Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-119/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-03
Bylos Nr.
2A-119/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
Lietuvos sporto federacijų sąjungos
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-119/2007Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6, 35.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės, Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Kornelijai Janonytei,atsakovui V. G. ,atsakovo atstovui adv. Vaclovui Blažiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-39/2006 pagal ieškovo Lietuvos sporto federacijų sąjungos ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos sporto federacijų sąjunga (toliau – Sąjunga) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. , prašė priteisti iš atsakovo 155 611,29 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 1997 m. - 2004 m. laikotarpiu ėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos direktoriaus ir prezidento pareigas. Atstovaudamas ieškovą, atsakovas įvairių renginių organizavimui imdavo Lietuvos sporto federacijų sąjungos pinigus, tačiau dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai buvo panaudoti Lietuvos sporto federacijų sąjungos reikmėms ar jos rengiamiems renginiams organizuoti, pateikė tik iš dalies. Taigi, atsakovas liko skolingas ieškovui 155 761,29 Lt. Tai, kad atsakovas nėra pateikęs išlaidas patvirtinančių dokumentų, patvirtina jo paties 2004 m. kovo 4 d. rašte nurodytos aplinkybės. Atsakovas šiame rašte pripažino savo įsiskolinimą, įsipareigojo gautus pinigus grąžinti ir patvirtino, kad dėl įsiskolinimų ieškovui atsistatydino iš prezidento pareigų bei buvo nušalintas ir iš direktoriaus pareigų. 2005 m. vasario 1 d. prašyme Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidiumui atsakovas pripažino savo skolą ieškovui bei prašė leisti likviduoti jo įsiskolinimą per 2005-2008 metų laikotarpį pagal pateiktą grafiką. Iš atsakovo darbo užmokesčio 2005 m. balandžio mėn. ir išmokos, išmokėtos šalių susitarimu išeinant iš darbo, buvo išskaičiuota 1650 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo Lietuvos sporto federacijų sąjungos ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo V. G. ieškovui 155 611,29 Lt skolos, 4 112,20 Lt žyminio mokesčio ir 1 699,20 Lt atstovavimo išlaidų, bei 5 procentų metines palūkanas nuo 2005 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas teigė, jog atsakovo pateikti dokumentai: PVM sąskaitos-faktūros, kvitai, čekiai ir kt., nepatvirtina fakto, jog atsakovas pinigus panaudojo ieškovo reikmėms ir interesais. Byloje esantis avanso apyskaitų apyrašas atspindi atsakovo lėšų panaudojimą ieškovo reikmėms už 1994 -1996 m., tačiau dokumentų už 1998-2004 m. laikotarpį susidariusį įsiskolinimą, atsakovas nepateikė, todėl teismas sprendė, jog atsakovas savo prievolę pateikti pinigų panaudojimą ieškovo reikmėms ir interesais patvirtinančius dokumentus bei grąžinti nepanaudotas lėšas įvykdė tik iš dalies, todėl privalo grąžinti ieškovui nepanaudotas lėšas. Teismas atsakovo argumentus dėl 2004 m. balandžio 5 d. patikrinimo išvados laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, jog patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovas aplaidžiai tvarkė Lietuvos sporto federacijų sąjungos buhalterinę apskaitą. Atsakovas dėl patikrinimo išvados ekspertizės skirti neprašė. Teismas įvertino ir tai, jog byloje yra įrodymai, kuriais atsakovas Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidiumui pripažino, jog šiai dienai jis nėra atsiskaitęs su ieškovu nuo 1995 m. už paimtus avansus. Atsakovas teigė, jog už gautus pinigus atsiskaitydavo Danijos ir Norvegijos sporto konfederacijoms, o Lietuvos sporto federacijų sąjungos buhalterijai ne visas ataskaitas buvo pateikęs laiku, todėl susidarė tokie įsiskolinimai. Atsakovas pripažino, jog jo paskaičiavimais jis turi dokumentų apytiksliai už 80 000 Lt, kad ieškos ir kitų ataskaitų už įvykdytus renginius, kad už paimtus pinigus nepateikė visų ataskaitų, kadangi dalis jų pasimetė, kad už paimtus avansus jis yra atsakingas ir pasiruošęs skolą visiškai padengti, tai yra atsakovas pripažino įsiskolinimą ieškovui. Teismas nurodė, jog atsakovo įsiskolinimą ieškovui patvirtina ir 2005 m. vasario 1 d. atsakovo surašytas prašymas leisti įsiskolinimą Lietuvos sporto federacijų sąjungai likviduoti per 2005-2008 metų laikotarpį pagal sudarytą grafiką. Teismas atsakovo argumentus, jog skolos pripažinimo raštą ir grafiką surašė naudojant prievartą, darant spaudimą, laikė nepagrįstais, kadangi atsakovas įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, konstatavo, jog atsakovas aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos, Visuomeninių organizacijų įstatymų reikalavimus, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė netinkamai, neišsamiai ir nenaudingai - lėšas naudojo ne Lietuvos sporto federacijų sąjungos tikslams ir liko skolingas ieškovui 155 611,29 Lt (CPK 177 str., 185 str.). Teismas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik po atsakovo atsistatydinimo iš užimamų pareigų ir, kad ieškinys yra pareikštas dėl skolos priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo, todėl netaikytinas trijų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kaip nurodė atsakovas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė materialinės teisės bei procesinės teisės normas, netinkamai nustatė ir išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškinio reikalavimas priteisti skolą yra neteisingas, nes ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai. Ieškovas su atsakovu buvo sudarę darbo sutartį, kurią pažeidus atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė ir pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (CK 6.2 str. 6.245 str. 2 d., 6.871 str.). Ieškovas sąmoningai suklaidino teismą, pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškinio reikalavimas priteisti atitinkamą sumą, kaip skolą, yra sąlygotas bendru ieškinio senaties terminu – dešimčia metų.

2. Apeliantas pripažįsta, jog dėl kvalifikacijos stokos ir nerūpestingumo padarė žalą ieškovui, o ne skolą, todėl prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

3. Teismui pateikė atsiskaitomuosius dokumentus, kurie turėjo būti vertinami, kaip išvestiniai arba antriniai įrodymai. Apeliantas teigia, jog pateikti rašytiniai įrodymai yra informacinio pobūdžio ir patvirtina išleistų lėšų tikslingumą, tai yra nuo įrodymo tinkamo vertinimo priklausė teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tik įrodžius žalos faktą, galima arba būtina priversti žalą atlyginti. Pažymi, jog apie ekspertizės skyrimą rašė atsiliepime bei apie tai kalbėjo teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos sporto federacijų sąjunga ginčija apeliacinio skundo argumentus, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. 1996-2004 metais dirbo vienu iš Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovų: nuo 1996 metų lapkričio mėnesio iki 2001 metų gruodžio mėnesio Sąjungos generaliniu sekretoriumi, o nuo 2001 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio sąjungos prezidentu, šiuo laikotarpiu jis dirbo ir Sąjungos direktorato direktoriumi (1 t, 6, 29, 33 b. l., t. 2, 101, 104, 105 b. l., t. 3, 67 b. l.). Patikrinus 2004 m. balandžio 5 d. Lietuvos sporto federacijų sąjungos biudžetinių, nebiudžetinių, valiutinių lėšų kasines išlaidas buvo nustatyta, kad V. G. nėra atsiskaitęs už visus paimtus iš kasos avansus grynais pinigais (1 t., b. l. 31). Vėlesniais apskaičiavimais pagal į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo nustatyta, kad V. G. liko Sąjungai skolingas 155 611,29 Lt ir ieškovas patikslintu ieškiniu tokio dydžio sumą prašė iš atsakovo priteisti (2 t. b. l. 128). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįsta, kad, dirbdamas vienu iš ieškovo vadovų, dėl kvalifikacijos stokos ir nerūpestingumo padarė ieškovui žalą, tačiau, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašo taikyti CK 125 straipsnio aštuntoje dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, tai yra sutinka atlyginti žalą įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino ribose.

