Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-760/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-02
Bylos Nr.
1-77-760/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
S. V., D. V., R. D., O. S., Ž. M.
Kaltinamasis
G. K., V. Ž., V. J., R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-77-760/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20237-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 2 d.Tauragė
Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėja L. B.,sekretoriaujant J. G.,dalyvaujant prokurorei R. K.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovei advokatei V. G.,kaltinamųjų gynėjui advokatui T. L.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. V., D. V., R. D., R. D., O. S., Ž. M.,kaltinamiesiems G. K., V. Ž., V. J., R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) neteistas, V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 2009 m. birželio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL bauda, kuri sumokėta; 2010 m. kovo 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ji atlikta 2010 m. spalio 20 d.; 2011 m. liepos 25 d. pagal BK 245 straipsnį, 5 MGL bauda, kuri sumokėta; 2011 m. lapkričio 4 d. pagal BK 245 straipsnį 15 MGL bauda, kuri sumokėta 2012 m. sausio 8 d., teistumas išnykęs, V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. lapkričio 5 d. pagal BK 286 straipsnį 16 MGL bauda, kuri išieškota; 2012 m. gegužės 28 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ji atlikta 2013 m. kovo 22 d., teistumas išnykęs, R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. gruodžio 14 d. pagal BK 284 straipsnį 10 MGL bauda; 2) 2012 m. sausio 25 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri atlikta 2012 m. rugpjūčio 27 d.; 3) 2013 m. kovo 29 d. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 4) 2013 m. gegužės 10 d. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, 5 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL bauda; 2013 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL bauda; 5) 2014 m. vasario 24 d. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, galutine 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL bauda, kuri išieškota 2022-02-15; 6) 2016 m. spalio 18 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kuri atlikta 2018 m. lapkričio 16 d., teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., V. Ž., V. J., R. A. veikdami bendrai 2021 m. birželio 20 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia nukentėjusiesiems R. D., R. D., O. S., Ž. M., S. V. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, o D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

G. K. nukentėjusiajam R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po ko R. D. nugriuvus ant žemės, tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip dešimt kartų kaltinamieji sudavė kumščiais ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas R. D., taip padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas odoje kaklo priekiniame paviršiuje, kairiame žaste; nukentėjusiajam R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, taip R. D. padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinės lūpos laisvajame krašte, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą; nukentėjusiajam O. S. vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją veido pusę, ties kairiąją akimi, po ko O. S. nukritus ant žemės tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, kumščiais ir kojų spyriais sudavė į įvairias kūno vietas, taip O. S. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairiojo užausio srityje, odos nubrozdinimą su kraujosruva odoje galvos pakaušinėje srityje; nukentėjusiajam Ž. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nosį G. K. ir nuo smūgio Ž. M. nukritus ant žemės, taip Ž. M. padarė poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame žastuose, kraujosruvą po dešinės akies jungine; nukentėjusiosioms S. V. ir D. V. bandant sustabdyti šiuos chuliganiškus veiksmus, du kartus stipriai numetė S. V. ant žemės, taip S. V. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairioje šlaunyje, o D. V. stumdė, tampė už rankų, taip padarė kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos intrasąnarinį lūžį.

Kaltinamasis G. K. kaltę pripažino iš dalies. Teigė, kad konflikto metu galėjo netyčia sužaloti D. V. ir padaryti jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad D. V. norėjo patraukti į šalį ir ji virsdama galėjo susilaužyti pirštą. Taip pat nurodė, kad konflikto metu galėjo pastumti Ž. M., tačiau teigė, kad jam smūgių nesudavė. Paaiškino, kad įvykio metu buvo prie ežero kartu su V. Ž., V. J., R. A., visi žvejojo. Jis buvo neblaivus, ryte buvo vartojęs alkoholio. Ar kiti kaltinamieji buvo neblaivūs, nežino, su jais alkoholio nevartojo. Matė, kad prie ežero, stovyklauja žmonės, jie klykavo, šūkavo. Iš tos kompanijos pažinojo tik G. V.. Apie 2 val. nakties kartu su R. A. važiavo pasiimti maisto. R. vairavo keturratį. Atvažiavus iki stovyklavietės, (duomenys neskelbtini) pradėjo aiškinti, ar turi teises. Jis numetė R. A. nuo keturračio ant žemės ir sudavė jam į šonkaulius. R. A. daugiau nepakilo. Tada pasirodė D. V., kurią patraukė į šoną, kad nenukentėtų. Kai pamatė, kad link jų atvažiuoja automobilis, jis pakėlė R. nuo žemės, jį pasodino ant keturračio ir jis išvažiavo. Tik tada į stovyklavietę atbėgo V. Ž. ir V. J.. G. V. išėjo iš palapinės ir su jais kalbėjosi. Po to atvažiavo policijos automobilis, o iš paskos greitoji medicinos pagalba. Mano, jog nukentėjusieji patys tarpusavyje susimušė, o paskui apkaltino jį ir jo draugus.

Šalies argumentai

K. V. Ž. kaltės nepripažino. Teigė, kad įvykio metu niekam iš nukentėjusiųjų smūgių nesudavė, jų nespardė. Paaiškino, kad konflikto metu jo ir V. J. iš vis nebuvo. Jie į įvykio vietą atbėgo pabaigoje, kai G. K. pradėjo šaukti. Atbėgęs pamatė, kaip G. K. R. A. kėlė ant keturračio ir jis išvažiavo. Matė kaip visi po to puolė ant G. K.. Pribėgo prie jo R. V., klausė, kas čia vyksta, jie kalbėjosi. Netrukus atvažiavo policija. Jis buvo blaivus, pareigūnai nedavė jam pūsti į alkotesterį. Iš jų kompanijos buvo neblaivus tik G. K.. Nukentėjusiuosius iš matymo buvo anksčiau matęs, su jais konfliktų nėra turėjęs. Matė, kad nukentėjusieji buvo sužaloti, kas juos sužalojo, nežino. Žvejojant girdėjo, kad jie klykavo, tikriausiai tarpusavyje mušėsi.

K. V. J. kaltės nepripažino, teisme atsisakė duoti parodymus ir nesutiko atsakyti į klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltės nepripažino. Teigė, kad įvykio dieną kartu su V. Ž., G. K., R. A. žvejojo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Matė, kad stovyklavietėje yra žmonių kompanija. Girdėjo didelį triukšmą, keiksmažodžius, suprato, kad jie pykstasi ar mušasi. Apie 2 val. nakties G. K. ir R. A. išvažiavo keturračiu atvešti maisto. Netrukus išgirdo triukšmą toje vietoje, kur matė stovyklautojus. R. A. ir G. K. ilgai negrįžo, todėl jie su V. Ž. nuėjo pasižiūrėti kas tenai vyksta. Kai jie atėjo, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. R. A. nebebuvo. G. K. paaiškino, kad juos užsipuolė stovyklaujantys asmenys, pareikalavo R. vairuotojo pažymėjimo. G. K. sakė, kad nieko nemušė, tik visus numėtė, tai yra patraukė nuo R. A., kad jo nemuštų, jį gynė. (4 t. 193-197, 5 t. b. l. 4-6).

