Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-815-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1S-815-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-815-245/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Virginijai Viegėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo I. Č. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam I. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. Č. (toliau – I. Č.), įtariamas padaręs Grupuotės tipo vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimą, numatytą Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 I straipsnyje, 243 I straipsnyje, 244 a I straipsnyje už tai, kad 2018 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 7 dienos iki 8 dienos, Vokietijoje, Clopperburg mieste, būdamas susitaręs su nenustatytais asmenimis dėl brangių elektronikos prietaisų vagysčių iš motorinių transporto priemonių Vokietijos teritorijoje ir jų pardavimo, siekiant naudos grupuotės interesų užtikrinimui, remdamasis sudarytu planu, veikdamas su dar mažiausiai vienu grupuotės nariu, išdaužė šalia namo stovėjusio keleivinio automobilio dešinės pusės trikampio lango stiklą ir iš per jėgą atidaryto automobilio pavogė originaliai įmontuotą borto kompiuterį, kurio vertė 2500 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi I. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui įtariamojo I. Č. gynėja advokatė Diana Višinskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

3.1. Skunde nurodoma, kad nėra pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nors I. Č. yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina mažametį vaiką, jų santykiai yra tvirti, tarpusavio ryšys stiprus. Skunde teigiama, kad I. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nėra teistas, yra dirbęs užsienio valstybėse, siekdamas užtikrinti geresnę savo ir savo šeimos narių ekonominę padėtį, todėl tai, kad asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje, neturėtų būti vertinama kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė, leidžianti manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Skundu pabrėžiama, kad įtariamasis sulaikymo nevengė, nuo policijos pareigūnų nebėgo, nesislapstė, Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbta jo paieška, apie tai, kad prieš jį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Vokietijoje, nežinojo, nuo Vokietijos pareigūnų taip pat nesislapstė. Vien tai, kad įtariamajam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kaip ir nurodyta teismų išaiškinimuose, neturėtų būti laikoma absoliučia sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad yra pateikti tik įtarimai, asmuo nėra kaltinamasis, yra įtariamas padaręs vieno epizodo nusikalstamą veiką. Įtariamojo gynėjos teigimu, teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – neatsižvelgė į alternatyvias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytas kardomąsias priemones. Šiuo atveju, paskyrus įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, akivaizdžiai būtų užtikrintas toks pats tikslas, kaip ir skiriant suėmimą, t. y. užtikrinti, jog asmuo dalyvaus procese, nesislapstys.

3.2. Skunde nurodoma, kad įtariamasis niekada nėra slapstęsis, bėgęs į kitą užsienio valstybė vien tam, kad išvengtų bausmės. I. Č. pasiruošęs bendradarbiauti tiek su Lietuvos, tiek su Vokietijos teisėsauga, nori, kad tyrimas baigtųsi kuo greičiau. Skunde teigiama, kad iki sulaikymo įtariamasis su Vokietijos pareigūnais nebendravo todėl, kadangi nežinojo apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą ir iki šiol nėra susidūręs su Vokietijos teisėsaugą. Esant sudarytoms galimybėms ir leidimams, sutiktų pats kuo greičiau vykti į Vokietiją ir prisistatyti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

3.3. Įtariamojo gynėja nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi išimtinai tik nusikalstamos veikos analizavimu, paskyrė suėmimą automatiškai, vien dėl tos priežasties, jog asmuo yra įtariamas padaręs BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepagrįsdamas kokiu pagrindu yra manoma, kad I. Č. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas.

