- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-295/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Linas Šiukšta (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo
V. P. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo V. P. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 25 d., apie 23 val., Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, girtaudamas su iki tol nepažįstamu J. K. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu susistumdęs su J. K. ir su juo pargriuvęs ant grindų, gulinčiam J. K. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių metaliniu strypu į galvą, padarydamas nukentėjusiajam daugybines muštines žaizdas galvoje, odos nubrozdinimus, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, atvirus daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kairės pusės ir pamato kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo ir kietojo smegenų dangalo plyšimą kairėje momeninėje srityje, galvos smegenų kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio momeninės ir pakaušinės skilčių žievės bei požievio apardymą, daugybines difuzines ir židinines kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvą liežuvio dešiniajame krašte ir galvos smegenų sumušimą. Nuo galvos kairės pusės sumušimų su daugybinėmis muštinėmis viršugalvio, kaktos ir pakaušio kairės pusės žaizdomis, atvirais kaukolės skliauto bei pamato kairės pusės lūžiais ir galvos smegenų apardymo bei sumušimo J. K. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. P. nužudė J. K. .
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kaltu prisipažino pilnai, tačiau su nuosprendžiu nesutinka, nes teismas neteisingai nustatė ir įvertino kai kurias padaryto nusikaltimo aplinkybes. Jis nesutinka su nustatytu J. K. jo suduotų smūgių skaičiumi. Ekspertai nustatė, kad J. K. buvo suduota dešimt smūgių ir buvo padaryta išvada, kad visus tuos smūgius sudavė jis, buvo aiškinama, kad smūgių skaičius šiuo atveju didelės reikšmės neturi. Tačiau jis gerai žino, kad tiek daug smūgių nesudavė ir tai laiko svarbia aplinkybe, nuo kurios priklauso jo paties ir nužudytojo artimųjų požiūris į jo padarytą veiką. Jo nuomone, dalis sužalojimų J. K. galėjo būti padaryta dar anksčiau. Nors ekspertas nurodė, kad visi sužalojimai J. K. buvo padaryti panašiu laiku, tačiau nukentėjusiajam buvo nustatytas didesnis negu 3 promilių girtumas, o jie kartu išgėrė tik du butelius vyno. Tai reiškia, kad J. K. vartojo alkoholį dar iki jų susitikimo ir galėjo dalį sužalojimų patirti kur nors kitur. Tai buvo galima patvirtinti arba paneigti dar ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus parduotuvės, kurioje jie pirko vyną, darytus vaizdo įrašus. Teisme apklaustas ekspertas irgi negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad J. K. buvo suduota būtent dešimt smūgių, o jis pats teisminio nagrinėjimo metu ginčytis dėl šios aplinkybės neturėjo galimybės jausdamas posėdyje dalyvavusios nužudytojo sesers dėmesį. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad konfliktą išprovokavo pats J. K. , kuris, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, buvo impulsyvus žmogus. Nukentėjusysis pasiūlė išgerti dar, tačiau jis atsisakė ir paprašė J. K. išeiti, o dėl to tarp jų ir kilo konfliktas. Jis neneigia savo kaltės ir mano, kad nieko nebūtų įvykę, jeigu alkoholio nebūtų gėręs ir jis pats. Tačiau šiuo atveju konfliktą, dėl kurio kilo tokios sunkios pasekmės, sukėlė pats nukentėjusysis. BK 59 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad kai veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis pats su J. K. konfliktuoti ir jį nužudyti nenorėjo. Tą dieną buvo geros nuotaikos, šventė dukros gimimą, dėl to netgi pasikvietė kartu išgerti iki tol nepažįstamą J. K. , tačiau nesugebėjo tinkamai įvertinti jo išsišokimo, o konflikto metu suveikė jo savigynos instinktas. Nors jis yra kaltas ir turi atlikti bausmę, tačiau nori ir privalo rūpintis savo šeima. Jo dukros motina I. K. yra invalidė ir nors jai padeda jos giminės bei artimieji, jai vienai auginti vaiką yra sunku. Jis pats nori greičiau sugrįžti į šeimą. Prašo, esant galimybei, jo nusikaltimą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. į BK 130 str. arba sušvelninti bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis V. P. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. į BK 130 str. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis V. P. pagrįstai pripažintas kaltu, kvalifikuojant nusikalstamą veiką teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę.
Nuteistojo V. P. kaltę ir konkrečias teismo nustatytas J. K. nužudymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų ir paties nuteistojo parodymai, nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kiti teisme išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš bylos ir paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis V. P. prisipažįsta kaltu, visų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu vykusių apklausų metu pripažino ir tebepripažįsta esmines J. K. nužudymo aplinkybes ir jų neginčija. Visų apklausų metu V. P. parodė, kad šventė savo dukros gimimą, vakare gatvėje susitiko iki tol nepažįstamą J. K. , kartu su juo parduotuvėje nusipirko vyno ir dviese atėjo į butą, priklausantį nuteistojo pažįstamam. Ten dviese išgėrė nusipirktą vyną ir geriant nebuvo kilę jokių konfliktų. Tačiau J. K. pasiūlė išgerti dar, nuteistasis atsisakė ir paprašė J. K. iš buto išeiti. Nuteistasis parodė, kad jis, norėdamas, kad J. K. išeitų, paėmė jam už peties, J. K. už jo užsikabino ir jie abu nugriuvo ant grindų. Nuteistasis parodė, kad gulėdamas ant grindų sugriebė atsitiktinai netoliese buvusį metalinį strypą ir sudavė juo irgi gulinčiam J. K. tris smūgius į galvą. Palikęs J. K. gulintį išėjo iš buto, vaikščiojo po miestą ir grįžo atgal tik kitą dieną. Radęs J. K. gulintį toje pačioje vietoje negyvą, jį nurengė, drabužius išmetė į šiukšlių konteinerį, o lavoną suvyniojo į užtiesalą, liftu užvešė iki paskutinio namo aukšto, o po to užkėlė jį ir paliko ant devyniaaukščio namo stogo. Po to iš Klaipėdos išvažiavo į Kėdainius ir ten jį po keleto dienų sulaikė policija.