K. R. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną kartu su kitais kaltinamaisiais žvejojo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Nakties metu, V. Ž. paprašė nuvažiuoti paimti maisto iš jo automobilio. Jis su G. K., dviese keturračiu važiavo link automobilio. Važiuojant pro žmonių stovyklavietę, jam parodė sustoti. Buvo moterų ir vyrų, tarp jų ir mamos giminaičių. Klausė ko čia važinėja, ar turi teises. Pajuto iš nugaros smūgį, kažkas nutempė jį nuo keturračio ir pradėjo daužyti, sulaužė du šonkaulius. G. K. jį gynė, traukė visus nuo jo. Kiek buvo asmenų nežino, buvo užsidengęs veidą. Pats niekam smūgių nesudavė, nei vieno nesužalojo. Po to, G. K. pakėlė jį nuo žemės, užsodino ant keturračio ir liepė jam važiuoti namo. Kol jis buvo įvykio vietoje, V. Ž. ir V. J. nebuvo. Važiuodamas prasilenkė su policija. Jis nuvažiavo pas draugą, kuris ryte iškvietė jam greitąją pagalbą. Medikams pasakė, kad nukrito nuo laiptų, kadangi nenorėjo aiškinti aplinkybių. Mano, kad nukentėjusieji patys susimušė tarpusavyje ir juos neteisingai apkaltino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. K. kaltę pripažino iš dalies, o V. Ž., V. J., R. A. kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta šia bylos medžiaga:

Nustatyta, kad 2021 m. birželio 20 d., 03 val. 24 min. R. D. pranešė policijai, kad prieš 30 minučių, prie (duomenys neskelbtini) ežero jį ir jo draugus sumušė pažįstami asmenys, kurie pasišalino keturračiu (1 t. b.l. 31-34).

T. T. apskrities vyriausiojo policijo komisariato (toliau T. T. AVPK) Pagėgių policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. birželio 20 d. T. T. AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ežero prieplaukos yra sumušti asmenys, o užpuolikai pasišalino keturračiu. Atvykus į įvykio vietą rado nukentėjusius asmenis O. S., R. D., Ž. M., R. D., kurie buvo sužaloti. Pastarieji nurodė, kad juos sužalojo keturi jaunuoliai, kurie atvyko keturračiu. Nustatė, kad nukentėjusius asmenis sužalojo G. K., V. Ž., R. A. ir V. J.. G. K. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. V. Ž. ir V. J. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau atsisakė nusistatyti girtumą. V. A. buvo pasišalinęs keturračiu ( 1 t. b. l. 21-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero. Joje rasta įrengta stovyklavietė, pastatytos palapinės. Įvykusio konflikto vietoje, smėlyje rasta daug avalynės pėdsakų, keturračio motociklo ratų pėdsakų, taip pat kepurė ir akiniai, kurie priklausė R. D. (1 t. b. l. 25-30).

N. S. V. parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. buvo jos gimtadienio šventė. Su šeima ir draugais buvo prie ežero. Kartu su ja buvo O. S., D. V., R. V., G. V., R. D., R. D., T. D., Ž. M., J. Ū., taip pat vaikai. Prie ežero atvažiavo apie 15 val., visi stovyklavo, ketino būti per naktį. Vyrai gėrė alkoholį, moterys jo nevartojo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 2 val. nakties dauguma miegojo palapinėse, kiti dar kalbėjosi prie laužo. Į stovyklavietę keturračiu atvažiavo G. K., V. J., V. Ž. ir R. A., kuris jį vairavo. Iki įvykio pažinojo tik V. J.. Tuo metu ji su T. D. ėjo iš tualeto. Keturratis skleidė didžiulį garsą, jie važinėjosi ratais aplink stovyklavietę. Ji pasakė jiems netriukšmauti, važiuoti toliau, nes palapinėse miega žmonės. Jie supyko, sakė, „ar mes negalim važinėtis“. Tada priėjo R. D. ir paklausė kas čia vyksta. G. K. nušoko nuo keturračio ir iš karto trenkė R. D., kuris susmuko ant žemės. Po to V. Ž. ir R. A. smūgiavo gulinčiam R. D.. A. R. D., tada G. K., V. Ž. ir R. A. pradėjo ir jį mušti. Netrukus atėjo jos vyras O. S., tada V. J. puolė ant jo. Atbėgo Ž. M., jis norėjo apginti O. ir pats buvo sužalotas. Ji su mama D. V. taip pat bandė apginti vyrus, šaukė, kad baigtų mušti. Kai norėjo apginti O. S., V. J. numetė ją ant žemės ir ji nukrito netoli keturračio. Atsistojo ir vėl ėjo ginti vyrą, tada kažkuris iš kaltinamųjų vėl stipriai ją pakėlė ir nubloškė nuo savęs ant žemės. Po to ji pažadino brolį G. V., kuris pažinojo kaltinamuosius. Jis su jais aiškinosi, ką čia daro ir netrukus kaltinamieji išvažiavo. Vėliau iš O. S. sužinojo, kad jie buvo grįžę dar kartą. Po įvykio, moterys su vaikais iš karto išvažiavo namo. Netoli stovyklavusios moterys taip pat po įvykio išvyko namo. Visi nukentėjusieji buvo sužaloti, jos mamai įvykio metu lūžo rankos pirštas. Jai buvo sužalota šlaunis ir ranka, matėsi kraujosruvos, patyrė skausmą, baimę, nerimą. Krisdama sulaužė dantų plokštelę. Buvo padaryta didelė trauma, nes naktimis nemiegojo, vartojo raminamuosius, iki šiol bijo važiuoti turistauti.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios S. V. šlaunies rasta 3,5x7,5 cm. dydžio ryški kraujosruva, ant kairės rankos - 3x2,5 cm dydžio kraujosruva, taip pat įskilusi dantų plokštelė (1 t. b. l. 104-109).

Iš specialisto išvados Nr. G 803/2021 (03) nustatyta, kad S. V. įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 69).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad nukentėjusioji S. V. atpažino V. J., G. K., R. A. ir V. Ž. kaip asmenis, kurie 2021 m. birželio 20 d. sumušė ją ir kitus jos artimuosius prie (duomenys neskelbtini) ežero (1 t. b.l. 174-200).

N. R. D. parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. buvo pusseserės gimtadienis, visi iškylavo prie ežero, niekas tarpusavyje nekonfliktavo. Apie 2 val. nakties išgirdo keturračio garsus. Matė, kad atvažiavo keturi vaikinai. Keturratį vairavo R. A.. Iš pradžių jie apsuko ratą, tada grįžę prie stovyklavietės sustojo ir pradėjo gazuoti. Tuo metu jis su R. D., O. S., D. V. sėdėjo prie laužo. S. V. ir T. D. buvo nuėjusios į tualetą. Išgirdo kaip S. pasakė vaikinams neburzginti, nes vaikai miega. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jam tik priėjus, G. K. iš karto stvėrė jį, sudavė smūgį į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo. Tada jis pajuto kitus smūgius, buvo spardomas kojomis. Smūgiai buvo greiti, jų buvo daug, apie dešimt. Pataikė į galvą, kaklą, ausį. Kas jį tuo metu mušė, nematė, nes buvo užsidengęs galvą. Po kurio laiko atsitokėjęs pamatė ateinantį tėvą R. D.. Matė kaip R. A. sudavė jam smūgį į veidą ir tėvas nukrito. Paskui visi kaltinamieji R. A., G. K., V. J., V. Ž. buvo vienoj krūvoj, tačiau nematė, ką kuris konkrečiai mušė. Kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po sumušimo jis buvo kruvinas, todėl teta T. D. nuvedė jį prie ežero. Po kurio laiko kaltinamieji išvažiavo, o vėliau vėl sugrįžo į stovyklavietę, tačiau netrukus atvyko policija. Įvykio metu jam buvo sužalotas kaklas, nosis, ausis, ranka. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas savaitę laiko. Skaudėjo galvą, žandikaulį, negalėjo normaliai valgyti. Dėl sužalotos nosies, pasislinko jos pertvara. Po įvykio moterys su vaikais išvažiavo namo. Įvykio metu buvo sužaloti ir kiti nukentėjusieji. Jis kaltinamiesiems jokių smūgių nesudavė, jų nesužalojo.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiojo R. D. veidas buvo sutinęs nuo sumušimų, ant jo buvo daug kraujosruvų, nosies abejose šnervėse nubėgęs kraujas, patinusi viršutinė lūpos dalis, prakirsta kairė ausis, kaklo srityje nubrozdinimai, jo smakras buvo kruvinas. (1 t. b. l. 117-119).

Iš specialisto išvados Nr. G 801/2021(03) nustatyta, kad R. D. įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame paviršiuje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 64-65).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nurodyta, kad R. D. atpažino V. J., R. A., V. Ž. kaip asmenis, kurie 2021 m. birželio 20 d. sumušė jį ir kitus jo artimuosius prie (duomenys neskelbtini) ežero (2 t. b.l. 57-77).

