- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 1-725-917/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00427-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- S. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. įsakymu (dėl išlaikymo priteisimo) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas mokėti pinigines lėšas N. D., dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009-07-22 iki jos pilnametystės, privalėjo mokėti nuo 2009 m. 07 mėn. iki 2010 m. 02 mėn. po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, nuo 2010 m. 02 mėn. iki 2011 m. 02 m. indeksuotą dydį po 304 Lt (88,04 Eur) per mėnesį, nuo 2011 m. 02 mėn. iki 2012 m. 02 mėn. indeksuotą dydį po 316 Lt (91,52 Eur) per mėnesį, nuo 2012 m. 02 mėn. iki 2013 m. 02 mėn. indeksuotą dydį po 327 Lt (94,71 Eur) per mėnesį, nuo 2013 m. 02 mėn. iki 2014 m. 02 mėn. indeksuotą dydį po 336 Lt (97,31 Eur) per mėnesį, nuo 2014 m. 02 mėn. iki 2014 m. 12 mėn. indeksuotą dydį po 336 Lt (97,31 Eur) per mėnesį, vengė mokėti priteistą išlaikymą, kadangi laikotarpyje nuo 2009-07-23 iki 2013-02-11 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, išlaikymo nemokėjo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gavo šias pajamas: 2013-03-08 – 564,50 Lt (163,49 Eur), 2013-04-10 - 824,50 Lt (238,79 Eur), 2013-05-10 – 1600,49 Lt (463,53 Eur), 2013-06-10 – 1600,49 Lt (463,53 Eur), 2013-07-10 – 1600,49 Lt (463,53 Eur), 2013-07-15 - 1201,28 Lt (347,91 Eur), tačiau darbovietės apie prievolę mokėti vaikui išlaikymą neinformavo, pats išlaikymo nemokėjo; nuo 2013-07-11 iki 2013-11-11 niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, išlaikymo nemokėjo; nuo 2014-07-08 iki 2014-12-01 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, išlaikymo nemokėjo, tokiu būdu laikotarpiais nuo 2009-07-23 iki 2013-11-11, nuo 2014-07-08 iki 2014-12-01 vengė mokėti pinigines lėšas savo dukters K. M. išlaikymui, dėl ko iki 2014 m. gruodžio mėn. susidarė 11088,88 Lt (3211,56 Eur) įsiskolinimas, įskaičiavus į išieškomą sumą Vaikų išlaikymo fondo į išieškotojos sąskaitą pervestus 9542,52 Lt (2763,68 Eur) bei (duomenys neskelbtini) pervestas lėšas už skolininką - 224,7 Lt (65,08 Eur), t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.
Kaltinamasis S. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug 2007 m. vasaros pabaigoje, susipažino su N. D.. Su ja negyveno, bendro ūkio nevedė. 2008 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, sužinojo, kad Neringa pagimdė dukterį, kelis kartus jas aplankė. Neringos prašymu civilinės metrikacijos biure dukrai Kamilei suteikė savo pavardę. Neringa nenorėjo su juo palaikyti jokio ryšio, nenorėjo, kad jis lankytų ir rūpintųsi dukterimi. Ji jam pasakė, kad „su manimi nebus“, todėl jis daugiau nebuvo susitikęs ir dukters nelankęs, bei ja nesirūpinęs. Žino, kad jam yra priteistas dukters išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį, yra gavęs teismo sprendimą, tačiau jį išmetęs, išlaikymo mokėjimo tvarkos nesiaiškinęs. Iš antstolio buvo gavęs raštišką pranešimą, kad išlaikymo įsiskolinimas dukrai K. M. yra apie 17000 Lt. Dėl įsiskolinimo jis taip pat nieko nesiaiškinęs ir pas antstolį nebuvo nuėjęs. Žinojo, kad privalo mokėti N. D. savo dukters K. M. išlaikymui, tačiau Neringa jį kaip vyrą bei tėvą atstūmė, todėl jų nemokėjęs. Vėliau, gal kai dukteriai Kamilei buvo apie pusantrų metų, Neringa su dukterimi buvo pas jį atvažiavusi, prašė dukrai pinigų. Tuomet jis davė apie 60 Lt, tiksliai neprisimena. Jis manė, kad Neringa jo kaip savo dukters Kamilės tėvo atsisakė ir jam nereikės mokėti išlaikymo, todėl jis, įsidarbinęs į (duomenys neskelbtini), nieko neinformavo apie savo prievolę mokėti dukters Kamilės išlaikymui. Minėtose darbovietėse dirbęs trumpai, o Kauno darbo biržoje nebuvo užsiregistravęs, nes nenorėjo. Jis nedirbo, nes mokėdavo mažus atlyginimus, jį išlaikydavo mama. Be to, vasaros metu važiuodavo pas gimines, jiems padėti ūkyje ir jie jį išlaikydavo. Jis niekaip nesirūpino dukterimi Kamile ir jai nedovanojo materialių dovanų. Nuoširdžiai gailisi vengęs mokėti išlaikymą dukrai Kamilei, pasižadantis juos mokėti ir palaipsniui padengti įsiskolinimą (b.l.63,70).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusios N. D. parodymais, kad 2007 m. vasarą susipažino su S. M.. Vėliau pradėję draugauti, dažnai pas jį būdavo ir likdavo miegoti, tačiau kartu pastoviai negyveno, bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukterį Kamilę. Į ligoninę atėjęs jos aplankyti, S. pripažino savo dukterį. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure S. M. dukteriai Kamilei suteikė savo pavardę. S. norėjo, kad ji su dukterimi apsigyventų pas jį, tačiau ji atsisakė. Dėl to S. pyko ir su ja bei dukterimi nebendravo. Gimus dukteriai, jis tik du kartus jos prašymu dukters išlaikymui davė pinigų, ne daugiau kaip 200 Lt. Daugiau jis jokių lėšų dukteriai išlaikyti nedavė ir neteikė jai jokios kitos būtinos materialinės pagalbos. Ji S. telefonu prašydavusi materialinės pagalbos dukters išlaikymui. S. jai atsakydavo, kad jai nepadės išlaikyti dukters. Tuomet ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Į teismo posėdžius Svajūnas neatvykdavo ir sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant. Apie tai jis buvo informuotas išsiunčiant registruotą laišką. Taip pat, ji pati telefonu jam yra sakiusi, jog jam priteista dukters Kamilės išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt į jos tuo metu buvusią „Ūkio“ banke sąskaitą, kurios numerį pati jam telefonu padiktavo. Iš S. ji jokių Kauno apylinkės teismo priteistų lėšų dukters išlaikymui negavo ir jis dukteriai neteikė jokios kitos būtinos materialinės paramos. Dėl to, maždaug 2009 m. žiemą, tikslesnės datos neprisimenanti, kreipusis į antstolį Saulių Užkuraitį, dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš S. M.. Apie tai telefonu pasakiusi S., sužinojusi, jog jis nemokės. Per antstolį į savo banko sąskaitą buvo gavusi apie 200 Lt, tikslesnės sumos neprisimenanti. 2010 m. kovo mėnesį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kur iki šiol dukteriai Kamilei kas mėnesį gaunanti po 195 Lt dydžio išmoką. Apie tai S. taip pat buvo sakiusi telefonu, tačiau jis vėl atsisakė mokėti. S. M. tyčia pagal teismo sprendimą vengia išlaikyti dukterį Kamilę, nemokėjo jokių lėšų dukteriai išlaikyti ir jai neteikė jokios kitos būtinos materialinės paramos. 2012 m. rugsėjo mėnesį kartu su dukterimi išvažiavusi gyventi į D. B.. Apie tai S. nesakiusi, tačiau jos banko sąskaitos numeris buvo nepasikeitęs. Jai dukterį Kamilę padėjo išlaikyti draugai, nes gyvenusi tik iš gaunamų socialinių pašalpų, kurių trūko dukters išlaikymui ir dėl to nukentėjo dukters gyvenimo kokybė (b.l.57-58).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-31 prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.(4.2)D2-8144, kuriame nurodyta, kad 2010-03-03 į garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi N. D. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Fondų administracija 2010-05-05 priėmė sprendimą Nr.V2-4047 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nusprendė K. M. nuo 2010 m. kovo 3 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. K. M. mokėta už laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2014 m. sausio mėn., 2010-06-11---2014-02-24 sumokėta 9152,42 Lt (b.l.8-10).
Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo 2009 m. liepos 23 d. nustatyta, kad priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis iš skolininko S. M., gim. 1976 metais, gyv. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. 2008-11-11 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-22 iki jos pilnametystės (b.l.18).
Antstolio Sauliaus Užkuraičio 2014-12-12 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr.S-00025313 nustatyta, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra pateikta vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-23 išduotas teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. M., gim. 1976 m., 3 eilės išieškotojui N. D.. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis skolininkas nuo 2014-12-03 įsidarbino (duomenys neskelbtini), todėl 2014-12-12 į skolininko darbovietę išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo (b.l.25).
Antstolio Sauliaus Užkuraičio 2014-12-12 patikslintu apskaičiavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr.S-00025312 nustatyta, kad remiantis Civilinio kodekso 3.208 ir 6.288 straipsniais, periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo bei žalos atlyginimo sumos turi būti kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, patvirtinta nuo 2008 metų rugpjūčio mėn. Iš S. M., gim. 1976 m., nuo 2009-07 iki 2014-08 dukters Kamilės, gim. 2008-11-11 turėjo būti išieškota nuo 2009-07 iki 2010-02 - po 300 Lt (86,89 euro)-2100 Lt (608,20 euro), 2010-02-2011-02 indeksuota suma 304 Lt (88,04 euro) per mėn., viso 3648 Lt (1056,53 euro), 2011-02-2012-02 – 316 Lt (91,52 euro) per mėn, viso 3792 Lt (1098,24 euro), 2012-02 - 2013-02 - 327 LT (94,71 euro) per mėn., viso 3924 Lt (1136,47 euro), 2013-02 - 2014-02 336 Lt (97,31 euro) per mėn., viso 4032 Lt (1167,75 euro), nuo 2014-02 iki 2014-12 po 336 Lt (97,31 euro) - 3360 Lt (973,12 Euro). Iš viso, iš S. M. nuo 2009-07-22 iki 2014-12 dukters Kamilės išlaikymui turėjo būti išieškota 20856 Lt (6040,32 Eur). Laikotarpiu nuo 2010-06 iki 2014-04 iš Vaikų išlaikymo fondo į išieškotojos sąskaitą pervesta 9542,42 Lt (2763,68 euro). Iš UAB ,,Jargala“ pervesta: 2014-05-06 45,50 Lt (13,18 euro), 2014-05-12 - 54,17 Lt (15,69 euro), 2014-06-20 -92,09 Lt (26,67 euro), 2014-07-16 32,94 Lt (9,54 euro). Iš viso išieškota iš S. M. 9767,12 Lt (2828,75 euro). Išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-12 pagal v.b.0034/10/00140 duomenis yra iš 20856 Lt (6040,32 euro) atimant 9767,12 Lt.(2828,75 euro) kas lygu 11088,88 Lt (3211,56 euro) (b.l.26-27).
(duomenys neskelbtini) raštu 2014-08-28 Nr. 49 nustatyta, kad S. M. įsidarbindamas (duomenys neskelbtini) neinformavo bendrovės apie turimus vaikus bei apie savo prievolę mokėti alimentus vaiko išlaikymui, antstolių užklausimų apie S. M. gaunamas pajamas bendrovėje, (duomenys neskelbtini) negavo (b.l.29).
Iš (duomenys neskelbtini) 2014-08-28 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas įmokas Nr.50 matyti, kad M. S. priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis: 2013-03-08 – 564,50 Lt (163,49 euro), 2013-04-10 - 824,50 Lt (238,79 euro), 2013-05-10 – 1600,49 Lt (463,53 euro), 2013-06-10 – 1600,49 Lt (463,53 euro), 2013-07-10 – 1600,49 Lt (463,53 euro), 2013-07-15 - 1201,28 Lt (347,91 euro) (b.l.30).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto 2014-08-26 Nr.16A-5550 nustatyta, kad S. M., gim.1976 m., dirbo iki 2008-11-17, nuo 2013-02-12 iki 2013-07-10 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 9355,13 Lt (2709,43 euro) pajamų (b.l.41-43).
Lietuvos darbo biržos duomenimis nustatyta, kad S. M. buvo registruotas Lietuvos Darbo biržoje nuo 2003-08-13 iki 2004-03-24, darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių (b.l.95).
Pagal BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Vengė pareigos pagal teismo sprendimą reiškia, kad asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo visiškai ar iš dalies, tiesiogiai atsisako vykdyti teismo sprendimą arba vykdo nepakankamai, kiek nustatė teismas. Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo teikimo formos (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005). Vengimas – jei asmuo turi turto ar lėšų, tačiau tyčia neteikia išlaikymo vaikui, tyčia nedirba arba dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas, jas iššvaisto, panaudoja kitur nevykdydamas teismo sprendimo.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo S. M. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios N. D. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. M. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. įsakymą dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigotas mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-22 iki jos pilnametystės, be pateisinamos priežasties visiškai nemokėdamas lėšų, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 str. požymius.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos trukme (b.l.102).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltininkas yra teistas (b.l.76-78), administracine tvarka baustas (b.l.79-83), dirbantis (b.l.94), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis Kauno Psichiatrijos ligoninės stacionare tirtas dėl tinkamumo karinei tarnybai, diagnozė: psichiškai sveikas (b.l.99). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.101). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 1 d., b.l.66).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. ir 422 str., teismas
nusprendė:
S. M., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str., ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė S. M. paskirta bausmė yra 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų,
Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 baudžiamąjį įsakymą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.