Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

M. B. 2023-01-04, apie 10 val. 30 min., būdamas viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, įžūliu elgesiu, nepaisydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, pašalinių asmenų, t. y. S. G. ir B. B. akivaizdoje užpuolė A. J., sukeldamas muštynes. M. B. kaire ranka smogė A. J., tačiau šiam išvengus smūgio, iš karto po to stvėrė A. J. už rūbų ir kartu su juo griuvo ant žemės ir grūmėsi, dėl ko A. J. patyrė kairės kojos kelio nubrozdinimą. Tokiu būdu viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu A. J. atžvilgiu, buvo demonstruojama nepagarba aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žmonos darbovietėje 2 metus kažkas vyko, nesuprato kas, nekreipė dėmesio. M. B. gaudavo žinutes, kad jo žmona laisvo elgesio moteris. Po dviejų metų trūko kantrybė. Vieną žinutę parodė žmonai ir pasakė, kad ji parodytų žinutę savo gamybos vadovei. B. B. parodžius žinutę gamybos vadovei, 2023-01-04, apie 10.00 val., A. J. M. B. paskambino, pakvietė susitikti degalinėje ir pasikalbėti apie M. B. žmoną. M. B. pasakė, kad su juo nesusitiks ir nekalbės. M. B. nuvažiavo į darbą, susirado žmoną ir pasakė, kad rašytų pareiškimą išeiti iš darbo. Važiuojant namo, pamatė A. J.. M. B. norėjo A. J. tik pagąsdinti, kad atstotų ir prasidėjo konfliktas, griuvinėjimas, tampymasis. Dėl tokių veiksmų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką atliko dideliame strese, pusės įvykių neprisimena, žemė slydo iš po kojų. Nukentėjusiojo atsiprašė. M. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Galima laiduotoja B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad galėtų daryti Savo vyrui M. B. teigiamą įtaką, stengsis viską daryti dėl šeimos, kad daugiau tokių dalykų neįvyktų.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) kartu su B. B., su kuria bendravo kaip vyras su moterimi, susitikinėdavo ir po darbo valandų. Ji sakydavo, kad išsiskirs su vyru, tačiau nesulaukęs kada ji tai padarys, 2023-01-04, apie 10 val., paskambino M. B. ir susitarė susitikti. Įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje jie susitiko. M. B., priėjęs prie jo, pradėjo šaukti, keikti jį necenzūriniais žodžiais, tuomet kairės rankos kumščiu užsimojo ir bandė jam suduoti. A. J. smūgio išvengė. Tada abu stvėrė vienas kitą už striukių ties krūtine ir pasitampė, bet buvo slidu kieme, todėl abu paslydo ir griuvo ant asfalto. Kol voliojosi ant asfalto, abu vienas kitą kumščiavo. S. G. traukė A. J. nuo M. B. ir taip jį atstūmė. Atsistojęs M. B. toliau keikė A. J. necenzūriniais žodžiais, tada atsisėdo į automobilį ir kartu su savo žmona išvažiavo. A. J. tuomet į M. B. telefono numerį išsiuntė dvi fotonuotraukas, kuriose A. J. yra su B. B.. Persirenginėdamas A. J. pastebėjo, kad yra nežymiai nubrozdintas kairės kojos kelis. Kelį susižalojo griūdamas, bet pas medikus nesikreipė. Pareiškimą policijoje parašė rytojaus dieną, sausio 5 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Po to įvykio nei su B. B., nei su M. B. nebendravo.

Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kartu su A. J., o iki 2023-01-04 ir su B. B.. Žinojo, kaip ir dauguma įmonės darbuotojų, kad tarp B. B. ir A. J. yra "romanas", jie susitikinėjo paslapčiomis. 2023-01-04 ji sužinojo, kad į darbovietę buvo atėjęs M. B. ir išsivedė savo žmoną B. B.. Po pietų S. G. A. J. atvežė iki darbovietės. Įsukant į teritoriją A. J. pasakė, kad M. B. atvažiuoja, kad M. B. viską žino, kad A. J. nori jam pasakyti, kad jie kartu, parodyti jam žinutes ir nuotraukas ir t.t. Įmonės kieme, beveik šalia A. J. automobilio sustojo ir M. B. automobilis, matė, kad keleivio vietoje sėdėjo ir B. B.. A. J. ir M. B., išlipę iš automobilių pradėjo artintis vienas prie kito. A. J. pasakė M. B., kad nori gražiuoju išsiaiškinti, įrodyti, kad santykiai tarp jo ir B. B. yra, nori parodyti M. B. žinutes, nuotraukas ir pan. M. B. prisiartinęs užsimojo ranka ir norėjo suduoti A. J., bet nepataikė, tada abu stvėrė vienas kitą už atlapų ir pradėjo tąsytis, kol nugriuvo, tada kočiojosi ant žemės kumščiuodami vienas kitą. S. G. iš automobilio irgi išlipo, nes išsigando, nenorėjo matyti muštynių, priėjo prie jų ir pradėjo traukti A. J. nuo M. B., tempė jį už alkūnės. A. J. atsistojo ir jie pradėjo eiti link automobilio. Kai S. G. nusivedė A. J., M. B. irgi su B. B. nuėjo link savo automobilio. Kol S. G. su A. J. ėjo link automobilio, jis vis norėjo žengti link B. B.. Jau prie automobilių A. J. pavyko pastverti B. B. už alkūnės, jis klausė, kodėl ji taip padarė, bet B. B. atstūmė jį ir, įsėdusi į vyro automobilį, kartu su vyru išvažiavo.

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip M. B. bando įeiti į (duomenys neskelbtini) pastatą ("ch13_20230104102000"); kaip M. B. patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ("ch12_20230104102130"); kaip M. B. išeina su žmona B. B. iš gamybinių patalpų ("ch01_20230104102240"); kaip M. B. pradeda muštynes su A. J. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, abu su A. J. grumiasi, juos išskiria S. G. ir B. B. ("ch14_20230104103400").

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad apžiūrint A. J., ant kairės kojos kelio vidinėje pusėje yra nubrozdinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinimas M. B. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino. Nustatyta, kad M. B., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, nepaisydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, pašalinių asmenų akivaizdoje užpuolė A. J. sukeldamas muštynes ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. elgėsi netinkamai, provokuodamas M. B. skambučiais, žinutėmis, kvietimais pasiklabėti apie jo žmoną. Teismas nepateisina kaltinamojo reakcijos į tai, tačiau neigiamai vertina ir nukentėjusiojo elgesį, kurį laiko provokuojančiu.

Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą, jis dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamasis M. B. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo posėdyje apklausta B. B. sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL ( 500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio taikymas galimas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis M. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, žala nepadaryta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti B. B. kaip laiduotoja, nes ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, yra kaltinamojo žmona, kartu su M. B. augina du vaikus, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad B. B. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad B. B., būdama M. B. žmona, teigiamai charakterizuojama, objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą. Ji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad yra visapusiškai pasiruošusi tinkamai atlikti laiduotojos pareigas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Siekiant, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo – M. B. daugiau nenusikalstų, o laiduotoja tinkamai atliktų savo pareigas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti užstatą. Įvertinus tai, kad laiduotoja dirba, teismas sprendžia, kad 1000 Eur dydžio užstatas būtų tinkamo dydžio nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslų. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalies nuostatomis, užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustato šios įmokos sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnis 1 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, žala nepadaryta, nukentėjusiojo jis atsiprašė, išvadas padarė, todėl teismas sprendžia, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę M. B. nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti laiduotojai B. B., kad užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti M. B., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.