Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2016 m. birželio 5 d., 15 val., Molėtų r. sav., kelias Vilnius – Utena 64 km., vairuodamas transporto priemonę automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d., nes jis pažeidė KET 5 ir 17 p. reikalavimus.

D. J. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir 2016-06-05 policijos pareigūnei paaiškino, kad tą dieną nusprendė nuvykti į Uteną, jam priklausančiu automobiliu važiavo penkiese, jis sėdėjo ant galinės sėdynės ir nevairavo. Iš Utenos jį parvežė draugas, kurio vardo ir pavardės nežinojo. Važiuojant keliu Vilnius – Utena, apie 64 km (ties Molėtais), keturiese išlipo iš automobilio, o penktas draugas išvažiavo su dviračiu ir automobilis liko stovėti.

Teismo posėdžio metu teigė, kad jis automobilio nevairavo tą dieną. Su kaimynais keturiese šventė gimtadienį savo kieme, po to nuvažiavo prie kavinės „Zodiakas“, dar vėliau prie „Kelmynės“. Vairavo draugas D. T., bet kai jam nusibodo jų kompanija, jis pastatė mašiną šalikelėje netoli „Kelmynės“ ir juos paliko. Jis, D. J., buvęs girtas, ėjo statyti avarinio ženklo, bet priėjo policijos pareigūnas ir davė pūsti alkotesterį, jis atsisakęs tai daryti, sakydamas jam kad nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant neprisipažinimo, jo kaltė dėl vengimo patikrinti neblaivumą visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), L. M., K. S. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 5, 6, 7), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 8) ir jų parodymais teismo posėdžio metu, kitais bylos duomenimis.

Liudytojas, policijos pareigūnas Andrius Novodvorskas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog D. J. tuomet vengė girtumo patikrinimo. Jo vairuojančio tiesiogiai nematė, bet privažiuodami tarnybiniu automobiliu prie kelkraštyje stovėjusio jo automobilio pastebėjo, kad D. J. sėdėjo už vairo, o kitas asmuo šalia ja. Ten buvusi liudytoja L. M. tvirtai teigė, kad vairavo D. J., ji sakė, kad vos neatsitrenkė į juos, prieš tai jis buvo įvažiavęs į pievą. Dėl to nebuvo jokių abejonių, bet jis kategoriškai neigė vairavimą, buvo išgėręs, juokavo, kėlė versijas, atsisakinėjo pūsti į alkotesterį – „tai pūsiu, tai nepūsiu“.

Liudytoja, policijos pareigūnė Natalija Isajeva teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena kaip pagal iškvietimą nuvyko į vietą, kur kelyje Vilnius – Utena, netoli „Kelmynės“ stovėjo automobilis. Juos pasitiko liudytoja L., paaiškino situaciją. Iš vairuotojo pusės išlipo D. J., o iš keleivio pusės – K. S.. Iš matymo juos pažįsta. D. J. pasakojo, kad juos atvežė draugas, kuris išvažiavo su dviračiu, bet jo neįvardijo. Jis neigė, kad vairavo. Girtumą tikrintis atsisakė, teigdamas, kad nevairavo ir jam nereikia tikrintis. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. J. pažįsta.

Birželio 5 d., sekmadienį buvo sūnaus pirmoji komunija, šeimos pietūs „Kelmynėje“. Išvažinėjo su šeima ir vaikais iš aikštelės, kai pro juos labai greitai pralėkė mašina. Kai išvažinėjo, matė tą autobusiuką stovintį pievoje. Išvažinėdami į plentą sustojo taip, kad nesuprastų, jog juos stebi ir jie nebuvo dingę iš akiračio. Iškvietė policiją, pareigūnai važiavo ilgai. Matė, kad iš vairuotojo pusės išlipo D. J.. Trečio žmogaus tikrai nebuvo. D. J. vėliau ėjo pas ją į namus, bet ji pati tuo metu namie nebuvo, jis norėjo prašyti neliudyti.

Liudytojos R. J. parodymai nėra teisiškai reikšmingi, todėl neaptarinėjami.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų ir L. M., kuri pažino už vairo buvusį ir automobilį vairavusį D. J. bei keleivio vietoje sėdėjusį K. S., parodymais, kurie yra nuoseklūs ir patikimi. Nenustatyta, kad pareigūnai ir ši liudytoja būtų suinteresuoti D. J. pakenkti ir jį apkalbėti. Tuo tarpu D. J. savo parodymus dėl automobilio vairavimo aplinkybių keitė, iš pradžių nurodydamas, kad važiavo į Uteną penkiese, o iš Utenos parvežė draugas, kurio nei vardo nei pavardės nežinojo, teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti keliese važiavo, tačiau jau įvardijo, kad automobilį vairavo jo draugas D. T.. Teismas sprendžia, kad net jeigu kažkurį laiko tarpą minėtą automobilį ir vairavo šis asmuo, tai, pasak jo, kai jam įgriso girta kompanija, ją ir automobilį jis paliko bei pasišalino. O automobilio savininkas D. J., pats pripažinęs, jog tą dieną girtavo, perėmė vairavimą, ką akivaizdžiai matė L. M.. Taigi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jis pažeidė protokole nurodytus KET punktų reikalavimus, atsisakė tikrintis neblaivumą. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį D. J. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Pagal LR ATPK 30 str., skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, nedirbantis, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad D. J. skirtina administracinė nuobauda – bauda, artima ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytam jos vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR ATPK 126 str. 4 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir skirti jam 700 EUR (septynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Paskirtą baudą asmuo turi sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo nurodyme gavėju nurodant VMI, gavėjo kodą 188659752, identifikacinį kodą ROIK 16058533403 ir įmokos kodą.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.