Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 4 d., apie 7.35 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu M. S. vairuojamu automobiliu. Teismai konstatavo, kad V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 164 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų mirė M. S. ir jo vairuojamo automobilio keleivis R. S., o minėto automobilio keleiviui A. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu V. L. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje netyrė eismo įvykį nulėmusių aplinkybių ir jį pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nesant pakankamai įrodymų dėl jo kaltės. Specialistų išvados, kuriomis rėmėsi teismai, yra abejotinos ir atliktos tik pagal nukentėjusiojo A. V. prieštaringus parodymus. Liudytojų R. J., J. P., V. P. parodymai nėra informatyvūs. Kasatorius taip pat nurodo, kad byloje buvo iš esmės pažeisti BPK 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. Jo nuomone, šioje byloje reikėjo paskirti kompleksinę ekspertizę, kuria buvo galima nustatyti tikslesnį eismo įvykio mechanizmą, tikslesnes nukentėjusiųjų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, ir atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, tačiau šie kasatoriaus prašymai buvo nepagrįstai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrino formaliai, bylos aplinkybių bei įrodymų išsamiai netyrė, o dėl eismo įvykio aplinkybių padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras G. Paškevičius prašo nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. L. kaltės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį yra pagrįstos įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas šias išvadas patikrino tinkamai, atlikdamas įrodymų tyrimą, o nuteistojo prašymus dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimo išsprendė laikydamasis nustatytos tvarkos. Be to, teismai vertino ne tik nuteistojo, bet ir kito eismo įvykio dalyvio veiksmus. Todėl, prokuroro nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo padaryti kasaciniame skunde minimų teisės normų pažeidimai. Prokuroras taip pat nurodo, kad nuteistojo kasacinio skundo motyvai, susiję su fakto, bet ne teisės klausimais, turi būti palikti nenagrinėti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusieji J. S., V. S. ir A. V. prašo nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti. Jie nurodo, kad V. L. kaltė yra įrodyta teismų sprendimuose tinkamai įvertintais įrodymais, o kasatoriaus priešingi argumentai yra nepagrįsti. Nukentėjusių nuomone, šios bylos aplinkybės yra išsamiai ištirtos, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, o kasaciniame skunde nurodyti BPK reikalavimai nebuvo pažeisti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. L. nuteisimo

V. L. nurodo, kad dėl jam inkriminuoto eismo įvykio jis nekaltas. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra V. L..

KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, o pagal KET 164 punktą vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu vairuodamas automobilį V. L. šių KET reikalavimų nesilaikė, nes prieš įvykį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu M. S. vairuojamu automobiliu. Tai, kad V. L. prieš automobilių susidūrimą buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, matyti iš teismų posėdžiuose patikrintų duomenų – eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos, kurie liudija apie įvykio pėdsakų išsidėstymą eismo juostoje, kuria važiavo M. S. automobilis, eismo įvykio metu šiame automobilyje buvusio A. V. parodymų ir kitų duomenų. V. L. veiksmai – važiavimas ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą – kėlė pavojų eismo saugumui, o šiuo atveju sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo M. S. ir jo vairuojamo automobilio keleivis R. S., o minėto automobilio keleiviui A. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. V. L. nurodomos eismo įvykio aplinkybės bei duomenys, nurodyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvadoje, buvo vertinami kartu su kitais įrodymais. Teismai įvertino ir kito eismo dalyvio veiksmus, tačiau, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo V. L. padaryti KET pažeidimai. Esant tokioms aplinkybėms laikyti, kad teismai, pažeisdami BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje netyrė eismo įvykį nulėmusių aplinkybių ir V. L. pripažino kaltu nesant įrodymų dėl jo kaltės, nėra pagrindo.

V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės ir kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota V. L. veika. Motyvų dėl paskirtos bausmės, civilinių ieškinių išsprendimo ar iš jo priteistų proceso išlaidų kasatorius nenurodo. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl eismo įvykio aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl apeliacinio proceso metu gautos Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvados, ją vertino kartu su kitais įrodymais ir nurodė išsamius motyvus dėl šios išvados ir kitų byloje esančių specialistų išvadų. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus dėl V. L. kaltės, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinio proceso yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, atliko įrodymų tyrimą. Teismo priimta nutartis atitinka jai keliamus BPK reikalavimus, joje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. L. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius V. L. apeliacinio skundo argumentus dėl kaltės, bylos aplinkybių bei įrodymų, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Byloje pateikti prašymai dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo ir parodymų patikrinimo vietoje atlikimo yra išspręsti nepažeidžiant BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Iš šios bylos taip pat matyti, kad BPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, V. L. ir jo gynėjui nebuvo suvaržytos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.