Pripažindamas, kad tikrai atėmė J. K. gyvybę suduodamas jam smūgius metaliniu strypu ir netgi apeliaciniame skunde kelis kartus pakartojęs apie prisipažinimą kaltu, nuteistasis nesutinka tik su kai kuriomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad sudavė strypu J. K. ne 10, o tik tris smūgius, taip pat tai, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis, prašo provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiojo elgesį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo nusikalstamą veiką vertinti nužudymu labai susijaudinus ir perkvalifikuoti į BK 130 str. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė ir apie dar kitas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs savo apeliaciniame skunde. Jis parodė, kad konflikto metu metaliniu strypu pirmasis jam pačiam į ranką smūgį sudavė J. K. , todėl savo atsakomuosius veiksmus nuteistasis įvertino būtinąja gintimi. Apeliantas pareiškė prašymą paskirti naują teismo medicinos ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus ne tik dėl J. K. suduotų smūgių skaičiaus, tačiau ir dėl nužudymo laiko. Apeliantas nurodė, kad J. K. nužudė ne naktį iš 2007 m. lapkričio 25 d. į 26 d., o para anksčiau, t. y. naktį iš lapkričio 24 d. į 25 d. Visus apeliacinio skundo argumentus ir nuteistojo prašymus kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir paneigti išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad didžiąją dalį apelianto argumentų motyvuotai bei pagrįstai jau atmetė ir pirmosios instancijos teismas.
Nuteistojo argumentai dėl to, kad ginčyti eksperto išvadas teismo posėdyje jam sutrukdė neigiama posėdyje dalyvavusios nužudytojo sesers nukentėjusiosios R. P. reakcija, visiškai nepagrįsti. Nukentėjusioji R. P. turėjo procesinę teisę dalyvauti teisiamajame posėdyje ir tas jos dalyvavimas paties nuteistojo teisių nepažeidė. Juo labiau, iš bylos matosi, kad savo teises duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes, pareikšti prašymus ir užduoti klausimus nuteistasis netrukdomai realizavo. Apie tai, kad J. K. sudavė žymiai mažesnį smūgių skaičių, V. P. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje. Teisme jis pats pareiškė prašymą iškviesti į posėdį teismo medicinos ekspertą ir teismas šį jo prašymą patenkino. Eksperto apklausos metu nuteistasis uždavinėjo jam klausimus. Apeliantas dar nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudota galimybė peržiūrėti parduotuvėje, kurioje jis su J. K. pirko vyną, darytus vaizdo įrašus. Šie argumentai dėl tariamo ikiteisminio tyrimo nevisapusiškumo taip pat nepagrįsti. Pirmiausia, iš viso nėra jokių duomenų, kad nurodomoje parduotuvėje buvo įrengta stebėjimo kamera ir kad buvo daromi vaizdo įrašai. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad tokie įrašai, jeigu ir buvo daromi, tai jau yra neišsaugoti ir su tuo sutinka pats apeliantas. Tačiau patikrinti tokius įrašus nei pagrindo, nei galimybės neturėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Iš bylos matosi, kad V. P. buvo sulaikytas tik 2007 m. gruodžio 1 d., po J. K. nužudymo praėjus jau keletui dienų. Apie tai, kad nuteistasis su J. K. parduotuvėje pirko vyną, ikiteisminiam tyrimui tapo žinoma tik iš paties jau sulaikyto V. P. parodymų. Be to, pranešime apie įtarimą ne mažiau kaip 10 smūgių sudavimas buvo nurodytas tik 2008 m. kovo 4 d., kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau buvo gavę 2008 m. vasario 25 d. baigtą surašyti teismo medicinos specialisto išvadą. Pažymėtina, kad nei apklausiamas įtariamuoju, nei susipažindamas su jam pateikta visa bylos medžiaga, nei viso teisminio nagrinėjimo metu V. P. jokių prašymų surasti ir ištirti kokius nors vaizdo įrašus iš viso nebuvo pareiškęs, o apie tokią galimybę pirmą ir vienintelį kartą jis nurodė tik savo apeliaciniame skunde.
Tikrąjį nuteistojo suduotų J. K. smūgių skaičių patvirtina kiti įrodymai: specialistų išvados ir jas patvirtinantys kiti bylos duomenys. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 80 – 90) nurodyta, kad J. K. mirė nuo daugybinių muštinių galvos sužalojimų su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto kairės pusės ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų apardymu bei sumušimu. J. K. mirė netrukus po galvos sužalojimų padarymo. Išvados 2 punkte išvardinti visi nustatyti mirusiajam padaryti sužalojimai, nurodyta, kad jie yra švieži ir padaryti nedaug laiko prieš mirtį. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo. Išvados 5 ir 6 punktuose taip pat nurodyta, kad sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, galvos sužalojimai paaiškinami 10 smūgių (trauminių poveikių). Mirtį sukėlę sužalojimai gavosi sudavus penkis smūgius į galvos skliauto kairę pusę cilindrinės formos geležiniu įrankiu: keturi sužalojimai padaryti šio įrankio šonu, o vienas (įspaustinis lūžis kairiojo momenkaulio gumburio srityje) – to įrankio galu. Pagrindiniai galvos sužalojimai padaryti suduodant smūgius cilindrinės formos įrankiu, kuris pagal savo skersmenį ir kitas savybes atitinka ekspertui pateiktą metalinį vamzdį. Specialisto išvadoje nurodomas tyrimui pateiktas metalinis vamzdis (strypas) buvo surastas ir paimtas apžiūrint kaltinime nurodytą butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33-48). Tos pačios specialisto išvados 2 ir 8 punktuose taip pat nurodoma, kad J. K. kūne rasti sužalojimai ir kitose kūno vietose: odos nubrozdinimai krūtinės ląstos, dešinės blauzdos, kairės kojos šlaunies ir kelio sąnario srityse. Nurodoma, kad nubrozdinimai krūtinės ląstos paviršiuje ir kairės kojos šlaunies bei kelio sąnario srityse atsirado jau po nukentėjusiojo mirties ir jie paaiškinami atsitrenkimu į bukus aplinkos daiktus ir kietą pagrindą bei dinaminiu kontaktu. Kad galvos sužalojimai J. K. galėjo būti padaryti tuo pačiu įvykio vietoje rastu metaliniu vamzdžiu, patvirtino ir kitos teismo medicinos specialisto išvados. Šio tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktas metalinis vamzdis yra būtent tokių traumuojančio paviršiaus (cilindro) savybių, kokios nustatytos sužalojimuose. Be to, J. K. galvos žaizdose surasti metalizacijos geležimi pėdsakai (t. 1, b. l. 95-104). Išdėstytos specialistų išvados apelianto argumentus dėl suduotų J. K. smūgių skaičiaus visiškai paneigia. Šiomis išvadomis nėra pagrindo netikėti, nes jos išsamios ir tikslios, detaliai aprašyti visi nustatyti kūno sužalojimai ir nurodytas jų padarymo būdas. Apeliaciniame skunde nuteistasis iškraipo ir neteisingai interpretuoja teismo medicinos eksperto paaiškinimus teisme, nurodydamas, kad ekspertas tariamai nebuvo garantuotas dėl J. K. suduotų smūgių skaičiaus. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 167-169) matosi, kad teismo medicinos ekspertas D. Vitkus savo specialisto išvadas visiškai patvirtino, o apklausos metu dar ir motyvuotai paneigė nuteistojo versijas. Teisme ekspertas patvirtino, kad į galvą J. K. buvo suduota 10 smūgių ir visi galvos srityje rasti sužalojimai buvo priešmirtiniai. Visi tie sužalojimai buvo švieži, padaryti per trumpą laiką ir netrukus iki nukentėjusiojo mirties. Senesnių sužalojimų ir gyjančių žaizdų surasta nebuvo. Eksperto nuomone, po padarytų galvos sužalojimų J. K. gyvybės nebūtų išgelbėjusi netgi laiku suteikta medicininė pagalba. Penki galvos sužalojimai buvo padaryti metaliniu vamzdžiu (strypu), o kuo padaryti kiti penki sužalojimai nustatyti nepavyko pritrūkus užsifiksavusių pėdsakų. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada ir eksperto parodymais teisiamajame posėdyje, nes juose nėra jokių prieštaravimų. Išvados išsamios ir motyvuotos, todėl jomis abejoti nėra jokio pagrindo. Dėl to atmestas ir nuteistojo prašymas skirti naują teismo medicinos ekspertizę. Nors nuteistasis V. P. nurodo, kad sudavė J. K. tik 3 smūgius, tačiau jo pateiktos versijos apie tai, kur ir kaip nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kiti sužalojimai, yra tik niekuo nepagrįstos nuteistojo spėlionės. Be to, specialisto išvados tas spėliones visiškai paneigia. Jau buvo nurodyta, kad visi galvos srityje nustatyti sužalojimai J. K. buvo padaryti netrukus prieš mirtį, todėl nuteistojo argumentai apie galimybę, kad dalį sužalojimų J. K. galėjo patirti dar iki jų susitikimo, yra paneigti kategoriškai. Be to, tokią galimybę savo parodymuose paneigė ir pats nuteistasis V. P. . Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis parodė, kad susitikęs su J. K. gatvėje, kartu ėjo su juo į butą ir gerdamas jis jokių sužalojimų J. K. kūne nepastebėjo. Tai reiškia, kad jis ir nebuvo sužalotas, nes sužalojimų galvos srityje, ir ypač tokių, kurie nurodyti specialisto išvadoje, nebuvo galima nepastebėti. Nuteistasis parodė, kad sudavęs tik tris smūgius į galvą, paliko J. K. gulintį ant grindų ir išėjo iš buto, o kad nukentėjusysis negyvas, įsitikino grįžęs į butą tik kitą dieną. Tačiau iš specialisto išvados ir eksperto parodymų teisme matosi, kad J. K. mirė netrukus, t. y. faktiškai iš karto po jam padarytų galvos sužalojimų. Tai paneigia ne tik galimybę, kad J. K. buvo sužalotas iki susitikimo su nuteistuoju, bet ir galimybę, kad jis buvo sužalotas nuteistajam jau išėjus iš buto. Teisme V. P. buvo parodęs, kad dar keli smūgiai J. K. galėjo būti suduoti jau negyvam, kai jis jį tempė iš buto ant namo stogo. Tačiau tokia galimybė irgi paneigta. Jau buvo nurodyta, kad J. K. kūne, t. y. krūtinės ir galūnių srityse buvo nustatyti kai kurie poodiniai sužalojimai, tačiau jie kaltinime V. P. netgi iš viso nenurodyti. Visi galvos sužalojimai, kurių padarymu kaltinamas V. P. , nukentėjusiajam padaryti dar gyvam. Nustatyta, kad 5 iš 10 galvos sužalojimų J. K. galėjo būti padaryti būtent metaliniu vamzdžiu (strypu), tačiau nebuvo atmesta ir galimybė, kad tuo pačiu įrankiu jam buvo padaryti ir kiti 5 galvos sužalojimai. Šiuo atveju teismas pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais. Nuteistasis prisipažino nužudęs J. K. ir visų apklausų metu parodė, kad smūgius į galvą nukentėjusiajam sudavė tik metaliniu strypu, jokių kitokių įrankių neturėjo, smūgių rankomis ir kojomis irgi nesudavė. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visus 10 smūgių nukentėjusiajam į galvą nuteistasis sudavė būtent metaliniu strypu. Vertinant atkaklų apelianto mėginimą sumažinti teismo nustatytą suduotų J. K. smūgių skaičių, atkreipiamas dėmesys ir į dar vieną aplinkybę. Iš ankstesnių paties V. P. parodymų (jie dar bus aptarti) matosi, kad nuteistasis duodamas parodymus įvykio aplinkybes dažnai nurodinėjo nevienodai, kai kurių aplinkybių negalėjo prisiminti arba jas nurodinėjo netiksliai. Todėl yra pagrindas manyti, kad visų suduotų J. K. smūgių jis tiesiog negali prisiminti. Neprisiminti visų aplinkybių nuteistasis galėjo ir dėl savo girtumo. Nors jis aiškina, kad J. K. už jį buvo girtesnis, tačiau pats parodė, kad tą dieną gėrė degtinę ir alų, jau apsvaigęs susitiko su J. K. ir su juo dar išgėrė du butelius vyno. Pats nuteistasis pripažino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės reikšmės jo veiksmams ir nusikaltimo padarymui. Jau aptartų bylos aplinkybių ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistojo suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičių, padarytus sužalojimus ir įrankį, kuriuo tie sužalojimai buvo padaryti, teismas nustatė teisingai. Neneigdamas savo kaltės apeliantas nurodo, kad nesutinka su kaltinime nurodytu smūgių skaičiumi siekdamas palankesnio jo paties ir nužudytojo artimųjų požiūrio į jo asmenį. Su šiais argumentais galima sutikti tik iš dalies, nes aiškindamas apie mažesnį suduotų smūgių skaičių, taip pat ir išdėstydamas kitus savo apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis pirmiausia bando palengvinti savo paties padėtį, išvengti griežtesnės atsakomybės ir bausmės.
Kitus apelianto argumentus dėl konflikto su J. K. pradžios ir eigos, dėl paties nukentėjusiojo jam suduoto smūgio, veikimo būtinosios ginties situacijoje, o taip pat naują apelianto versiją dėl nusikaltimo įvykio laiko paneigia ne tik kiti įrodymai, tačiau ir perskaityti ankstesni paties nuteistojo parodymai. Iš bylos matosi, kad policija V. P. sulaikė 2007 m. gruodžio 1 d. (t. 2, b. l. 12-13). Tą pačią dieną jis pats parašė pasiaiškinimą prokurorui (t. 2, b. l. 1-2). Jame V. P. nurodė, kad su nepažįstamu vyriškiu susitiko 2007 m. lapkričio 26 d., apie 23 val. Vėliau pasiaiškinime ši data ištaisyta į lapkričio 25 d. Nurodė, kad kartu geriant kilo ginčas, o dėl ko jis kilo neprisimena. Jie apsistumdė ir jis tam vyrui kelis kartus trenkė vamzdžiu. Palikęs tą vyrą gulintį, jis išėjo iš buto. Kitą dieną to negyvo vyriškio lavoną užnešė ir paliko ant namo stogo. Tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 5-7) V. P. parodė, kad 2007 m. lapkričio 25 d. ligoninėje aplankė pagimdžiusią savo sugyventinę, po to mieste su pažįstamais vartojo alkoholį ir buvo gerokai apsvaigęs. Jau vėlai vakare eidamas namo sutiko nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – J. K. . Parduotuvėje ,,Iki“ tas vyriškis už jo pinigus nupirko du butelius vyno ir jie abu atėjo į butą Žardininkų g. Ten dviese gėrė vyną. Jis neprisimena, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, abu pasakė vienas kitam kažkokius žodžius, ,,ne paskutinį vaidmenį atliko ir išgertas alkoholis“. Jie apsistumdė, J. K. buvo įsikibęs jam į ranką. Besistumdydami jie abu pargriuvo. Jis pamatė netoliese ant grindų gulintį metalinį vamzdį. Jis jį pagriebė ir tuo vamzdžiu sudavė J. K. ,,kokius tris kartus ir tik į galvos sritį“. Į kitas vietas nemušė, rankomis ir kojomis smūgių nesudavė. J. K. dejavo ir jis, palikęs jį gulintį, išėjo į lauką, butą užrakino. Grįžęs rado J. K. tebegulintį, įžiūrėjo jo galvoje lūžimą, aplink buvo pritekėję kraujo. Visą dieną jis vaikščiojo po miestą, išgėrė ir į butą sugrįžo lapkričio 26 d. vakare. J. K. lavoną suvyniojo į užtiesalą, liftu užvežė į 9 aukštą, užkėlė jį ant namo stogo ir ten paliko. Naktį ir kitą dieną (lapkričio 27 d.) praleido tame pačiame bute bijodamas iš jo išeiti. Laiptinėje girdėjo judėjimą, suprato, kad policija rado lavoną. Į buto duris skambino, bet jis neatidarė durų. Vėlai vakare išvažiavo į Kėdainius. 2007 m. gruodžio 7 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 16-18) V. P. patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Vėl nurodė, kad su J. K. susitiko ir su juo bute girtavo 2007 m. lapkričio 25 d. vakare. Vėl parodė, kad neprisimena, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kad abu susistumdė, bet abu pargriuvo nesudavę vienas kitam jokių smūgių. Tik nugriuvus jis paėmė metalinį vamzdį ir juo sudavė 2-3 kartus J. K. į galvą. Naktį iš lapkričio 26 d. į 27 d. negyvą J. K. įvyniojo į užtiesalą, užtempė ant namo stogo ir ten paliko. Paskutinį kartą ikiteisminio tyrimo metu V. P. įtariamuoju buvo apklaustas jau tik 2008 m. kovo 4 d. (t. 2, b. l. 121-122). Šios apklausos metu jis prisipažino kaltu iš dalies, nes J. K. į galvą sudavė ne 10, o 2-3 smūgius. Į Kėdainius pas gimines atvažiavo 2007 m. lapkričio 28 d. Šios apklausos pabaigoje V. P. taip pat nurodė, kad būdamas suimtas prisiminė ir kai kurias papildomas įvykio aplinkybes. Prisiminė, kad J. K. pirmas paėmė kambaryje buvusį metalinį vamzdį, norėjo juo jam suduoti ir kliudė ranką. Tačiau jis tą vamzdį atėmė ir pats sudavė juo 2-3 kartus į galvą J. K. . Teisme V. P. jau parodė (t. 2, b. l. 151-153), kad geriant bute vyną iš pradžių jokių konfliktų su J. K. nebuvo. Paskui J. K. pasiūlė nusipirkti išgerti dar, bet jis atsakė, kad užteks ir pasakė J. K. , kad jis išeitų iš buto. Tačiau šis pašoko ir jie susistumdė, užkliuvo už staliuko ir abu pargriuvo ant grindų. Netoliese gulėjo metalinis strypas, J. K. pirmas pagriebė tą strypą ir sudavė juo jam per ranką. Strypas iškrito iš rankos, tada jį pagriebė jis ir sudavė tuo strypu J. K. į galvą ir pradžių vieną, o po to dar du kartus. Toliau nuteistasis nurodė tas pačias aplinkybes, apie kurias buvo parodęs ankstesnių apklausų metu. Į klausimus apie tai, kodėl iš dalies pakeitė parodymus, atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakinėjo tik į tyrėjo jam užduotus klausimus. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. P. iš esmės patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Apie konflikto pradžią jis parodė, kad J. K. pasiūlė išgerti dar, o jis pasakė, kad jau reikia skirstytis. Po to jis paėmė J. K. už peties, kad šis išeitų, tuo metu J. K. už jo užsikabino ir jie abu pargriuvo. J. K. pirmas trenkė jam vamzdžiu per ranką, o tada jau jis pats sudavė tuo pačiu vamzdžiu į galvą J. K. . Į klausimą, kodėl apie jam pačiam suduotą smūgį nieko neparodė pirmųjų apklausų metu, apeliantas atsakė, kad tuo metu jam buvo svarbu tik prisipažinti, be to, jį apklausinėjusiems pareigūnams įvykio smulkmenos buvo neįdomios. Nuteistasis šios apklausos metu taip pat parodė, kad iš tikrųjų su J. K. gėrė ir jį nužudė para anksčiau negu nurodyta kaltinime, t. y. naktį ne į 2007 m. lapkričio 26 d., o į lapkričio 25 d. Kodėl anksčiau pats nurodinėjo kitokį įvykio laiką, paaiškinti negalėjo.
Įvertinusi jau išdėstytus perskaitytus ankstesnius nuteistojo parodymus ir kitus išnagrinėtus įrodymus, kolegija pirmiausia atmeta apelianto aiškinimus apie kitokį nusikaltimo įvykio laiką. Jau buvo nurodyta, kad visų ankstesnių apklausų metu, taip pat ir pirmosios instancijos teisme, V. P. visada vienodai parodė, kad su J. K. girtavo ir sudavė jam smūgius būtent vėlų 2007 m. lapkričio 25 d. vakarą. Šiais jo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes visų apklausų metu nuteistasis gana tiksliai nurodė, ką veikė nusikaltimo įvykio ir kitą dieną, kaip ir kada užtempė J. K. lavoną ant namo stogo ir kada išvažiavo į Kėdainius. Šiuos jo parodymus patvirtina kitos abejonių nekeliančios bylos aplinkybės. Iš bylos matosi, kad J. K. lavoną ant namo stogo 2007 m. lapkričio 27 d. ryte rado stogo darbus atlikinėjusios bendrovės darbuotojas liudytojas S. S. . Policija įvykio vietos apžiūrą pradėjo tą pačią dieną, 12¹⁰ val. Apklausų metu pats V. P. buvo parodęs, kad naktį užtempęs ant stogo J. K. lavoną, kitą dieną jis užsirakinęs tebebuvo tame pačiame bute, laiptinėje girdėjo triukšmą ir suprato, kad policija surado lavoną, tačiau durų neatidarė. Kad kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas teisingas, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Joje nurodyta, kad J. K. mirė netrukus po galvos sužalojimų padarymo 2007 m. lapkričio 25 d. – 26 d. naktį. Šį laiką kategoriškai teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas. Specialisto išvada ir eksperto parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes J. K. lavonas buvo surastas ir pradėtas tirti praėjus nedaug laiko po nužudymo ir tai leido ekspertams nustatyti ne apytikslį, o tikslų mirties laiką. Tuo tarpu pats nuteistasis, kaip jau buvo paminėta, iš viso negalėjo paaiškinti, kodėl jis nusprendė nurodyti kitokį, diena ankstesnį nusikaltimo padarymo laiką ir kodėl tai padarė tik paskutiniosios, papildomos apklausos metu, prieš tai apie tai nieko nenurodęs netgi savo apeliaciniame skunde. Tokius apelianto parodymus kolegija atmeta, nes jie paneigti, taip pat daroma išvada, kad nusikaltimo laiką teismas irgi nustatė teisingai ir dėl to jokių abejonių nėra.
