Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-25 · Civilinė byla Nr. e2S-933-779/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e2S-933-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02866-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „EDS Invest“
Pareiškėjas
„BETELGEUSE“
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-933-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02866-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „BETELGEUSE“ EOOD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Construction Ace“, UAB „Emilė“ ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas „BETELGEUSE“ EOOD pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas), pardavimą.

2. Nurodė, kad „BETELGEUSE“ EOOD yra skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius. Antstolis A. B. yra užvedęs vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/01864, Nr. 0042/20/01865, kuriose atliekamas 11 526 876,70 Eur skolos ir 37 896,58 Eur palūkanų, 10 600 092,68 Eur skolos ir 36 592,10 Eur palūkanų išieškojimas iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Iš viso skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolingas kreditoriui (pareiškėjui) „BETELGEUSE“ EOOD 22 201 458 Eur. 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjas išsiuntė antstoliui D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio D. K. 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą S-21-174-806, atšaukti varžytines Nr. 202981 ir paskirti negyvenamų patalpų-parduotuvės naują rinkos vertės ekspertizę.

3. Pareiškėjo manymu, antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas ir teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas patvirtinta, kad parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra žymiai didesnė (200 000,00 Eur) nei antstolio D. K. prieš daugiau nei metus (2019 m. lapkričio 12 d.) nustatyta turto rinkos vertė (152 000 Eur). Antstolio D. K. daugiau nei prieš metus nustatyta turto rinkos vertė yra pasenusi ir dėl to turto pardavimo varžytinėse nustatyta kaina yra neteisinga. Pareiškėjas (skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius) siekia apginti savo teises, užtikrinti, kad skolininko turtas, kurio rinkos vertė yra žymiai didesnė nei antstolio nustatyta vertė, nebūtų parduotas per pigiai, kad iš turto pardavimo būtų padengta kuo daugiau skolininko prievolių kreditoriams. Jei tokios antstolio varžytinės įvyks, tai gauta už turtą suma bus neproporcinga to turto realiai rinkos vertei ir tokiu būdu bus neproporcingai apribotos kreditorių turtinės teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomą skolininko „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo „BETELGEUSE“ EOOD 2021 m. sausio 29 dienos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodinėja, jog parduodavo ginčo turto (parduotuvės patalpų) reali vertė yra 35 procentais didesnė (sudaro 200 000,00 Eur), nei nustatyta antstolio D. K. skundžiamu 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu (152 000,00 Eur). Prie pareiškimo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo įrodinėjama ginčo turto rinkos vertė (200 000,00 Eur) nustatyta 2021 m. sausio 22 d. antstolio A. B. vykdomosiose bylose paskirtos 2021 m. sausio 19 d. ekspertizės metu, tuo tarpu antstolis D. K., vykdydamas antrąsias pakartotines varžytines, vadovaujasi 2019 m. lapkričio 29 d. nustatyta turto (parduotuvės patalpų) rinkos verte.

6. Teismas konstatavo, kad nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas negalėtų būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas – egzistuoja.

7. Teismas nurodė, kad pagrįsti pareiškėjo argumentai, jog šiuo atveju egzistuoja ir antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi tuo atveju, jeigu ginčijamos paskelbtos varžytynės Nr. 202981 įvyktų, skundo tenkinimo atveju pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, dėl ko kiltų naujas teisminis ginčas, būtų apribota pareiškėjo galimybė apginti savo teises racionaliomis sąnaudomis. Tuo tarpu pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo, išnagrinėjus skundą, priėmimo atveju, antstolis galės atnaujinti išieškojimo procesą iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

8. Teismo teigimu, pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – varžytynių Nr. 202981 sustabdymas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. K. veiksmų – atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, užtikrina status quo išsaugojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba nutraukti civilinę bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Skundžiama nutartimi nepagrįstai vertinta, kad pareiškėjo skundas prima facie galėtų būti tenkintas. Apelianto vertinimu, nėra pareiškėjo skundo prima facie pagrįstumo, nes pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Skundžiamame Patvarkyme nuspręsta parduoti Turtą iš pakartotinių pirmųjų varžytynių. Pareiškėjo skunde nėra pateikta nei vieno patvarkymo dėl Turto pardavimo iš pakartotinų varžytynių trūkumo, nėra nurodyta CPK arba Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų dėl pakartotinų Turto varžytynių skelbimo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamu patvarkymu dėl Turto pardavimo iš pakartotinų varžytynių buvo nustatyta tik Turto pardavimo pakartotinėse varžytynėse pradinė kaina (o Turto vertė vykdomojoje byloje nustatyta antstolio D. K. 2020 m. sausio 15 d. patvarkymu), pripažintina, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme reiškia skundo prima facie nepagrįstumą.

9.2. Skundžiama nutartimi nepagrįstai vertinta, kad egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, pareiškėjo teisių pažeidimo, rizikos. Pareiškėjo argumentai, kad pardavus turtą iš varžytynių už antstolio nustatytą kainą, kuri 45 procentais mažesnė nei nustatyta pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, vėliau dėl to varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tokiai išvadai daryti nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi šie pareiškėjo argumentai pagrįsti tik spėjimais apie galimą varžytynių akto ginčijamą ir bylos, kurioje būtų sprendžiamas jo teisėtumo klausimas, teigiamą rezultatą asmens, prašančio jį pripažinti negaliojančiu, atžvilgiu. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.3. Turto pardavimo stabdymas pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat teisingumo principus. Turto pardavimo stabdymas nagrinėjamu atveju yra palankus pareiškėjui ir skolininkui, tačiau ne tikslu, kad Turtas būtų parduotas brangiau, bet siekiant ir toliau vilkinti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto Turto.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. turto vertintojas UAB „Negrita“ atliko pakartotinę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. negyvenamosios patalpos – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir nustatė, kad turto vertė 2019 m. lapkričio 12 d. buvo 152 000 Eur.

13. Antstolis D. K. 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-174-35710 nusprendė paskelbti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. negyvenamosios patalpos – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes neįvykusiomis.

14. 2020 m. sausio 8 d. antstolis D. K. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-806, kuriuo nusprendė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y.: negyvenamąją patalpą – parduotuvę (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. 202981, pradinė pardavimo kaina – 91 200 Eur).

15. 2020 m. sausio 19 d. turto vertintojas UAB „ideArt“ atliko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. negyvenamosios patalpos – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės ekspertizę ir nustatė, kad turto vertė 2021 m. sausio 19 d. d. buvo 200 000 Eur.

16. Suinteresuoto asmens manymu, kadangi turto vertintojas UAB „ideArt“ nustatė aukščiau nurodyto turto vertę didesnę nei turto vertintojas UAB „Negrita“ ir UAB „ideArt“ turto ekspertizė atlikta vėliau nei turto vertintojo UAB „Negrita“, antstolis ja turėjo vadovautis, priimdamas skundžiamą patvarkymą (2020 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-806). Pareiškėjo manymu, tai, jog turto vertintojai skirtingomis kainomis įvertino aptartą turtą, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo skundas yra prima facie pagrįstas, taigi, egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo skundas, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tikėtinai pagrįstas. Teismo manymu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas negalėtų būti tenkinamas.

18. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).

19. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

20. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).

21. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, teismų praktikoje pasisakyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).

23. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

24. Remiantis išdėstytu, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio (skundo) argumentus, padaro išvadą, kad ieškinys (skundas) yra preliminariai pagrįstas ir byloje galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, taigi, teismas turi teisę ir pareigą preliminariai įvertinti ieškinio (skundo) pagrįstumą.

25. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016, 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

26. Taip pat išaiškinta, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procese, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo skundas atmestas, nėra įsiteisėjęs, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1639-619/2020).

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjo skundas (kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8609-566/2020. Nurodyta nutartimi teismas konstatavo, kad antstolis D. K., priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepažeidė CPK nuostatų; sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl antstolio patvarkymo neteisėtumo yra atmestini. Nurodyta nutartimi teismas nutarė pareiškėjo skundą atmesti.

28. Remiantis aptarta teismų praktika, nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo skundo atmetimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8609-566/2020, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas.

29. Nustačius, kad skundas yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai, vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tokios priemonės buvo taikytos, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

30. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas negali būti siejamas vien su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, manytina, būtų neproporcinga priemonė pareiškėjo skundo reikalavimams užtikrinti.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad neegzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo „BETELGEUSE“ EOOD prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė