Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Byla Nr. ATP-296-397/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
ATP-296-397/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00090-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pareiškėjas
S. Z.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-296-397/2015
Proceso Nr. 4-69-3-00090-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimu nubaustas administracine tvaka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. galutine nuobauda – 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, už tai, kad 2014 m. gruodžio 17 d., apie 14.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz C220, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

S. Z., nesutikdamas su teismo nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.

Apeliantas nurodė, kad šioje byloje nenustatyta, kad jis būtų atsisakęs savo blaivumą pasitikrinti alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktuose byloje nurodyta, kad vairuotojas į alkotesterį pūtė 17 kartų, tačiau ar dėl galimo girtumo, ar bandydamas išvengti atsakomybės, nesugebėjo papūsti. Taigi, iš karto po įvykio dviejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nurodomos kelios priežastys, ir viena iš jų (nesugebėjimas pūsti dėl galimo girtumo) jau sukėlė pareigūnams pareigą pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau tas nebuvo padaryta. Apklausiamas teismo posėdyje vienas iš pareigūnų parodymus pakeitė, ir nurodė, kad vairuotojas nenorėjo, kad jam būtų patikrintas girtumas, todėl surašė protokolą. Kitas pareigūnas į posėdį nekviestas ir neapklaustas, prieštaravimai nepašalinti. Tuo tarpu jis nevengė pasitikrinti alkotesteriu, pūtė į jį labai daug kartų, taip kaip galėjo ir sugebėjo pagal savo savybes. Pareigūnams sakė, kad negali kitaip pūsti, nes kosėjo. Tai, jog neblaivumo patikrinimo metu policijos pareigūnai nenustatė neblaivumo, negali būti vertintina kaip sąmoninga veika, nukreipta į neblaivumo patikrinimo išvengimą. Apelianto nuomine, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir kad vengė tikrintis neblaivumą. Vertinant kitus tarnybiniuose pranešime nurodytus duomenis matyti, kad jie yra nekonkretūs, abstraktūs ir užfiksuoti neteisingai, ignoruojant faktinius duomenis. Pareigūnai nutyli ir apie tiesioginę įvykio liudytoją Valeriją N. Z., buvusią visą laiką kartu ir mašinoje, kuri aiškiai matyti vaizdo filmuotoje medžiagoje.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareigūnai išaiškino S. Z., jog jis gali pats nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir savarankiškai pasitikrinti girtumą. Tačiau teismo cituojamas Taisyklių 27 punktas nustato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodė, kad jis sutiko tikrintis, pūtė į alkotesterį eilę kartų, į medicininę apžiūrą nebuvo nuvežtas, ir neturėjo su kuo nesutikti, nes jokių rezultatų nebuvo, tad šiuo atveju minėtas Taisyklių punktas neturėtų būti taikomas. Pareigūnai net nenurodė kur vykti tikrintis, nedavė jokio siuntimo.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti, ir pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 p. sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai. Jei, kaip nagrinėjamu atveju, asmens pristatymas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti dėl pareigūnų kaltės neatliekamas ir asmens neblaivumas nenustatomas, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimą, o jei administracinio teisės pažeidimo byla už tai jam vis dėl to iškeliama, ji turi būti nutraukiama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šioje byloje nėra jokių duomenų, įgalinančių teigti, kad apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo. Priešingai, apeliantas pūtė į alkotesterį tiek kartų, kiek reikalavo pareigūnai, taip kaip galėjo ir sugebėjo pagal savo savybes, tačiau alkotesteris nerodė jokio girtumo. Nenustatę girtumo, pareigūnai nevežė apelianto patikrinti į sveikatos priežiūros įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Todėl apelianto veikoje nėra ATPK 126 str.4 d. numatyto pažeidimo įvykio. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, dėl apelianto nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d., naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas bus kitos nuomonės ir paliks paskirtą nuobaudą, apeliantas prašė paskirtą baudą pakeisti administraciniu areštu, nes neturi pakankamai turto ir pajamų, kadangi pensininkas ir išieškojimas iš senatvės pensijos apsunkins galimybę įsigyti maisto produktų, pragyventi, nusipirkti vaistų.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių poicijos valdybos atsiliepime į S. Z. apeliacinį skundą prašoma jo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 123 str. 1 d. ir S. Z. kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas jo kaltės klausimas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra teismo kompetencija. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju S. Z. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už vieną iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų alternatyvių veikų – už neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą. Inkriminuojant aptariamą pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiką, kuri užkirto kelią neblaivumo nustatymui.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl S. Z. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek S. Z. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Nors apeliantas neigia vengęs neblaivumo patikrinimo, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai jam net 17 kartų sudarė galimybę pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis vengė tai daryti. Šiuo atveju vengimas pasitikrinti girtumą pasireiškė netinkamu pūtimu į alkotesterį, t. y. tariamu nesugebėjimu papūsti (b. l. 4, 5). Tai, kad, apelianto teigimu, jis pūtė į alkotesterį kaip galėjo ir sugebėjo pagal savo savybes ir policijos pareigūnai nenustatė neblaivumo, tai negali būti vertinama kaip veikla nukreipta į sąmoningą neblaivumo patikrinimo išvengimą, tėra tik subjektyvus apelianto vertinimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. ir 3 p. suteikia teisę policijos pareigūnams patiems tikrinti transporto priemonės vairuotojo neblaivumą (girtumą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Šiuo metu galiojantys teisės aktai įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik tais atvejais, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju S. Z. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Objektyvių priežasčių, dėl kurių jis būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apylinkės teisme posėdžio metu S. Z. nurodytos aplinkybės, jog jis kosėjo, turi refliuksą, žandikaulyje neturi dantų (b. l. 13), objektyviai negalėjo sutrukdyti jam pūsti į alkotesterį.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neprivalėjo pristatyti S. Z. į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui patikrinti, jie turėjo teisę patys patikrinti jo neblaivumą, o netinkamai pūsdamas į alkotesterį apeliantas akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių užkirto policijos pareigūnams galimybę patikrinti jo neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo.

S. Z. paskirtoji nuobauda skirta pagrįstai, įvertinus visas aplinkybes, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir atitinka įstatymo nuostatas, prašymas skirti nuobaudą pagal apelianto pageidavimus į jam labiau tinkamą nuobaudos rūšį, netenkintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį S. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas