- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- A5.-547-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00150-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei M. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini)., surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laikotarpiu nuo 2020-10-27 00 val. 00 min. iki 2020-10-28 14 val. 00 min E. V., būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, atstovaudamas juridinio asmens interesus, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojų E. S. ir A. V. įdarbinimą savo įmonėje mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios ir šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnį, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) 2020-10-26 su A. V. ir E. S. sudarė darbo sutartis ir minėti asmenys pradėjo dirbti nuo 2020-10-27. Jie dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdomi pagalbiniai darbai. Apie šių asmenų įdarbinimą elektroniniu paštu Sodrai 2020-10-27 siuntė pranešimą, tačiau jis buvo nepriimtas Kitą pranešimą apie minėtų asmenų įdarbinimą išsiuntė spalio 28 d. Pripažįsta, kad pavėlavo pateikti minėtai įstaigai pranešimą apie A. V. ir E. S. įdarbinimą. Nurodo, kad ateityje bus atidesnis ir tokių atvejų nepasikartos.
Institucijos atstovė prašo pripažinti kaltu E. V. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad atliekant patikrinimą 2020-10-28 13 val. 30 min. dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad E. V. (duomenys neskelbtini)dirbo A. V. ir E. S., tačiau apie jų įdarbinimą Sodrai nebuvo pranešta. Apie šių asmenų įdarbinimą buvo pranešta vėliau nei jie realiai pradėjo dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. kaltė, be jo paties prisipažinimo rašytiname paaiškinime (b.l. 15) bei teismo posėdžio metu visiškai įrodyta ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t.y. 2020-11-03 Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1125-0057 (b.l. 3-4); E. V. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotais duomenimis apie tai, kad A. V. ir E. S. E. V. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020-10-27 (b.l.16), E. S. ir A. V. darbo sutartimis (b.l. 17-18, 19-20), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (7.2 E)DV_S, kita rašytine bylos medžiaga.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 ir 2 punktuose, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad A. V. ir E. S. buvo įdarbinti E. V. (duomenys neskelbtini)darbininkais, tačiau „Sodrai“ duomenys apie minėtus asmenis laiku ir tinkamai nebuvo pateikti. Jis neįsitikinęs ar duomenys Sodrai perduoti tinkamai ir leisdamas darbuotojams dirbti, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią įstatymo normą, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tai, kad apie A. V. ir E. S. įdarbinimą buvo pranešta Sodrai vėliau, nešalina individualios įmonės savininko E. V. atsakomybės.
Teismas daro išvadą, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes E. V. nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalyje, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos ir darbdaviui kylančių pareigų, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos paskyrimo
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis vadovaujamasi tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas (net ir minimalios), atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Šiuo atveju E. V. padarytas pažeidimas – vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Taigi nelegalaus darbo pažeidimu daroma esminė žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Tačiau pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui (individualizavimui) turinčias įtakos aplinkybes. E. V. su padarytu nusižengimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Jis baustas administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (b.l. 5), kuris nelaikytinas labai pavojingu. Nustatyta, kad nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, darbo sutartys su darbuotojais E. S. ir A. V. sudarytos 2020-10-26, jie pradėjo dirbti nuo 2020-10-27, o apie įdarbinimą Sodroje pranešimas gautas 2020-10-28 14 val. 48 min.
Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Visuma išdėstytų aplinkybių vertinamos E. V. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios aplinkybės. Taigi šiuo atveju taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir už administracinį nusiengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn E. V. turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime nurodant „bauda administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-547-750/2020, ROIK: 20125095230“).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.