Prašymus perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 130 str. arba tą veiką vertinti būtinąją gintimi, taip pat nustatyti papildomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistasis V. P. grindžia savo parodymais apie tai, kad J. K. buvo konflikto iniciatoriumi ir pirmasis sudavė smūgį nuteistajam į ranką. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas tokiais V. P. parodymais patikėjo tik iš dalies. Teismas padarė išvadą, kad konflikto pradžią tikrai galėjo išprovokuoti netinkamas paties J. K. elgesys, kai šis neišėjo iš buto. Specialisto išvada apie sužalojimą V. P. rankoje, teismo nuomone, patvirtina tai, kad nuteistasis su J. K. grūmėsi. Tačiau teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad J. K. pirmasis sudavė jam smūgį metaliniu strypu ir tokį sprendimą motyvavo nuteistojo parodymų prieštaringumu, o taip pat teisme apklausto teismo medicinos eksperto parodymais. Nors nuosprendyje šių aplinkybių vertinimas išdėstytas gana painiai, su pačiomis teismo išvadomis kolegija sutinka, o visus apeliacinio skundo argumentus dėl paties J. K. aktyvaus dalyvavimo konflikte ir smūgio metaliniu vamzdžiu sudavimo nuteistajam atmeta. Šioje nutartyje jau buvo išdėstyti perskaityti visi ankstesni nuteistojo parodymai nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš jų matosi, kad apie jokį smūgio sudavimą metaliniu vamzdžiu ir apie jokį kitokį fizinio smurto panaudojimą prieš jį patį V. P. nieko neparodė. Apie tai jis net neužsiminė savo paties rašytame pasiaiškinime, taip pat apklaustas įtariamuoju pirmųjų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pirmą kartą apie tai, kad J. K. pirmasis sudavė jam pačiam smūgį metaliniu vamzdžiu į ranką, kaip jau buvo nurodyta, V. P. parodė tik pačioje ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2008 m. kovo 4 d. Nuteistasis aiškina, kad pirmųjų apklausų metu jam buvo svarbiausia prisipažinti, kad jis atsakinėjo tik į jam tyrėjo užduotus klausimus. Tačiau tokius apelianto aiškinimus kolegija atmeta, nes jie ir visiškai neįtikinantys ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Iš perskaitytų ankstesnių nuteistojo parodymų matosi, kad jau pirmųjų apklausų metu V. P. davė išsamius parodymus apie visas įvykio aplinkybes, taip pat ir apie tokias, kurios ikiteisminiam tyrimui negalėjo būti žinomos. Visų apklausų metu dalyvavo jo gynėjas. Todėl tikrai neįtikėtina, kad šių apklausų metu apeliantas būtų pamiršęs arba nematęs reikalo nurodyti ir apie jam pačiam J. K. suduotą smūgį. Smulkių įvykio detalių nurodymas tų apklausų metu taip pat paneigia apelianto argumentus apie tai, kad jis tik atsakinėjo į jam tyrėjo užduotus klausimus. Tokią galimybę visiškai paneigia ir jau išdėstyti V. P. parodymai paskutinės įtariamojo apklausos metu. Tuomet pats V. P. parodė, kad tik būdamas suimtas jis pagaliau prisiminė ir apie tai, kad pirmasis metaliniu vamzdžiu J. K. sudavė jam pačiam. Kad nuteistojo parodymai apie tai yra išgalvoti, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės bei kiti įrodymai. Iš bylos matosi, kad patį V. P. teismo medicinos ekspertas apžiūrėjo 2007 m. gruodžio 6 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 15) nurodyta, kad V. P. nustatytas baigiantis gyti paviršinės odos nubrozdinimas dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Šį sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, V. P. galėjo gauti prieš 9-12 parų iki apžiūros, galimai 2007 m. lapkričio 25 d. vakare bukos traumos pasekoje tiek tą vietą sumušus kietu buku daiktu, tiek ir virstant bei atsitrenkiant ta rankos dalimi į kitus bukus daiktus, pagrindą. Pažymėtina tai, kad apie J. K. jam tariamai suduotą smūgį metaliniu vamzdžiu V. P. kaip tik pirmą kartą ir parodė tik jau žinodamas apie nurodytą specialisto išvadą ir jam nustatytą nežymų rankos sužalojimą. Jau vien ši aplinkybė dėl pakeistų nuteistojo parodymų iškelia labai rimtų abejonių. Tuo tarpu vertinant jau nurodytą 2007 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadą, pažymėtina, kad joje, išskyrus patį rankos nežymaus sužalojimo faktą, jokios kitos konkrečios to sužalojimo, taip pat jo padarymo būdo ir mechanizmo aplinkybės nenurodytos. Išvadoje nurodyta, kad tas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek sumušus kietu buku daiktu, tiek ir virstant bei atsitrenkiant ranka į kietus bukus daiktus ar pagrindą. Tuo tarpu nuteistasis pats parodė ir parodo, kad iš pradžių, nesuduodami vienas kitam jokių smūgių, jie su J. K. tik stumdėsi, o po to abu pargriuvo ant grindų, dar buvo užsikabinę ir už staliuko. Tai reiškia, kad rankos sužalojimą V. P. galėjo patirti būtent šiomis jo paties nurodytoms aplinkybėms stumdantis su J. K. ir kartu su juo pargriūnant ant grindų, galbūt dar ir atsitrenkiant į staliuką. Kaip jau buvo nurodyta, tokią galimybę irgi patvirtina ta pati specialisto išvada. Tuo tarpu smūgio sudavimą V. P. į ranką metaliniu vamzdžiu, ši specialisto išvada, kolegijos nuomone, netgi paneigia. Pirmiausia neįtikėtina, kad suduodant smūgį metaliniu strypu nuteistajam būtų buvęs padarytas tik toks nežymus sužalojimas. Be to, specialisto išvadoje nurodoma tik apie galimybę tokį sužalojimą padaryti sumušus ranką būtent kietu