Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. G., trečiajam asmeniui L. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Š. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo teikimo. Nėra duomenų, kad susidariusi situacija galėtų pasikeisti.

A. V. Grikainytė teismo posėdžio metu su visais ieškinio reikalavimais sutiko.

Tretysis asmuo L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad su anūku K. B. sutaria gerai, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė V. G. yra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina (8 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio tėvas L. B. (9 b. l.). 2020-03-06 pranešime apie galimą vaiko teisų pažeidimą užfiksuota, kad V. G. neatlieka motinos pareigų, nesirūpina sūnumi, vaikas gyvena pas močiutę (10 b. l.). Apklausų metu L. G. ir V. G. patvirtino, kad vaikas gyvena pas močiutę, kuri juo rūpinasi, o motina sutiko, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji priežiūra (11, 12 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų rašte nurodoma, kad šeimai nuo 2019-10-17 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Nurodoma, kad šeimoje yra bendravimo ir bendradarbiavimo problemų, tačiau V. G. nelinkusi keisti šeimos situacijos, atsisako auginti vaiką (13 b. l.). Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad vaiko ir motinos santykiai įtempti, pastaroji linkusi kaltinti sūnų dėl netinkamo elgesio, tačiau pati nesiima jokių pozityvių veiksmų keičiant jo elgesį (15-25 b. l.). 2020-04-10, 2020-05-08 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų pagalbos planuose numatytos priemonės siekiant atstatyti vaiko ir motinos emocinį ryšį (27-33, 40-48 b. l.). 2020-05-06 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų rašte nurodoma, kad vaiko motina neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos finansinė padėtis sunki, trūksta motinystės įgūdžių, todėl tikslinga nustatyti laikinąją globą, laikinąją globėja ir turto administratore paskiriant vaiko močiutę L. G. (35-36 b. l.). Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad vaikui gera gyventi pas močiutę (37-38 b.l.). 2020-05-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi leista paimti K. B. iš motinos V. G. (49-50 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2020 m. birželio 1 d. vaikui nustatyta laikinojo globa, jo laikinąja globėja ir turto administratore paskirta L. G. (51 b. l.). 2020-08-06 V. G. nurodė, kad atsisako atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo pagalbos, bei nenori auginti sūnaus (55 b.l.). 2020-08-24 motyvuotame siūlyme nurodoma, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, tačiau vaiko motina nekeičia savo elgesio, dėl ko toliau išlieka pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei (69-71 b. l.). (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešime nurodoma, kad vaiko močiutė domisi vaiko ugdymu, bendrauja ir bendradarbiauja su progimnazija (72 b.l.). L. G. pateikė sutikimą tapti anūko K. B. nuolatine globėja (73 b.l.). Globojamo vaiko aplankymo akte užfiksuota, kad pas globėją vaikui sudaryta saugi ir vaiko fizinius poreikius atitinkanti aplinka (87-94 b. l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė V. G. dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi K. B., jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, teikti lėšas jo išlaikymui, tuo darydama ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jos interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio sūnaus K. B. atžvilgiu neterminuotai.

Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus atsakovės valdžią, jai išlieka pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė V. G. neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. B.. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad prašoma priteisti išlaikymo suma nėra akivaizdžiai per didelė ir yra reikalingas tam, kad užtikrintų būtinas atsakovės sūnaus vystymosi sąlygas, todėl iš atsakovės V. G. jos nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 156,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui sūnui K. B. teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavestina tvarkyti laikinajai globėjai ir turto administratorei L. G..

Sprendimo dalys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nukreiptinos vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją L. G. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CPK 88, 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nedirbanti, bei į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečio sūnaus K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 156,00 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus) mokamus kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. spalio 16 d. iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečiui vaikui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti laikinajai globėjai L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąjį globėją L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.