3.4. Skunde teigiama, kad pagal išduotą Europos arešto orderį sulaikius asmenį, teismas turi teisę paskirti ir kitas kardomąsias priemones. Asmuo, pagal vykdančiosios valstybės narės vidaus teisę gali būti bet kuriuo metu laikinai paleistas, jei minėtos valstybės narės kompetetinga institucija imasi visų, jos nuomone, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų. Todėl, įtariamojo gynėjos teigimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – suėmimą – šiuo atveju yra netikslinga, nes egzistuoja ir kitos kardomosios priemonės, kurias paskyrus įtariamajam būtų užtikrintas jo dalyvavimas procese ir jis neturėtų galimybių pasislėpti ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visas minėtos kardomosios priemonės skyrimui (pratęsimui) teisiškai reikšmingas aplinkybes, nei Lietuvos BPK 119, 121 ar 122 normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

7. Teismas pažymi, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Minėtu aspektu analizuojant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš Kauno apygardos prokuratūros pateiktų duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis I. Č. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – vagystę sunkinančiomis sąlygomis, todėl kardomoji priemonė jam buvo paskirta nepažeidžiant tai numatančių BPK normų.

8. Nagrinėjamu atveju, prokurorė prašė skirti kardomąją priemonę – suėmimą, siekiant užtikrinti įtariamojo perdavimą Europos arešto orderį išdavusioms Vokietijos teisėsaugos institucijoms, taip pat dėl to, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 5 dalis).

8.1. Iš bylos duomenų matyti, kad I. Č. atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, o įtariamasis buvo sulaikytas Lietuvoje. Asmuo yra nedirbantis, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), yra įtariamas nusikaltimo, aptarto BPK 122 straipsnio 4 dalyje padarymu. Nors I. Č. gynėja ir nurodo, kad įtariamasis turi sugyventinę, su kuria augina mažametę dukrą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog dėl minėtos priežasties įtariamasis nebandys bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaip skunde nurodo ir pati įtariamojo gynėja, Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės narė. Šios narystės leidžia inter alia Lietuvos Respublikos piliečiams laisvai ir nevaržomai keliauti, dirbti bei gyventi visose Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalyse. Advokatė nurodo, kad įtariamojo darbo pobūdis netrukdo ir nesukelia sunkumų rūpintis ir auginti mažametę dukrą ir turėti artimus ryšius su šeima, o vien ta aplinkybė, kad jis yra dirbęs užsienio valstybėje, neturėtų būti vertinama kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti savybė. Atsižvelgdamas į šiuos advokatės išdėstytus argumentus, teismas pažymi, kad galimybė laisvai judėti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalyse įtariamajam suteikia ne tik galimybę minėtose šalyse legaliai dirbti, tačiau ir netrukdomai judėti bandant pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Asmuo, turėdamas sugyventinę ir mažametę dukrą, išvyko į užsienį ir galimai padarė nusikalstamą veiką, neįvertindamas tos aplinkybės, kad gali būti sulaikytas užsienio šalies pareigūnų, kas jam užkirstų kelią grįžti į Lietuvos Respubliką ir tinkamai rūpintis šeima. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog įtariamojo socialiniai ryšiai nėra tokie stiprūs, jog jis negalėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai nustatė, kad yra pagrindas įtariamajam skirti minėtą kardomąją priemonę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

8.2. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog I. Č. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo nukreipta į turto pagrobimą, o jam inkriminuojami veiksmai – ypač pavojingi. Įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika buvo įvykdyta aktyviais jo veiksmais, iš savanaudiškų paskatų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, analogiškos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje yra įtrauktos į veikų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje sąrašą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įtariamojo gynėja savo skunde dėsto prieštaringus argumentus, nurodydama, kad įtariamasis nėra teistas, kas parodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti, vėliau nurodydama, kad įtariamasis nors ir yra teistas, tačiau jo teistumai išnykę, kas parodo, kad buvo pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo pasitaisė, pasimokė iš savo klaidų. Tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Nors įtariamasis laikomas neteistu (teistumai išnykę), tačiau jam pareikšti nauji įtarimai leidžia daryti išvadą, kad asmuo iš savo praeities klaidų nepasimokė ir savo elgesio teigiama linkme nukreipti nesistengia. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu jam buvo skirtas pagrįstai.

8.3. Kaip jau nurodyta aukščiau, I. Č. atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, o įtariamasis buvo sulaikytas Lietuvoje. Ši aplinkybė sudaro pagrindą skirti kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, ką atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įtariamajam I. Č. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė tinkamai įvertinęs įtariamojo asmenybę, jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutarė:

įtariamojo I. Č. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė