas nėra vertingas, daugiausiai būtų apie trys tūkstančiai eurų. Jis yra A. kaime, mūriniame name. Pastatas yra senas. Butas vieno kambario. Daugiau vaikų R. Z. neturi, apie kitus nieko nežino (2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 50 sek.- 14 min. 16 sek.)

Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

III. Dėl pareiškimo tenkinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos tėvo mirties. Iš pateiktos gimimo įrašo kopijos, bei santuokos liudijimo kopijos nustatyta, kad R. Č. tėvas yra S. J. S.. Iš pateikto mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir daikto priklausinys iš kito registro negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. J. S.. Iš VĮ ,,Turto bankas“ rašto adresuoto R. Č. nustatyta, kad pareiškėja 2022 lapkričio 15 d. buvo informuota, kad jos tėvo .S J. S. priklausančio turto niekas nepaveldėjo. Iš 2003 m. vasario 20 d. testamento, patvirtinto Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės nustatyta, kad S. J. S. butą Nr. 11 ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., paliko testamentinei įpėdinei R. Z.. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad R. Z. mirė (duomenys neskelbtini).. Iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės liudijimo nustatyta, kad po S. J. S. mirties į Vilkaviškio rajono 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą niekam neišduotas.

Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra S. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini)., duktė. Iš 2003 m. vasario 20 d. testamento patvirtinto Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės nustatyta, kad S. J. S. butą Nr. 11 ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) paliko testamentinei įpėdinei R. Z., tačiau ji palikimo pas notarą pagal testamentą nepriėmė. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad R. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės liudijimo nustatyta, kad po S. J. S. mirties į Vilkaviškio rajono 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą niekam neišduotas. Kadangi šiuo atveju mirusiojo palikimo niekas nėra priėmęs, o pareiškėja yra mirusiojo duktė, todėl ji turi teisę paveldėti pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str.). Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nespręsdamas šio klausimo iš esmės, daro išvadą, kad pareiškėja turi teisę paveldėti jos tėvui priklausantį turtą, kadangi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė.

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Pareiškėja kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad jai buvo žinoma, jog tėvas testamentu savo turtą yra palikęs kitam testamentiniam įpėdiniui, todėl po jo mirties į notarų biurą nesikreipė. Apie tai, kad R. Z. dėl jos tėvui priklausančio turto paveldėjimo į notarą nesikreipė ir jo nepaveldėjo, pareiškėja sužinojo tik 2022 m. lapkričio mėnesį, kai gavo raštą iš VĮ ,,Turto bankas“ dėl turto paveldėjimo, bei gavus notarės išduotą liudijimą apie tai, kad į notarų biurą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į jo turtą niekam neišduotas. R. Z. būdama testamentinė įpėdinė, palikėjo sugyventinė, negalėjo paveldėti pagal įstatymą ar faktinio valdymo būdu, o tik pagal testamentą, tačiau pagal jį palikimo nepriėmė, todėl jai mirus paveldėjimo teisės į pareiškėjos tėvui priklausantį turtą jos vaikams neperėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėja savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad mirusysis S. J. S. buvo parašęs testamentą ir savo turtą palikęs kitam asmeniui, o faktą, kad jo turto niekas nepaveldėjo pareiškėja sužinojo tik 2022 m. lapkričio mėnesį iš VĮ ,,Turto bankas“ rašto dėl turto paveldėjimo ir notaro išduoto liudijimo ir, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 5.50, 5.57 str.).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 33,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

P. R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.