Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-701-120-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
1A-701-120-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
A. L., M. L., R. B., ir A
Advokatai
Diana Višinskienė, Giedrė Kazakevičienė
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. 1A-701-120/2012

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00151-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas 2012 m. gruodžio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Viktoro Preikšo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant nukentėjusiam - išteisintajam A. L., jo gynėjai advokatei E. G., nukentėjusiai - išteisintajai M. L., jos gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nukentėjusiam - išteisintajam R. B., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo- išteisintojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. L., R. B. privataus kaltinimo tvarka kaltinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jie padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir civiliniai ieškiniai atmesti.

Tuo pačiu nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas ir A. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. ir R. B. privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 140 str. 1 d. kaltinti tuo, kad 2011 m. balandžio 12 d. Kaune, Benediktinių g. (duomenys neskelbtini) sumušė nukentėjusįjį A. L., nežymiai sutrikdymi jam sveikatą, išteisinti, nenustačius kad būtų padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą.

Šalies argumentai

Skundu A. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, nes, jo manymu, teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas yra netinkamai taikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir neteisingai įvertinęs M. L. bei R. B. nusikalstamą veiką, jam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Nurodo, kad R. B., suduodamas ranka smūgius į veidą, suvokė, jog tokia veika kelia pavojų jo sveikatai. Tai suvokdamas jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje konstatuoto jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo teismas neįvertino galimų tolimesnių padarinių, nepaskyrė papildomos sveikatos sutrikdymo nustatymo ekspertizės, nesiaiškino, ar nuo to paties stiprumo smūgio sudavimo galėjo būti galvos smegenų rotacija, kraujagyslių plyšimas, ar galėjo susiformuoti krešulys, galintis, bet kuriuo momentu, atitrūkti nuo kraujagyslės sienelės. Jam suduotas smūgis iš karto neprivedė jo prie smegenų infarkto, bet po kurio laiko atplyšus krešuliui nuo kraujagyslės sienelės, jam buvo paralyžiuota dalis kūno, darbingumo lygis liko 40 procentų ir todėl R. B. šis padarinys turi būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai.

Pirmos instancijos teismo argumentas, kad tarpusavyje besigalinėjantys vyrai susitrenkė galvomis bei faktas, kad A. L. galvą prasikirto atsitrenkdamas į elektros skaitiklį, esantį ant sienos, neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų, nes jei jie būtų besigalinėję, tai sužalojimų mastas būtų buvęs vienodas. Specialistų išvadomis – R. B. turi vieną kraujosruvą, M. L. poodinę kraujosruvą kairiame žaste bei odos nubrozdinimą pilve, o A. L. sužalojimai – kaktoje, vokuose, viršugalvyje ir krūtinėje, todėl jie negalėjo tik galinėtis. Prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai esant tyčinei R. B. kaltės formai. R. B. ir M. L. žinojo, kad jo sveikatos būklė buvo ne itin gera, kad jis serga arterine hipertenzija, nesveika jo širdis, bet tai suvokdamas, R. B. vistiek sudavė jam kumščiu tiesioginius smūgius į kaktą, akies sritis, viršugalvį. Darydamas veiką, R. B. turėjo pareigą būti atsargus. Paties konflikto pradžios momentas yra neaiškus (M. L. teigia, kad A. L. ją stumdė, lipo keliais ant pilvo, tačiau iš eksperto išvados matyti, kad nei nubrozdinimų, nei kraujosruvų tose vietose nėra), todėl negalima tiksliai nustatyti kaltinamojo R. B. vizito į jų namus tikslo. R. B. argumento, kad A. L. perbraukė M. L. pirštu per smakrą, negalima traktuoti konfliktine situacija, dėl ko reiktų surengti „linčo“ teismą. M. B. pareiškė, kad tokių konfliktų niekada nėra buvę, N. V. parodymai visiškai neatitinka tikrovės, nes, jos papasakota įvykių versija, visiškai neatitinka konflikto šalių parodymų, pačių grumtynių ji nematė, o papasakojo iš M. L. perpasakotos situacijos. Realybės neatitinka ir liudytojos R. P. parodymai, kad „visą gyvenimą, kai gyvena, A. L. muša mamą“. Išteisintoji M. L. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo A. L. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš A. L. M. L. bylinėjimosi išlaidas.

Išteisintoji- nukentėjusioji M. L. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai ir tinkamai įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, jog nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėties. Konfliktinė situacija susidarė dėl A. L. neteisėtų veiksmų, užpuolant namuose ją ir jai grasinant.Visiems jiems nežymūs sveikatos sutrikdymai padaryti buvo jų tarpusavio grumtynių metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal BK 140 str. 1 d. (pagal šį straipsnį apeliantas prašė M. L. ir R. B. pripažinti kaltu) atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Duomenimis byloje nustatyta, kad kiekvienam iš įvykio dalyvių nežymiai sutrikdyta sveikata buvo jų tarpusavio konflikto metu. Tokią išvadą patvirtina liudytojo D. K. parodymai apie tai, kad jis, išgirdęs triukšmą, laiptinėje matė besistumdančius ir besimušančius apeliantą ir R. B., liudytojos N. V. parodymai apie tai, kad ji girdėjo verkiant ir šaukiant „gelbėkit“ M. L., matė, jog atvažiavusiam R. B. apeliantas buvo įsikibęs į atlapus ir smaugė šį, girdėjo A. L. grasinimus, kad užmuš, pasmaugs ir t.t.

Duomenimis byloje nustatyta ir tai, kad konfliktai ir barniai tarp abiejų L., tęsiasi gan ilgą laiką. Apelianto nurodyto incidento metu nežymūs sveikatos sutrikimai padaryti buvo visiems šio konflikto dalyviams, tad teismas pagrįstai konstatavo, kad visiems konflikto dalyviams, kurių tarpe yra ir apeliantas, konstatuoti padarytais sužalojimai būdingi yra sužalojimams, padarytiems tarpusavio grumtynių metu. Duomenų, kad vykusių grumtynių metu būtų siekiama A. L. sveikatą nežymiai sutrikdyti tyčia, nėra. Ne tik prašydamas M.

Tiek prašydamas M. L. ir R. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., tiek ir prašydamas nuosprendį R. B. ir M. L. atžvilgiu panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, apeliantas prašymus grindė ir grindžia vien tik sąvokų prasmės analizavimu, savo pamąstymais, spėjimais bei prielaidomis, jog nusikaltimas jo atžvilgiu galėjo būti padarytas, tačiau jokių tokius jo teiginius, pamąstymus, nesutikimus pagrindžiančių faktinių duomenų, nepateikia ir motyvuotai savo išvadų, nepagrindžia, tad pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą, nėra ir skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Apelianto A. L. skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėAlgerdas UrbšysViktoras Preikšas