buku daiktu. Tuo tarpu metalinis vamzdis (strypas) pasižymi visai kitokiomis savybėmis, jis ne bukas, o pailgas, apvalus ir cilindro formos. Nuteistojo versiją apie jo rankos sužalojimo aplinkybes galutinai paneigė teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. Vitkus. Teisme jis nepaneigė jau nurodytos kito teismo medicinos specialisto išvados, tačiau parodė, kad tyrimui pateiktu metaliniu vamzdžiu rankos sužalojimas V. P. negalėjo būti padarytas. Netikėti šiais eksperto parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad šis ekspertas betarpiškai pats jau yra tyręs tą patį nusikaltimo įrankį pateikdamas kitą specialisto išvadą dėl J. K. sužalojimų. Be to, šie eksperto parodymai, paneigę nuteistojo versiją, tik dar kartą ir galutinai išsklaidė jau aptartas abejones dėl prieštaravimų paties nuteistojo parodymuose. Todėl nuosprendyje teismas pagrįstai rėmėsi eksperto D. Vitkaus parodymais teisiamajame posėdyje ir nuteistojo versiją apie J. K. jam suduotą smūgį metaliniu strypu pagrįstai atmetė. Šioje dalyje apelianto parodymai buvo paneigti ir jie vertintini tik nuteistojo mėginimu tokiu būdu palengvinti savo padėtį.
BK 28 str. numato asmens teisę į būtinąją gintį, t. y. ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę ir kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Ši teisė gali būti realizuojama tais atvejais, kai atremiamas pavojingas kėsinimasis yra realus, t. y. kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Be to, šis kėsinimasis turi būti ir akivaizdus – turi būti pradėtas arba tiesiogiai grėsti besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Tuo tarpu BK 130 str. numato atsakomybę už žmogaus nužudymą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Šiuo atveju nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenoje, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Neteisėtas poelgis gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą ir kitaip. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., o savo parodymuose nurodo dar ir apie veikimą būtinosios ginties būklėje. Tačiau nustatytos šios bylos aplinkybės BK 28 ir 130 straipsnių taikymo galimybę paneigia. Apeliantas nurodo, kad pats nukentėjusysis išprovokavo bei pradėjo konfliktą, o pargriuvus pirmasis sudavė jam smūgį į ranką metaliniu strypu. Tokį elgesį nuteistasis vadina išsišokimu, nurodo, kad suveikė jo ,,savigynos instinktas“ ir tada jis pats iš J. K. atimtu ar iškritusiu iš jo rankų vamzdžiu sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam. Tačiau jau aptartais įrodymais daugelis šių apelianto argumentų buvo paneigti. Pirmiausia, buvo paneigta nuteistojo versija apie tai, kad J. K. sudavė V. P. smūgį metaliniu strypu. Šioje nutartyje jau buvo padaryta išvada, kad tokie V. P. parodymai yra išgalvoti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jau vien dėl to atmetami ir visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai. Be to, tik iš dalies faktines aplinkybes atitinka ir nuteistojo parodymai apie konflikto pradžią ir jo eigą bei netinkamą nukentėjusiojo J. K. elgesį. Tokia išvada daroma netgi tikinti ir remiantis paties apelianto parodymais. Pats nuteistasis parodė, kad bute kartu geriant vyną jokių konfliktų tarp jo ir J. K. nebuvo. Išgėrus vyną, nukentėjusysis pasiūlė nusipirkti alkoholio dar ir gerti toliau, tačiau V. P. atsisakė ir liepė J. K. iš buto išeiti. Nuteistasis parodė, kad po to, norėdamas išvesti J. K. iš buto, ranka paėmė jam už peties, šis užsikabino už jo, jie susistumdė ir abu nugriuvo ant grindų. Taip pat parodė, kad jokių smūgių jie vienas kitam nesudavė, J. K. jokių daiktų rankose neturėjo, smūgių jam suduoti net nebandė ir negrasino. Jau aptartuose ankstesniuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo netgi parodęs, kad iš viso neprisimena, kaip ir dėl ko prasidėjo jų konfliktas, prisiminė tik kad su J. K. apsistumdė, abu pargriuvo ir tada jis metaliniu strypu sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą. Pats nuteistasis pripažino, kad faktiškai konfliktas kilo dėl išgerto alkoholio. Nuosprendyje teismas nurodė, jog iš tikrųjų nepaneigta, kad konflikto priežastimi galėjo būti netinkamas J. K. elgesys, tačiau tai pasireiškė tik nukentėjusiojo nenoru išeiti iš buto. Būtent tai ir sukėlė nuteistojo nepasitenkinimą, pyktį, tarp jo ir J. K. įvyko susistumdymas, kurio metu jie abu pargriuvo ant grindų. Tačiau ir tikint tokiomis paties nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kitaip negu nuosprendyje įvertinti ir kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Vien tik nukentėjusiojo pareikštas noras toliau vartoti alkoholį ir nepaklusimas iš karto išeiti iš buto tikrai negali būti laikomas pavojingu kėsinimu, nes nukentėjusysis prieš V. P. nenaudojo jokio smurto ir netgi jam negrasino, todėl nuteistojo gyvybei ir sveikatai negrėsė joks pavojus. Vėliau kilęs susistumdymas buvo abipusis, be to, pats nuteistasis pripažįsta, kad jis pirmasis suėmė J. K. už peties, o šis įsikabino į jį ir jie abu pargriuvo. Todėl jau ir prasidėjus grumtynėms, smūgių metaliniu strypu sudavimas J. K. į galvą irgi negali būti laikomas būtinąją gintimi. Šiuo atveju jokio pavojingo kėsinimosi nebuvo, toks