Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. G. ir V. G. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti šalių 2018 m. lapkričio 5 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys taikiai susitarė dėl santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto ir prievolių pasidalinimo. Pareiškėjai nurodo, kad jų santuoka buvo nutraukta 1999 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, tačiau nutraukiant santuoką sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Santuokos nutraukimo faktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką iki santuokos nutraukimo fakto įregistravimo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl šiuo laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir prievoles šalys siekia pasidalinti teismui pateikta tvirtinti 2018 m. lapkričio 5 d. taikos sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo vykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnyje numatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 6.984 straipsnis).

Pareiškėjai taikos sutarties 1 dalyje nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 2 aukštų pastatą su žemės sklypu, u. n. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 3.2 punkte pareiškėjai susitaria, kad minėtas turtas atitenka pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 786 straipsnyje reglamentuojama, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Taigi minėtame straipsnyje įtvirtinta išimtinė jurisdikcija eliminuoja kitoms nei Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigoms galimybę spręsti ginčus dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, ši taisyklė taip pat reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių, leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjai taikos sutarties 1 dalyje nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tai reiškia, kad nutraukus santuoką turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju, buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad santuokos metu kiekvienas iš pareiškėjų įgijo po ½ dalį minėto turto. Darytina išvada, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė nutraukus santuoką, o bendrojoje dalinėje nuosavybėje pareiškėjų turto dalys jau yra nustatytos, todėl dalies perleidimo bendraturčiams klausimas spręstinas ne teismine tvarka, o sudarant turto perleidimo sandorį notarine tvarka, kaip numato CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų pateikta taikos sutartis netvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjų E. G. ir V. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.