N. R. D. parodė, kad įvykio metu jis kartu su kitais stovyklavo prie ežero, šventė gimtadienį, jokių konfliktų jų kompanijoje nebuvo. Naktį į jų stovyklavietę keturračiu atvažiavo kaltinamieji. Išgirdęs, kad kažkas šūkauja, nuėjo pažiūrėti ir pamatė ant žemės gulintį sūnų R. D.. Prie jo stovėjo kaltinamieji G. K., R. A., V. Ž.. V. J. stovėjo truputį nuošaliau. Nespėjus pasakyti nei vieno žodžio, iš karto gavo smūgį. Jam sudavė lyg R. A., tačiau nėra visiškai įsitikinęs. Nuo smūgio jis susmuko. Tada pajuto stiprius smūgius į galvą, atrodė, kad buvo spardomas. Kas jį spardė, nematė. Pats niekam jokių smūgių nesudavė. Po to atsimena, kad kaltinamieji dar kartą buvo grįžę į stovyklavietę, kad buvo atvykusi policija. Įvykio metu jam buvo subjaurotas veidas, sužalota akis, prakirsta lūpa. Jautė skausmą, buvo mėlynės. Turėjo važiuoti į Klaipėdą ekspertizei. Kraujosruvos gijo dvi savaites, patyrė nepatogumus. Iki šiol liko randai lūpoje ir paakyje.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant nukentėjusiojo R. D. kūno rasti sužalojimai kairėje akyje, buvo didelis patinimas ir kraujosruva, prakirsta žaizda, sumuštas kairysis skruostas, prakirsta viršutinė lūpa, ji buvo ištinusi, iš dešinės nosies šnervės buvo bėgęs kraujas. R. D. skundėsi skausmais galvos ir krūtinės srityse (1 t. b. l. 114-116).

Iš specialisto išvados Nr. G 8000/2021(03) nustatyta, kad įvykio metu R. D. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujosruva po akies jungine, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos laisvajame krašte, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 47).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad R. D. atpažino R. A., V. J., V. Ž. kaip asmenis, kurie 2021 m. birželio 20 d. įvykio metu atvykę keturračiu sumušė jį ir kitus jo artimuosius prie (duomenys neskelbtini) ežero (2 t. b.l. 36-56).

N. O. S. parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. su draugų ir giminaičių kompanija prie ežero šventė draugės (sugyventinės) S. gimtadienį. Jokių konflitų jų kompanijoje nebuvo. Nakties metu jis miegojo. Pasigirdus riksmams, išėjo iš palapinės. Pamatė keturrračiu atvykusius visus keturis kaltinamuosius. R. ir R. D. jau buvo sumušti. R. D. tuo metu buvo ant žemės. Jam priėjus, iš karto gavo smūgį nuo V. J., kurį žinojo kaip asmenį, pravarde E. Buvo nuverstas ant žemės, tada dar gavo smūgių. Kas jį spardė, nematė. S. S. stojo jį ginti, tai du kartus buvo numesta ant žemės. Gynė ir D. V. bei Ž. M., kurie taip pat buvo sužaloti. Visi nukentėjusieji patyrė sužalojimus. Įvykio metu jam buvo sužalota akis, galva, pakaušis. Buvo kraujosruvos, jautė skausmą. Dvi savaitės praėjo, kol akis užgijo. Po įvykio su vaikais prie ežero daugiau nevažiuoja. Nepastebėjo, kad kaltinamieji būtų buvę sužaloti. Po įvykio kaime sklido kalbos, kad vienas iš kaltinamųjų važiuodamas keturračiu apsivertė ir susižalojo.

Iš asmens apžiūros protokolo nurodyta, kad ant nukentėjusiojo O. S. kūno rastas sumušimas, paraudimas kairės pusės skruoste, bei kraujosruva kairės akies srityje (1 t. b. l. 110-111).

Iš specialisto išvados Nr. 802/2021 (03) nustatyta, kad O. S. įvykio metu padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimas su kraujosruva odoje galvos pakaušinėje srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad O. S. atpažino V. J., V. Ž., R. A. kaip asmenis, kurie įvykio metu sumušė jį ir kitus nukentėjusiuosius, jiems būnant prie (duomenys neskelbtini) ežero (1 t. b.l. 147-152, 160-173).

N. Ž. M. parodė, kad įvykio dieną kartu su kitais nukentėjusiaisiais prie ežero šventė gimtadienį, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Nakties metu atvažiavo kaltinamieji su keturračiu, kuris buvo be glušo ir skleidė didelį garsą. Jis tuo metu buvo prie stalo. S. V. ir T. D. tuo metu ėjo į tualetą. Jos bandė kaltinamuosius raminti. Tada nuėjo R. D. ir prasidėjo muštynės. Pamatęs, kad mušamas jo sūnus, nubėgo R. D. ir jis buvo sumuštas. Tada ir jis su O. S. atėjo. O. stipriai mušė V. J., jis bandė jį atitraukti nuo O. Tuomet jam sudavė smūgį į veidą G. K. ir jis nuo smūgio nugriuvo, susižalojo ranką. Įvykio metu jam buvo sužalotas veidas, ranka, sulaužyta nosis, kurią dar įvykio vietoje atsistatė. Patyrė fizinį skausmą, gėrė vaistus. Patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti ekspertizei į (duomenys neskelbtini). Negalėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), nors turėjo sudaręs darbo sutartį. Dvi savaites ant veido matėsi sužalojimai, kraujosruvos. Sužalota nosis iki šiol užtirpusi. Nurodė, kad šiuo metu gerai nebeprisimena įvykio aplinkybių, duodamas parodymus policijoje viską geriau prisiminė ir papasakojo.

Ikiteisminio tyrio metu, Ž. M. parodė, kad R. D. priėjus ir paklausus kas vyksta, visi keturi atvykę keturračiu asmenys, nulipo nuo jo ir nieko nepasakę, nepaaiškinę pradėjo mušti R. D.. Jį mušė visi keturi asmenys. Po muštynių matė, kad stipriai buvo sumuštas R. veidas. K. R. D. mušė, prie jo atėjo R. D., jo ginti. Tuomet atvykę asmenys sumušė ir R. D.. Jį tai pat mušė visi keturi asmenys. Pamatęs, kad yra mušami jo giminaičiai, nuėjo jų ginti. Priėjęs pamatė, kad keturračiu yra atvykę V. Ž., V. J., vaikinas, kurį visi vadina ,,Gandras“, bei dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo su barzda, stambus. Vėliau išsiaiškino, kad tai buvo K.. V. J. puolė ant O. S., jis J. traukė nuo S. Įvykio metu jį sužalojo G. K. trenkdamas kumščiu į nosį. Nuo suduoto stipraus G. K. smūgio nukrito ant žemės, ant kairiosios rankos ir pajautė stiprų skausmą kairiojoje rankoje, ties alkūne. Vaikinai juos užsipuolė ir sumušė be jokios priežasties. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio (2 t. b. l. 149–152, 153–157).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant nukentėjusiojo Ž. M. kūno rasti sužalojimai nosies srityje (1 t. b. l. 112-113).

Iš specialisto išvados Nr. 807/2021 (03) nustatyta, kad Ž. M. įvykio metu padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame žastuose, kraujosruva po dešinės akies jungine. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad Ž. M. atpažino R. A., V. J., V. Ž. kaip asmenis, kurie įvykio metu atvažiavę keturračiu, sumušė jo artimuosius prie Kucių ežero. R. A. atpažino kaip asmenį, kuris vairavo keturratį. (2 t. b. l. 1-7, 15-28).

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad įvykio vakarą kartu su šeimos nariais buvo prie ežero. Apie 2 val. nakties ji kartu su kitais sėdėjo prie laužo. Daug kas jau miegojo. Ji taip pat jau ruošėsi eiti atsigulti, kai atvažiavo kaltinamieji ir sudrumstė jų ramybę. Visi keturi kaltinamieji atvažiavo vienu keturračiu, jį burzgino apie 10 min, jie buvo neblaivūs. Stovyklavietėje buvo miegančių vaikų, todėl S. V. ir T. D. nuėjo su jais pasikalbėti, juos nuraminti. Netrukus pamatė, kad vyksta muštynės. Ėjo į tarpą, bandydama apginti savus. Kažkuris iš kaltinamųjų ją numetė ant žemės, po to kažkuris jai trenkė, kažkuris ją numetė ant žemės. Kuris iš kaltinamųjų jai sužalojo pirštą, negali pasakyti. Sužalojimą patyrė dėl jų visų veiksmų. Ėjo į vieną, į kitą tarpą tarp kaltinamųjų, bandydama apginti nukentėjusiuosius. R. D. ir R. D. buvo sumušti pirmiausiai. Po to, O. S., Ž. M., S. V.. Po muštynių kaltinamieji susėdo ant keturračio ir išvažiavo. Tada ji su kitomis moterimis ir vaikais išvyko į namus. Įvykio metu vienas jos pirštas buvo išlaužtas, kitas sutraumuotas. Labai skaudėjo. Tris su puse mėnesio buvo nedarbingume, negalėjo dirbti, negavo visų planuotų pajamų. Iki šiol skauda lūžusį pirštą, negali jo sulenkti. Po įvykio liko baimė, bijo važiuoti prie ežero, kad kas vėl neatsitiktų.

Iš specialisto išvados Nr. 806/2021 (03) nustatyta, kad įvykio metu D. V. padarytas kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos intrasąnarinis lūžis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu. D. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 59-60).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad D. V. atpažino V. J. ir R. A. kaip asmenis kurie 2021 m. birželio 20 d. įvykio metu sužalojo ją ir kitus asmenis prie Kucių ežero (1 t. b.l. 120-132).

L. T. D. parodė, kad įvykio metu kartu su vyru (sugyventiniu) Ž. M. ir kitais giminaičiais buvo prie ežero, šventė gimtadienį, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Apie 2 val. nakties ji su S. ėjo į tualetą. Išgirdo atvažiuojantį keturratį, kuris labai stipriai gazavo, skleidė didžiulį garsą. Keturračiu atvažiavo visi keturi kaltinamieji, jų iki įvykio nepažinojo. Jie visi buvo neblaivūs. Ji su S. gražiai paprašė vaikinų, kad nekeltų triukšmo užgesintų keturratį arba išvažiuotų, nes palapinėse miega vaikai. Kažkuris pasakė „žiurkės, kas jum nepatinka“. Visi nušoko nuo keturračio. Tuomet prie jų priėjo R. D.. K. R. paklausė kas vyksta, kaltinamieji prišoko prie jo ir pradėjo jį mušti, spardyti. Mušė, kol atėjo R. D.. Tada kažkuris trenkė R. D. ir jis nugriuvo ant žemės. Po to atėjo O. S. ir jos vyras Ž. M.. Matė, kad O. smūgį sudavė V. J., o Ž. - G. K.. Jie buvo pargriauti ant žemės. Ji atsitraukė toliau, nenorėjo pati būti sumušta. S. ir D. V. bandė ginti vyrus ir pačios buvo sužalotos. Matė kaip S. buvo parblokšta ant žemės. D. V. iš karto po įvykio pasakė, kad jai skauda pirštą. Kaltinamiesiems išvykus, visos moterys susikrovė daiktus ir kartu su vaikais išvažiavo namo. Bijojo pasilikti, buvo pasipiktinusi tokiu kaltinamųjų elgesiu. Vėliau vyrai skambino ir sakė, kad kaltinamieji vėl grįžo į stovyklavietę. Jos skambino policijai. Įvykio metu Ž. M. buvo sulaužyta nosis, kurią pats atsistatė prie vandens, taip pat sužalota akis, ranka. Sužalojimai vyrui ant veido matėsi apie dvi savaites.

Liudytojas G. V. parodė, kad įvykio metu jis miegojo palapinėje. Atėjusi sesuo S. V. jį pažadino. Sakė, kad lauke vyksta muštynės, liepė eiti gelbėti kitų. Išėjęs iš palapinės pamatė, kad vyksta muštynės, puolimas.Visi keturi kaltinamieji buvo vienoje krūvoje ir mušė, tačiau kuris kurį, neužfiksavo. Jis iš karto atpažino V. Ž., R. A.. Nusivedė V. Ž. į šoną, klausė kas čia vyksta. V. Ž. pradėjo jo atsiprašinėti, sakė nežinojo, kad čia jo kompanija. R. A. dar bandė jį pulti, bet V. Ž. jį nuramino. Visi kaltinamieji buvo girti. Jie išvažiavo keturračiu, tačiau netrukus vėl sugrįžo, bet tada atvažiavo policija. Įvykio metu buvo sužaloti O. S., S. V., D. V., R. D., R. D. ir Ž. M.. R. D. buvo taip sudaužytas, kad atėjęs jo net nepažino. D. V. buvo lūžęs pirštas.

Liudytoja J. Ū. parodė, kad įvykio dieną prie ežero šventė draugės S.gimtadienį. Visi smagiai pabuvo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Ji alkoholio nevartojo. Vakare su vaikais nuėjo miegoti į palapinę. Kiti dar liko sėdėti prie laužo. Nakties metu išgirdo lyg sprogimą, po to suprato, kad tai keturratis atvažiavo. Abu su sūnumi atsibudo, tačiau iš palapinės nėjo, bijojo. Buvo iškišusi galvą, pažiūrėti kas vysta. D. S. prašė atvykusių vyriškių, kad būtų tyliau, tačiau jie pradėjo šaukti. Tada atbėgo jų vyrai ir prasidėjo muštynės. Ji pačių muštynių nematė. Iš palapinės išėjo tik tada kai atvykę asmenys iš teritorijos pasišalino. Pamatė, kad labai stipriai yra sumušti R. D., R. D., taip pat Ž. M., O. S.. S. ir jos mama, kuriai lūžo pirštas. Po muštynių, visos moterys su vaikais iš karto išvažiavo namo. Vyrai pasiliko, laukė policijos.

L. M. Š. parodė, kad įvykio metu kartu su seserimi V. N. ir vaikais stovyklavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Nukentėjusiųjų stovyklavietė buvo netoliese, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Apie 2 val. nakties atvažiavo keturratis. Jo didžiulis garsas pažadino ją, sesę ir vaikus. Pravažiavo pro jų stovyklavietę ir nuvažiavo prie nukentėjusiųjų. Nurodė, kad šiuo metu gerai įvykio aplinkybių nebeprisimena, apklausta policijoje prisiminė geriau ir davė teisingus parodymus, prašė pagarsinti jos parodymus.

Liudytoja M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 20 d., apie 02.30 val. miegodama palapinėje išgirdo atvažiuojantį keturratį, kuris iš karto nuvažiavo prie stovyklaujančių žmonių. Kai keturratis sustojo, vairuotojas stipriai spaudė greičio pedalą ir tyčia jį burzgino. Išgirdo kaip viena moteris pasakė „negąsdinkite vaikų, ko čia atvažiavote, važiuokite iš čia“. Po šių žodžių transporto priemonės variklis užgeso. Matė, kad prasidėjo muštynės. Jas pradėjo keturračiu atvažiavę asmenys, kurių buvo keturi. Girdėjo suduodamų smūgių garsus, matė, kad žmonės vartėsi ant žemės. Kažkuri iš moterų šaukė „nemuškit tik moterų, tik nieko joms nedarykit, nemuškit vaikų“. Po muštynių keturi vyriškiai išvažiavo keturračiu. Ji su seserimi ir vaikais iš karto išvažiavo namo, bijojo pasilikti. Ji patyrė didelį šoką, nes buvo sutrikdytas jos poilsis. Važiuodama iš stovyklavietės, prie netoli esančio daugiabučio, matė stovintį tą patį keturratį (3 t., b. l. 117-118).

L. V. N. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja M. Š.. Ji patvirtino, kad įvykio naktį į stovyklavietę atvažiavo keturratis, kuris buvo be duslintuvo, skleidė baisų garsą. Viena moteris paprašė tylos, nes vaikai miega. Atvažiavę vyriškiai pradėjo muštynes. Ji labai išsigando, po įvykio iškarto susirinko daiktus ir išvažiavo namo. Prašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

L. V. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu, 02.30 val. nakties ji išgirdo, kad prie ežero kažkas atvažiavo. Iš pradžių nesuprato, kokia transporto priemonė, garsas buvo stiprus, garsiai urzgiantis. Girdėjosi, kad vairuotojas vis stipriai spaudžia greičio pedalą. Išgirdo, kaip viena iš stovyklaujančių moterų garsiai pasakė ,, negąsdinkite vaikų, ko čia atvažiavote", prašė nekelti triukšmo. Po tokių pasakytų moters žodžių transporto priemonės variklis užgeso ir išgirdo kaip lauke kilo triukšmas. Pamatė, kad keturi asmenys atvažiavę keturračiu pradėjo muštynes. Labai išsigando. Kažkuri iš moterų šaukė ,,nemuškit tik moterų, tik nieko joms nedarykit, nemuškit vaikų". Matė, kaip po muštynių keturračiu išvažiavo keturi jaunuoliai. Ji su seserimi iš karto susidėjo daiktus ir išvažiavo namo. Buvo sutrikdyta jos ir jos artimųjų ramybė (3 t. b. l. 111-114).

Liudytoja G. L. parodė, kad ji T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate. Nurodė, įvykis buvo seniai, ji gerai aplinkybių nebeprisimena, prašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra teisingi.

Liudytoja G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 20 d. jai dirbant su kolega D. J., apie 02.00 val., T. T. AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero vyksta muštynės. Buvo pranešta, kad po muštynių užpuolikai pasišalino su keturračiu, o nukentėję asmenys kraujuoja. Nedelsiant nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko būrys žmonių, kurie aiškino, kad juos sumušė keturi vaikinai. Rado sumuštus keturis vyriškius. Kai tarnybiniu automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini) ežero, link tos vietos, kur vyko muštynės, jie pastebėjo, kad iš įvykio vietos, nuo ežero išvažiuoja keturratis. Juo važiavo vienas asmuo. Bandant aiškintis įvykio aplinkybes, visi nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušė V. Ž., G. K., V. J. ir R. A.. Įvykio vietoje buvo V. Ž., G. K., V. J.. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. G. K. sutiko nusistatyti girtumą, V. Ž. ir V. J. atsisakė, nors akivaizdžiai buvo neblaivūs. Nukentėjusieji paaiškino, kad keturračiu nuvažiavo R. A., kuris pasak jų taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėję vyriškiai paaiškino, kad moterys išsigando ir po įvykio su vaikais išvažiavo namo (3 t. b.l. 136-139).

Liudytojas D. J. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja G. L.. Parodė, kad T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate, buvo gautas pranešimas, kad pie (duomenys neskelbtini) ežero įvyko muštynės. Vykstant į įvykio vietą matė nuvažiuojantį keturratį. Įvyko vietoje buvę nukentėjusieji nurodė, kad muštynės prasidėjo, kai kaltinamųjų buvo paprašyta nesivažinėti keturračiu. Iš nukentėjusiųjų pasakojimų, suprato, kad muštynės buvo įvykusios anksčiau, o kaltinamieji buvo atvažiavę jau antrą kartą. Įvykio vietoje rado G. K., V. Ž. ir V. J.. Jie buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. G. K. pasitikrino neblaivumą. V. Ž. ir V. J. atsisakė pūsti į alkotesterį. Ant V. J. nugaros matė sužalojimą – įbrėžimą per visą kūną. Kiti kaltinamieji sužaloti nebuvo. Nukentėjusieji vyrai buvo sužaloti, jie taip pat buvo neblaivūs. Apžiūrėjo įvykio vietą, nukentėjusiuosius, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Iš daiktų apžiūros protokolo ir CD diskuose esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad policijos pareigūnai tarnybos metu naudojo BODY kameras. Filmuotoje medžiagoje matyti įvykio vieta, stovyklavietė. Buvo atvykę du policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Įvykio vietoje buvo nukentėjusieji R. D., R. D., Ž. M., O. S., liudytojas G. V.. Ant nukentėjusiųjų kūnų matyti sužalojimai. Jie aiškino pareigūnams kaip buvo sumušti. Sakė, kad juos sumušė keturi asmenys, kurie atvyko keturračiu, tai R. A., V. Ž., V. J. ir G. K.. Teigė, kad R. A. pabėgo. Įvykio vietoje buvo trys kaltinamieji – G. K., V. Ž., V. J.. R. D., žiūrėdamas į G. K. pasakė „tu man pirmas davei“. V. Ž. pareigūnui sakė „važiavau pro šalį, pamačiau kompanija pešasi, iššokau ginti, išskirti“. Iš jo kalbos galima suprasti, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. V. J. svirduliavo, nepastovėjo ant kojų, jo kalba nerišli, atrodė apsvaigęs. G. K. sutiko pasitrinti neblaivumą, jam nustatytas 2,03 girtumas. V. Ž. ir V. J. atsisakė tikrintis neblaivumą. (1 t. b. l. 35-40).

Ištyrus byloje esančius įrodymus yra pagrindo konstatuoti, kad visų kaltinamųjų kaltė yra pilnai įrodyta. N. R. D., R. D., O. S., Ž. M., S. V., D. V. parodė, kad įvykio metu juos sumušė būtent G. K., V. Ž., V. J. ir R. A.. Visi nukentėjusieji, taip pat liudytojos T. D., J. Ū., V. N., M. Š. patvirtino, kad jiems stovyklaujant prie ežero, nakties metu, keturračiu atvyko G. K., V. Ž., V. J. ir R. A., kuris vairavo motociklą. Keturratis skleidė stiprų garsą. Nukentėjusioji S. V. ir liudytoja T. D. paprašė kaltinamųjų nekelti triukšmo, sakė, kad palapinėse miega vaikai. Kaltinamieji buvo nepatenkinti, kad jiems neleidžiama važinėtis po stovyklavietę ir jie pradėjo muštynes. Iš nukentėjusiųjų S. V., R. D. parodymų nustatyta, kad priėjus prie atvykusių kaltinamųjų R. D. ir pastarajam paklausus, kas čia vyksta, G. K. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Ir nors R. D. nematė, kas jį gulintį mušė, nes buvo užsidengęs veidą, tačiau nukentėjusioji S. V. nurodė, kad gulinčiam R. D. smūgius sudavė V. Ž. ir R. A.. R. D. patvirtino, kad jam buvo suduota apie dešimt kartų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Iš nukentėjusiojo R. D. parodymų nustatyta, kad pamatęs mušamą sūnų, atbėgo į įvykio vietą. Tada R. A. jam kumščiu sudavė į veido sritį. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis R. D.. Iš nukentėjusiosios S. V. parodymų nustatyta, kad gulinčiam R. D. smūgius sudavė G. K., V. Ž. ir R. A.. Po to į įvykio vietą atėjo nukentėjusieji O. S., Ž. M.. Iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad O. S. mušė kaltinamasis V. J.. Ž. M. bandant apginti O. S., G. K. sudavė kumščiu jam į nosį ir nuo smūgio Ž. M. nukrito ant žemės. Šias apalinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios S. V., D. V., bei liudytoja T. D.. Nukentėjusiųjų, liudytojos T. D. parodymais taip pat nustatyta, kad S. V. ir D. V. bandant sustabdyti chuliganiškus veiksmus, kaltinamieji du kartus stipriai numetė S. V. ant žemės, o D. V. stumdė, tampė už rankų, buvo numetę ant žemės.

Teismas netiki kaltinamųjų R. A., V. Ž., V. J. paaiškinimais, kad įvykio metu jie nukentėjusiųjų atžvilgiu jokio smurto nevartojo, taip pat G. K. paaiškinimais, kad jis gynė R. A. nuo nukentėjusiųjų ir vertina tai kaip kaltinamųjų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, nes jų paaiškinimai yra išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo. Nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji, liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius, siekti be pagrindo juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamieji patys patvirtino, kad iki įvykio jokių konfliktų su nukentėjusiaisiais ir liudytojais nėra turėję. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų policijos pareigūnų G. L., D. J. parodymais nustatyta, kad nukentėjusieji dar įvykio vietoje aiškiai įvardijo, kad juos sumušė visi keturi kaltinamieji, nurodė jų vardus, pavardes. Tai patvirtina vaizdo įrašų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai. Be to, nukentėjusieji kaltinamuosius atpažino ir asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu.

Nukentėjusiųjų parodymai, asmenų apžiūros protokolai specialisto išvados patvirtina, kad įvykio metu kaltinamieji nukentėjusiuosius sužalojo. R. D., R. D., O. S., Ž. M., S. V. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o D. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas. S. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje. R. D. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame paviršiuje, kairiame žaste. R. D. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujosruva po akies jungine, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos laisvajame krašte, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. O. S. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimas su kraujosruva odoje galvos pakaušinėje srityje. Ž. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame žastuose, kraujosruva po dešinės akies jungine. D. V. padarytas kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos intrasąnarinis lūžis. Visiems nukentėjusiesiems sužalojimai padaryti paveikus jų kūną kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos smūgiai, kojų spyriai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta kaltinamųjų nurodytą aplinkybę kaip nepagrįstą, kad nukentėjusieji konfliktavo tarpusavyje, vieni su kitais mušėsi ir patyrė sužalojimus. Šiuos jų parodymus paneigia aptarti nukentėjusiųjų parodymai, taip pat liudytojų T. D., J. Ū., G. V., V. N., M. Š. parodymai. Visi liudytojai vieningai tvirtino, kad stovyklaujant jokių konfliktų tarp nukentėjusiųjų nebuvo ir niekas nesimušė. Taip pat anksčiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo V. Ž. teisme, bei V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad konflikto metu jų įvykio vietoje iš vis nebuvo, o atvyko tik jam pasibaigus. Nukentėjusieji, liudytojai kategoriškai patvirtino, kad į stovyklavietę keturračiu atvažiavo keturi kaltinamieji, jį vairavo R. A. ir visi dalyvavo sužalojant nukentėjusiuosius. Nustatyta, kad liudytojui R. V. atėjus į konflikto vietą, V. Ž. jį pažino, jie bendravo, kaltinamasis jam aiškino, nežinojęs, kad tai jo kompanija. Po šio pokalbio, kaltinamieji apsiramino ir visi išvažiavo keturračiu. Vėliau, vėl sugrįžo į stovyklavietę, bet pamačius, kad atvažiuoja policija R. A. pasišalino, o G. K., V. Ž. ir V. J. liko įvykio vietoje.

Nors kaltinamieji G. K. ir R. A. teigė, kad konfliktą sukėlė nukentėjusieji, kad jie nutempė R. A. nuo keturračio ir jį sužalojo, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, kad būtent kaltinamieji nakties metu atvyko keturračiu į nukentėjusiųjų stovyklavietę, kėlė didelį triukšmą, o nukentėjusiesiems mėginant juos nutildyti, sudrausminti, juos sumušė ir sužalojo. Nenustatyta, kad įvykio vietoje kaltinamųjų atžvilgiu nukentėjusieji būtų vartoję smurtą. Kaltinamiesiems pavojus negrėsė, jie galėjo bet kada išvykti iš stovyklavietės, todėl neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiųjų atžvilgiu vartoti fizinį smurtą. Nors 2021 m. rugpūčio 23 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 98-100) patvirtina, kad R. A. buvo nustatytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje su kraujosruva kairėje pašonėje ir kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžiai, tačiau nėra įrodymų, kad šį sužalojimą kaltinamajam padarė kažkuris iš nukentėjusiųjų. R. A. medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 88-93) patvirtina, kad kaltinamajam greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 2021 m. birželio 20 d., 09:04 val. Medicinos darbuotojams jis nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, paslydo ir nuriedėjo žemyn laiptais. Padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas nugaros srityje, kairės pusės šonkaulių lūžis atitinka R. A. medicinos darbuotojams nurodytą susižalojimo būdą, traumą buityje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. A. iš įvykio vietos išvažiavo keturračiu, pats jį vairavo. Nurodė, kad važiuodamas prasilenkė su policija, todėl jeigu būtų buvęs nukentėjusiųjų sužalotas, turėjo galimybę iš karto apie tai pranešti policijai, tačiau to nepadarė.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. Ž., R. A., V. J., G. K. veikdami bendrai 2021 m. birželio 20 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia nukentėjusiesiems R. D., R. D., O. S., Ž. M., S. V. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, o D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji nukentėjusiuosius sumušė viešoje vietoje, jiems stovyklaujant prie ežero. Dėl kaltinamųjų veiksmų išgąstį patyrė ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytojos T. D., J. Ū.. Dėl sukelto konflikto, buvo pasipiktinę ir visiškai pašaliniai asmenys, liudytojos V. N. ir M. Š., kurios tuo metu taip pat stovyklavo prie ežero. Po konflikto jos išvyko namo, bijojo dėl savo ir vaikų saugumo. Kaltinamieji elgėsi įžūliai, neleistinai, nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji veikė tyčia, nes jie neabejotinai suvokė savo elgesio pobūdį, numatė, kad mušdami nukentėjusiuosius viešoje vietoje pažeidžia viešąją tvarką ir to norėjo. Kaltinamųjų veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamųjų veiksmai dėl D. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jie nesunkiai sužalojo asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Nors kaltinamasis G. K. teigė, kad jis D. V. galėjo sužaloti dėl neatsargumo, tačiau byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, nes jie neabejotinai suvokė savo elgesio pobūdį, numatė, kad mušdami nukentėjusiąją, kuri bandė sustabdyti jų chuliganiškus veiksmus, ją stumdami, temdami už rankų, nublokšdami ant žemės, gali ją sužaloti, padaryti jai sveikatos sutrikdymą ir to norėjo.

Nors kaltinamasis G. K. teisme teigė, kad jis vienas sužalojo nukentėjusiąją, tačiau įvertinus įrodymų visumą yra pagrindas pripažinti, kad visi kaltinamieji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia ir visi, kaip bendravykdytojai, yra atsakingi už kilusius padarinius. Visų kaltinamųjų naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina ir susitarimą veikti bendrai, ir neapibrėžtą tyčią, apimančią ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, o šiuo atveju už nesunkaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

G. K. padarė nesunkų (BK 284 straipsnis) ir apysunkį (138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. G. K. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 42). Kaltinamasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtas baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 53-58). Jis nėra teistas, yra dirbantis.

G. K. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmės rūšis numatyta sankcijoje. Už BK 284 straipsnį skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, įpareigojant per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės dydžiai nustatytini atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau kartu įvertinant, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas. Jam skirtini bausmių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, tai yra 2 metų laisvės atėmimas ir 1 metų laisvės apribojimas. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog G. K. dirba, teisiamas pirmą kartą, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, kad galėtų atlyginti civilinius ieškinius, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 8 punktai).

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina. V. Ž. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors V. Ž. po įvykio atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau aplinkybę, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio įrodo aptarti nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašai, taip pat policijos pareigūnų G. L. ir D. J., kurie įvykio vietoje bendravo su kaltinamuoju, paaiškinimai, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kad jis buvo apsvaigęs. Kaltinamasis V. Ž. praeityje teistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu teistumai buvo išnykę. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra dirbantis.

V. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Už BK 284 straipsnį skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės dydžiai nustatytini atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau kartu įvertinant, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu neturėjo teistumų. Skirtini bausmių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, tai yra 2 metų laisvės atėmimas ir 1 metų laisvės apribojimas. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog V. Ž. yra dirbantis, jo ankstesni teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nes iš jo yra priteisiami civiliniai ieškiniai, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 8 punktai).

V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina. V. J. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors V. J. po įvykio atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau aplinkybę, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio įrodo nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų policijos pareigūnų G. L., D. J. parodymai, kurie iš karto po įvykio bendravo su V. J. ir teigė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat jų daryti vaizdo įrašai, kurie patvirtina, kad jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. V. J. veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimo padarymo metu jo teistumai buvo išnykę. Kaltinamasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, yra dirbantis.

V. J. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 284 straipsnį skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės dydis nustatytas atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau kartu įvertinant, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu neturėjo teistumų. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog V. J. pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, jo ankstesni teistumai išnykę ir jis laikomas neteistu, yra dirbantis, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6, 8 punktai).

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina. R. A. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, taip pat būdamas recidyvistu, nes jis būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui vėl padarė du naujus tyčinius nusikaltimus. Byloje nebuvo įrodyta, kad R. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. R. A. iš karto po įvykio nebuvo sulaikytas, jo neblaivumas nebuvo tikrinamas, policijos pareigūnai su juo nebendravo. Nors nukentėjusieji nurodė, kad jiems visi kaltinamieji atrodė apsvaigę nuo alkoholio, tačiau svarbi aplinkybė, kad nukentėjusieji R. ir R. D., O. S., Ž. M., įvykio metu taip pat buvo neblaivūs, todėl remtis tik jų parodymais dėl kaltinamojo neblaivumo nustatymo, nėra pagrindo.

R. A. praeityje yra teistas šešis kartus už tyčines nusikalstamas veikas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje. Jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės. Iš pataisos namų buvo paleistas 2018 m. lapkričio 16 d. Visas bausmes yra atlikęs, teistumai neišnykę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu yra dirbantis.

R. A. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnį skirtina arešto bausmė. Atsižvelgiant į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustatytos nei vienos lengvinančios, į ankstesnius jo teistumus, jam skirtini bausmių dydžiai, artimi sankcijose numatytiems jų vidurkiams, tai yra 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 60 parų areštas. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę - arešto bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir skirtina subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog R. A. ankstesnes bausmes yra atlikęs, šiuo metu yra dirbantis, nėra duomenų, jog po nusikaltimų padarymo būtų įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. R. A. skirtina intensyvi priežiūra 9 mėnesiams – jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei įpareigojimai - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys, 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

R. A. paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamųjų G. K., V. Ž., R. A. ir V. J. 151,03 Eur žalą dėl nukentėjusiųjų R. D. ir D. V. gydymo (2 t., b. l. 106-107).

Kaltinamasis G. K. pripažįsta ieškinio dalį dėl žalos, susijusios su D. V. gydymu, kitos ieškinio dalies nepripažįsta. V. Ž., V. J., R. A. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad dėl R. D. gydymo VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei buvo sumokėta 57,89 Eur. Dėl D. V. gydymo T. T. ligoninei sumokėta 93,14 Eur. Viso iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 151,03 Eur (2 t., b. l. 108-109).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. To paties kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi yra įrodyta, jog sužalojimus nukentėjusiesiems bendrais veiksmais padarė kaltinamieji G. K., V. Ž., R. A. ir V. J. ir dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusieji R. D. ir D. V. buvo gydomi gydymo įstaigose, iš jų solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistinas 151,03 Eur žalos atlyginimas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - ir Fondo valdybos Klaipėdos skyrius) civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš G. K., V. Ž., R. A. ir V. J. 2088,97 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiajai D. V. išmokėtos ligos išmokos (2 t., b. l. 89-93). Taip pat, patikslintu ieškiniu Fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų 63,08 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiajam R. D. išmokėtos ligos išmokos (7 t., b. l. 25-26, 29). .

G. K. pripažįsta ieškinio dalį dėl žalos, susijusios su D. V. išmokėta ligos išmoka, priteisimo, kitos ieškinio dalies nepripažįsta. V. Ž., V. J. ir R. A. civilinio ieškinio nepripažįta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad nukentėjusioji D. V. dėl 2021 m. birželio 20 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. spalio 5 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. spalio 5 d. D. V. paskyrė ir išmokėjo 2088,97 Eur dydžio ligos išmoką. Taip pat, nustatyta, kad nukentėjusysis R. D. dėl įvykio metu patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. birželio 29 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos jam paskyrė 63,08 Eur. Šias aplinkybes patvirtina pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvraka. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau sužalojimus nukentėjusiesiems bendrais veiksmais padarė kaltinamieji G. K., V. Ž., R. A. ir V. J. ir dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusieji R. D. ir D. V. buvo laikinai nedarbingi. Todėl iš kaltinamųjų, solidariai priteistinas 2152,05 Eur (2088,97 + 63,08 Eur) žalos atlyginimas regreso tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo priteisti jiems nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tai yra: S. V. prašo priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. 550 Eur turtinei žalai atlyginti, dėl sulaužytos dantų plokštelės ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; R. D., R. D., O. S. prašo priteisti iš kaltinamųjų po 1000 Eur kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti; D. V. prašo priteisti iš kaltinamųjų 303,21 Eur turtinei žalai, dėl negautų pajamų, atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Ž. M. prašo priteisti iš kaltinamojo G. K. 20 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 104-106).

Kaltinamasis G. K. pripažįsta D. V. civilinį ieškinį, kitų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta. Kaltinamieji V. Ž., V. J. ir R. A. civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai.

Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiam asmeniui visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems:

Byloje esančiais anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji S. V., bandydama sustabdyti kaltinamųjų chuliganiškus veiksmus, du kartus stipriai buvo jų numesta ant žemės. Tuo metu jai lūžo burnoje buvusi dantų plokštelė – biodentaplast lanko atraminis protezas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją odontologę dėl naujo protezo pagaminimo, jos konsultacija kainavo 30 Eur, o protezo vertė - 520 Eur (3 t., b. l. 105-106). S. V. šias išlaidas patyrė dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų, todėl jos priteistinos solidariai iš G. K., V. Ž., V. J. ir R. A..

Nustatyta, kad iki sužalojimo nukentėjusioji D. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis buvo 575,82 Eur. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga ir už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., Sodra jai išmokėjo 1424,25 Eur ligos išmoką. Per šį laikotarpį ji negavo 303,21 Eur ((575,82 x 3) – 1424,25 Eur) pajamų, kurias būtų gavusi jeigu nebūtų buvusi sužalota. Šių pajamų nukentėjusioji negavo dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų, jų padaryto sužalojimo, dėl kurio nukentėjusioji buvo nedarbinga. Iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajai priteistina 303,21 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, kad Ž. M. dėl padaryto sužalojimo, jo masto nustatymo 2021 m. birželio 25 d. važiavo į Klaipėdą, į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių. Transporto priemonės kuro išlaidas sudarė 20 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, jos susijusios su kaltinamųjų padarytu nusikaltimu.

Ž. M. turtinę ir neturtinę žalą prašo priteisti tik iš kaltinamojo G. K.. Civilinis ieškovas, esant solidariai atsakomybei, turi teisę reikalauti, kad prievolę atlygintų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, 20 Eur turtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo G. K.. R. D. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų 53,24 Eur negautų pajamų. Bylą nagrinėjant teisme, jo atstovė atsisakė ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo, nurodydama, kad nukentėjusysis gavo ligos išmoką iš Sodros. Civilinio ieškinio procesas dėl R. D. padarytos turtinės žalos atlyginimo, nutrauktinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. V. įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje. Ji du kartus buvo stipriai numesta ant žemės. Dėl patirto išgąsčio kelias naktis neužmigo, teko vartoti vaistus. Kol išgijo kraujosruvos, dvi savaites negalėjo vykti prie vandens telkinių, nes padarytos kraujosruvos atrodė neestetiškai. Daugiau nebevažiuoja prie to paties ežero, nes iki šiol jaučia baimę. Nukentėjusioji įvykio metu patyrė didelį išgąstį, fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Jai buvo padaryta neturtinė žala.

Nustatyta, kad R. D. įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame paviršiuje, kairiame žaste. Po įvykio, nukentėjusiojo veidas buvo sutinęs, nusėtas kraujosruvų. Jis aštuonias dienas buvo nedarbingas. Kol išgijo kraujosruvos, negalėjo bendrauti su žmonėmis, eiti į viešas vietas. Apie dvi savaites jautė galvos, žandikaulio skausmus, negalėjo miegoti. Dėl sužalojimų buvo sunku valgyti. Vartojo nuskausminamuosius vaistus. Yra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimus, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jam padaryta neturtinė žala.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad R. D. įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairės akies vokuose, kraujosruva po akies jungine, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos laisvajame krašte, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Šiuos sužalojimus patyrė bandydamas apginti savo sūnų R. D.. Kol išgijo sužalotas veidas, kraujosruvos, dvi savaites negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, lankytis viešose vietose. Dėl padarytų sužalojimų veide liko randai. Nukentėjusysis įvykio metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jam buvo padaryta neturtinė žala.

Nustatyta, kad O. S. įvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, odos nubrozdinimas su kraujosruva odoje galvos pakaušinėje srityje. Nukentėjusiajam dvi savaites laiko gijo kraujosruvos. Dėl sužaloto veido negalėjo dalyvauti numatytame darbo pokalbyje, neturėjo galimybės įsidarbinti, ribojo bendravimą su žmonėmis. Yra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo ir darbo galimybės, tai yra jam buvo padaryta neturtinė žala.

Taip pat nustatyta, kad Ž. M. patyrė sužalojimus nosies srityje, buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame žastuose, kraujosruva po dešinės akies jungine. Dėl patirto sužalojimo kelias naktis neužmigo, skaudėjo sumuštas vietas. Dėl sužalojimų veido ir rankos srityse negalėjo savalaikiai išvykti dirbi į (duomenys neskelbtini), nors turėjo darbo sutartį. Turėjo vykti pas teismo medicinos ekspertą. Iki šiol jaučia sužalotos nosies pasekmes, ji yra užtirpusi. Yra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo ir darbo galimybės. Jam padaryta neturtinė žala.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad D. V. įvykio metu buvo padarytas kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos intrasąnarinis lūžis. Nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ji buvo nedarbinga 3,5 mėnesio. Medicinis išrašas (3 t., b. l. 34) patvirtina, kad lūžęs pirštas 1,5 mėnesio buvo gydomas gipso langete, paskui vonelėmis, mankštinimu, tepalais, nukentėjusioji gėrė vaistus nuo skausmo. Net praėjus keturiems mėnesiams nuo sužalojimo, tai yra 2021 m. spalio 26 d., gydytoja konstatavo, kad nukentėjusiosios kairės rankos penktas pirštas yra patinęs, deformuotas, pilnai nesulenkia. Nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti įprasto fizinio darbo. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad iki šiol, praėjus metams po įvykio ji jaučia sužalojimo pasekmes, jai skauda sužalotą pirštą, negali jo sulenkti. Taip pat jaučia baimę dėl įvykio, bijo važiuoti prie ežero. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, bendravimo, darbo apribojimus, iki šiol išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

Sprendžiant nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į aplinkybę, kad nukentėjusieji nukentėjo nuo kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų, chuliganiškų veiksmų. Vertinant kaltinamųjų turtinę padėtį, nustatyta, kad visi kaltinamieji yra dirbantys. G. K. ir R. A. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. V. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, turi savo vardu registruotų transporto priemonių. V. J. nuosavybės teise valdo butą, taip pat transporto priemones (7 t., b. l. 82-98). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių, todėl jie privalo atlyginti nukentėjusiesiems dėl jų kaltų veiksmų padarytą žalą.

Teismas nenustatė, kad nukentėjusiųjų veiksmai būtų prisidėję prie žalos atsiradimo. Nors įvykio metu nukentėjusieji R. D., R. D., O. S., Ž. M. buvo neblaivūs, tačiau kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nenustatyta, kad jie būtų pradėję konfliktą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Iš kaltinamųjų priteistina solidariai nukentėjusiajai S. V. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems R. D., R. D., O. S. ir Ž. M. po 1000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai D. V. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis. Priteistini žalos dydžiai yra adekvatūs atsižvelgiant į sužalojimo pasekmes, į patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos T. T. apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimais skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamųjų V. Ž. ir V. J. turtui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra skirtas šiam V. Ž. nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šiam kaltinamojo V. J. turtui: keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviniam automobiliui MERCEDES BENZ CLASSE E, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviniam automobiliui OPEL FRONTERA, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 2 d.

Kadangi iš kaltinamųjų V. J. ir V. Ž. yra priteista turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, jų turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki kaltinamieji įvykdys teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. V., D. V., R. D., R. D., O. S., ir Ž. M. prašo pripažinti proceso išlaidomis jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti jas iš kaltinamųjų. Prašymas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutatyta, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus byloje atstovavo įgaliota atstovė advokatė V. G.. Pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad S. V., D. V., R. D., R. D., O. S. už atstovavimo paslaugas sumokėjo advokatei po 500 Eur (2 t., b. l. 143 -144, 3 t., b. l. 3-4, 39-40, 75-76, 104 ). Ž. M. už civilinio ieškinio surašymą advokatui V. S. sumokėjo 300 Eur, už atstovavimą teisme advokatei V. G. sumokėjo 400 Eur. Tai įrodo pateikti pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 169, 7 t., b. l. 56).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos trukmę, į aplinkybes, kad advokatai rengė procesinius dokumentus - civilinius ieškinius, advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti išlaidos yra proporcingos teisinei pagalbai, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų kiekvienam nustatant jo proporcingą dalį nuo prašomos priteisti sumos. S. V., D. V., R. D., R. D., O. S. iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. priteistina po 125 Eur iš kiekvieno jų turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ž. M. iš kaltinamųjų priteistina po 175 Eur iš kiekvieno, jo turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, paliekamos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę,

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, 6 mėnesiams, įpareigojant G. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Palikti G. K. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

V. Ž. pripažinti kaltu:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę,

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, 6 mėnesiams, įpareigojant V. Ž. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Palikti V. Ž. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

V. J. pripažinti kaltu:pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę,

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, 6 mėnesiams, įpareigojant V. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Palikti V. J. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

R. A. pripažinti kaltu:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal BK 284 straipsnį ir paskirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant R. A. intensyvią priežiūrą 9 mėnesiams – jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Palikti R. A. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 151,03 Eur žalai atlyginti (ją sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2152,05 Eur žalai atlyginti (ją sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žalos pagal Klaipėdos skyriaus reikalavimą atlyginimas).

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai nukentėjusiajai S. V. 550 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajai S. V. po 125 Eur iš kiekvieno turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai nukentėjusiajam R. D. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nutraukti civilinio ieškinio procesą dėl R. D. padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajam R. D. po 125 Eur iš kiekvieno, turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai nukentėjusiajam R. D. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajam R. D. po 125 Eur iš kiekvieno, turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai nukentėjusiajam O. S. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajam O. S. po 125 Eur iš kiekvieno, turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. K. nukentėjusiajam Ž. M. 20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajam Ž. M. po 175 Eur iš kiekvieno, turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. solidariai nukentėjusiajai D. V. 303,21 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K., V. Ž., V. J., R. A. nukentėjusiajai D. V. po 125 Eur iš kiekvieno, turėtų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamųjų V. Ž. ir V. J. turtui, kuris skirtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimais ir pratęstas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi, palikti galioti iki V. J. ir V. Ž. įvykdys teismo nuosprendį dėl civilinių ieškinių priteisimo.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – CD laikmenas, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja L. B.