CK normos numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (minėta CK 1.125 str. 8 d.) ir teismas taiko ieškinio senatį, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.) , tačiau iš ieškovo pateikto į bylą atsakovo 2005 m. vasario 1 d. prašymo matyti, kad V. G. prašė Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidiumo leisti jam likviduoti įsiskolinimą per 2005-2008 metus (t. 2, b. l. 107). Taigi šiuo prašymu atsakovas nutraukė ieškinio senatį (CK 1.130 str. 2 d.), pripažino 140 000 Lt skolą ieškovui ir sutiko ją atlyginti. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pateikė nepažeisdamas trejų metų termino po minėto atsakovo prašymo pateikimo (1 t, b. l. 2), todėl atsakovo argumentas dėl trejų metų ieškinio senaties taikymo nepagrįstas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas pareiškė, kad pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio Darbo kodekso (toliau – DK) 254 straipsnio nuostatas žalą jis privalo atlyginti trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma, nes DK normos nenumato, jam pareigos atlyginti visą padarytą žalą.

Nurodytas argumentas nepagrįstas. Iki 2003 m. sausio 1 d. (ieškovas žalą skaičiuoja nuo 1997 metų) galiojusio DK 145 straipsnio antra dalis numatė, kad darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, kurią padarė gaudami vertybes pagal vienkartinius dokumentus, šiuo atveju pinigus pagal kasos išlaidų orderius, o nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio DK 255 straipsnio pirmos dalies 5 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta kituose įstatymuose. Pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nagrinėjamą žalos atlyginimą reglamentuoja CK 2.87 straipsnio penkta dalis. Ši norma nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad atsakovas, dirbdamas vienu iš Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovų ir būdamas atsakingas už įstatais reglamentuotą sąjungos veiklą bei jos turto panaudojimą pagal paskirtį, pažeidė Visuomeninių organizacijų bei Buhalterinės apskaitos įstatymų ir Sąjungos įstatų imperatyvias nuostatas, kadangi ėmė iš ieškovo kasos dideles pinigų sumas Sąjungos vykdomai veiklai finansuoti, tačiau dėl aplaidumo, nerūpestingumo ar kitokių priežasčių tinkamai netvarkė finansinės apskaitos (išlaidų) dokumentų ir nesugebėjo pateikti teisėtų, pinigų naudojimą patvirtinančių, dokumentų. Dėl to yra kaltas dėl neteisėtais veiksmais padarytos ieškovui žalos ir privalo ją atlyginti (CK 6.245, 6.249 str.str.).

Kaip minėta, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė 155 611,29 Lt žalą, pats atsakovas pripažino padaręs 140 000 Lt žalą, tačiau, svarstant atlygintinos žalos dydį, yra reikšmingos ne tik šios, bet ir kitos byloje nustatytos bei apelianto nurodytos aplinkybės.

Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas nuo 1997 metų nepateikdavo visų pateisinančių išlaidas dokumentų už iš Sąjungos kasos gautus pinigus. Sąjungos prezidiumas ir Sąjungos finansinė tarnyba, kurie pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Sąjungos įstatus taip pat atsakingi už Sąjungos turto naudojimą pagal paskirtį ir tinkamą Sąjungos finansinę apskaitą, neturėjo atsakovui pretenzijų dėl jo gautų pinigų panaudojimo. Iš Sąjungos prezidiumo posėdžių protokolų ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovas netgi darbo teisinių santykių (darbo sutarties) su atsakovu nebuvo tinkamai įforminęs ir tik 2004 m. sausio mėnesį pradėjo reikalauti atsakovo atsakomybės už gautus pinigus. Atsakovo neatsiskaitymai už gautus pinigus nuo 1997 metų konstatuoti tik 2004 m. balandžio 5 d. Tai rodo, kad paties ieškovo valdymo organų ir atsakingų darbuotojų aplaidūs veiksmai sudarė V. G. įvaizdį, kad jis tinkamai tvarko ir atsiskaito už gautus iš Sąjungos kasos pinigus, ir prisidėjo prie atsakovo daromos turtinės žalos didėjimo. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė suteikia pagrindo mažinti atsakovo atsakomybę. Be to, svarstant atlygintinos žalos dydį, kolegijos nuomone, turi reikšmės ir apelianto nurodoma aplinkybė dėl jo turtinės padėties. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas po atleidimo iš darbo pas ieškovą buvo bedarbis (3 t., b. l. 4). Šiuo metu, jo teigimu, uždirba apie 2000 Lt per mėnesį, kartu su žmona augina tris vaikus, kurių vienas nepilnametis (3 t., b. l. 5). Ši aplinkybė rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera ir labai didelės žalos atlyginimo sumos jis nebus pajėgus sumokėti. Pagrįstas atlygintinos žalos sumažinimas gali skatinti jį greičiau atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas tyčiniais, nusikalstamais veiksmais padarė žalą, mano, kad protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 str.) atlygintiną ieškovui žalą sumažinti iki 80 000 Lt (CK 6.251 str.).

Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai pripažino, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą, tačiau nepakankamai įvertino aplinkybes, kurios suteikia pagrindą ženkliai mažinti atlygintiną žalą, todėl ginčijamas sprendimas keistinas mažinant priteistą sumą iki paminėtos 80 000 Lt sumos.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs teismo sprendimą, pakeičia pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo priteista ieškovui 4 112,20 Lt žyminio mokesčio dalis mažintina iki 2 114 Lt, ieškovui priteista iš atsakovo advokato atstovavimo išlaidų sumą mažintina iki 1 000 Lt, o valstybei priteistos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems reikalavimams – iš atsakovo 18,70 Lt ir iš ieškovo 17,70 Lt.

Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis (2 114 Lt), kurios mokėjimas buvo atidėtas (t. 3, b. l. 22).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį permokėjo 591,64 Lt žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis mažintina permokėta suma ir iš ieškovo priteistina 1 407 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas valstybei – iš atsakovo 13 Lt ir iš ieškovo 12,40 Lt.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai mažintina ieškovo prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš teismo specialiosios sąskaitos grąžintinas 4 000 Lt užstatas, įmokėtas ekspertizės, kuri nebuvo atlikta, išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti ir jo redakciją išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui Lietuvos sporto federacijų sąjungai (įmonės kodas 9159573) iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) žalos, 2 114 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika litų) žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teisme, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui Lietuvos sporto federacijų sąjungai iš atsakovo V. G. 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 80 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei 18,70 Lt (aštuoniolika litų 70 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo V. G. ir 17,70 Lt (septyniolika litų 70 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme iš ieškovo Lietuvos sporto federacijų sąjungos.“

Priteisti valstybei 2 114 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš atsakovo V. G. ir 1 407 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovo Lietuvos sporto federacijų sąjungos.

Priteisti valstybei 13 Lt (trylika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo V. G. ir 12,40 Lt (dvylika litų 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo Lietuvos sporto federacijų sąjungos.

Priteisti ieškovui Lietuvos sporto federacijų sąjungai iš atsakovo V. G. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui Lietuvos sporto federacijų sąjungai iš teismo specialiosios sąskaitos 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) užstatą, įmokėtą ekspertizės, kuri nebuvo atlikta, išlaidoms apmokėti.

TeisėjaiAudronė JarackaitėDanutė MilašienėVincas Verseckas.