kėsinimasis negrėsė, o pats konfliktas ir susistumdymas buvo abiejų išgertuvių dalyvių apsvaigimo nuo alkoholio rezultatas, todėl nuteistojo veika suduodant smūgius metaliniu vamzdžiu į galvą J. K. negali būti laikomas nei būtinąja gintimi, nei jos ribų peržengimu. Dėl tų pačių priežasčių apelianto veika negali būti vertinama ir padaryta staiga labai susijaudinus. Pats nuteistasis parodė, kad J. K. nei žodžiu, nei veiksmais jo ir jo artimųjų neįžeidinėjo, smurto nenaudojo ir negrasino, tuo tarpu jo nenoras išeiti iš buto irgi tikrai negalėjo sukelti kaltininko fiziologinio afekto būklės. Šiuo atveju nuteistojo nepasitenkinimo ir pykčio pagrindinė priežastis irgi buvo ne nukentėjusiojo neteisėtas poelgis, o paties V. P. girtumas ir tai faktiškai pripažįsta pats apeliantas. Todėl perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 130 str. taip pat nėra pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad nesiruošė ir neturėjo tikslo su J. K. nei konfliktuoti, nei jį nužudyti. Tokių duomenų byloje tikrai nėra. Tačiau suduodamas J. K. metaliniu vamzdžiu smūgius į galvą, V. P. suprato, kad savo veika jis kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nužudė J. K. veikdamas netiesiogine tyčia ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.
Apelianto argumentus dėl per griežtos bausmės paskyrimo kolegija taip pat atmeta, nes skiriant bausmę teismas BK 54 str. ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Iš nuosprendžio matosi, kad V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi ir padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Visi šie trys alternatyvūs pagrindai pripažįstami viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p., nustatymo yra nepagrįsti. Šie argumentai atmetami pirmiausia jau dėl priežasčių, dėl kurių nuteistojo veika negalėjo būti perkvalifikuota į BK 130 str. Remiantis BK 59 str. 1 d. 6 p., sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jau buvo nurodyta, kad jokio pavojingo kėsinimosi į V. P. gyvybę, sveikatą, jo nuosavybę ir kitas teises nebuvo. Nukentėjusysis kaltininko ar jo artimųjų ir neįžeidė, taip pat neatliko jokių rizikingų veiksmų. Taip pat jau buvo nurodyta, kad prieš smūgių metaliniu strypu sudavimą nukentėjusiajam tarp jo ir nuteistojo vyko abipusis susistumdymas. Nuosprendyje teismas pripažino, kad J. K. galėjo išprovokuoti konfliktą savo netinkamu elgesiu nenorėdamas išeiti iš V. P. buto. Tačiau net ir laikant tokį J. K. elgesį netinkamu, jis galėjo išprovokuoti nebent tik nuteistojo nepasitenkinimą, bandymą jėga išvaryti nukentėjusįjį iš buto ir panašius veiksmus. Tuo tarpu suduoti daugybę smūgių metaliniu strypu per galvą toks nukentėjusiojo elgesys paskatinti nuteistojo negalėjo. Tokių jo veiksmų pagrindine priežastimi buvo apsvaigimas nuo alkoholio. Jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi nėra. Teismas pagrįstai nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Apie tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nurodo pats apeliantas, todėl dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumo jokių abejonių nėra. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į visas kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Atsižvelgta į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas, atimta kito žmogaus gyvybė ir tuo padaryta ypatinga žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Vertinant konkrečias faktines bylos aplinkybes, nors to ir nepripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas vis dėlto atsižvelgė ir į paties nužudytojo asmenybę ir jo paties netinkamą elgesį konflikto metu. Teismas atsižvelgė ir į duomenis apie nuteistojo asmenybę, į tai, kad jo sugyventinė prieš kelias dienas iki nusikaltimo padarymo pagimdė dukrą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nori kuo greičiau grįžti į šeimą ir padėti savo sugyventinei auginti vaiką, tačiau šie jo argumentai gana deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P. su jo nurodoma sugyventine būtų ilgą laiką kartu gyvenęs ir vedęs su ja bendrą ūkį. Iš prie bylos pridėtų dokumentų matosi, kad I. K. 2007 m. lapkričio 21 d. tikrai pagimdė mergaitę, tačiau gimimo liudijime jokie duomenys apie vaiko tėvą neįrašyti. Nuteistasis pats pripažįsta, kad jo santykiai su jo sugyventine pašliję. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad gyveno su I. K. išsinuomotame bute, bet jai persikrausčius pas savo motiną, jis susirado kitą draugę. Apie 3 mėnesius laiko su savo seserimi gyveno pažįstamo bute, kuriame ir nužudė J. K. . Vertinant nuteistojo asmenybę teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. P. nusikalto jau ne pirmą kartą, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis jo teistumas neišnykęs. Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistajam bausmę teismas svarbesnę reikšmę skyrė jo atsakomybę lengvinančiai, o ne sunkinančiai aplinkybei, nuteistojo naudai įvertino ir kitas bylos aplinkybes. BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis yra 11 metų laisvės atėmimo, tuo tarpu V. P. paskirta bausmė yra švelnesnė. Įvertinus visas jau aptartas aplinkybes, kolegijos nuomone, ši bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.