Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-2012

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2012 m. vasario 24 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, VU Matematikos ir informatikos fakulteto, magistrantūros 2 kurso studento, , nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), neteisto;

ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžys, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, bedarbio, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteisto,

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta V. S. galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas LR BK 75 str. 1 ir 2 d. ir paskirtosios bausmės vykdymas V. S. atidėtas dviems metams įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos naudai ir A. V. naudai. S. V. S. baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal LR BK 284 str. 1 d. epizode prie klubo „Transilvanija“ – laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 63 str. 1 ir 5 d. 1p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta K. G. subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas LR BK 75 str. 1 ir 2 d. ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dviem metams įpareigojant K. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinės žalos atlyginimą Valstybinės ligonių kasos naudai. Skirta K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 38 str. 1 d. pagrindu atleistas K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą bare „Bormalej“ jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M..

Patvirtinta K. G. ir A. M. 2011-06-15 taikos sutartis dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos:

K. G. savanoriškai įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai A. M. padarytą neturtinę žalą, iki 2011-06-30 įsipareigodamas sumokėti 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų);A. M. pareiškia, kad K. G. jos atsiprašė, ji jam atleido.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. I. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. ir V. S. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, jie dėl chuliganišku paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

jie, 2010-02-13, apie 3.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)“, būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, po to, kai K. G. be priežasties sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam A. V. į veidą ir pastarąjį pargriovė ant grindinio, V. S., kartu su nenustatytų dar ne mažiau trijų bendrininkų grupe, gulinčiam A. V. spyrė nemažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Paminėtų - kaltinamųjų vieningos tyčios sąlygotų smurtinių veiksmų pasekmė buvo nukentėjusiajam A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies šaknies srityje, dešinėje plaštakoje, pjautine žaizdele nosies nugarėlėje, kiaurymine žaizda dešinės akies ragenoje.

K. G. ir A. I. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jie, būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupėje, 2010-06-01, apie 17.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)“, garsiai triukšmavo, keikėsi, reiškė nepagrįstas pretenzijas barmenei A. M., gėrė baro lankytojos I. B. alų, be to, grasino barmenei A. M. dujiniu pistoletu „Voltran“, priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, tai yra K. G. nusitaikius į barmenės A. M. veidą ir pareiškus, kad tai apiplėšimas, pareikalavo atidaryti kasos aparatą, po ko, A. I. atėmė iš K. G. minėtą šaunamąjį ginklą ir šovė į grindis, tačiau pistoletas neiššovė. Šiais įžūliais veiksmais K. G. ir A. I. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

V. S. buvo atiduotas teismui dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Apylinkės teismas perkvalifikavo veiką iš LR BK 138 str. 1 d. į 138 str. 2 d. 8 p. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. (LR BPK 328 str. 1 p. 2 p.) V. S. padaryta veika perkvalifikuotina iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byloje neabejotinai įrodyta, kad V. S. ir K. G. 2010-02-13, apie 3.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais nenustatytais asmenimis, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, po to, kai K. G. be priežasties sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam A. V. į veidą ir pastarąjį pargriovė ant grindinio, V. S., kartu su nenustatytų dar ne mažiau trijų bendrininkų grupe, gulinčiam A. V. spyrė nemažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, jog 2010-02-13 naktį, jam būnant lauke prie Tototrių gatvėje, Vilniuje esančio baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, kur buvo daug jam nepažįstamų asmenų, pajuto smūgį į dešinę akį, nuo ko ant žemės nukrito jo akiniai. Smūgiavusio asmens nematė. Po smūgio skaudėjo dešinę akį, todėl pusiau užmerktomis akimis jis pradėjo gindamasis aklai mosikuoti kaire ranka ir pajuto, kad kažkam vieną kartą sudavė. Po to, pajuto antrą smūgį kumščiu į nosį, nuo kurio nukrito ant grindinio – ant nugaros. Nukritęs pasisuko ant šono ir užsidengė rankomis galvą, pajuto daug spyrių. Buvo spardomas į galvą ir į nugarą. Smūgiai, kurie buvo nukreipti į galvą, kliūdavo į rankas, nes jomis jis dengėsi galvą. Nežino nuo kurio iš jam suduotų smūgių buvo sužalota akis ir kas šį smūgį sudavė, taip pat nežino, ar akis buvo sužalota nuo smūgio kumščiu ar nuo spyrio. Netrukus spyriai pasibaigė ir jis kažkieno buvo pakeltas nuo grindinio. Tuoj pat jis vėl nuo pastūmimo ar nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės ir vėl pajuto spyrius į galvos sritį. Kas jį spardė - nematė. Pribėgęs Ž. K. atitraukė užpuolikus ir jį pakėlė. Jo (A. V.) veidas ir rūbai buvo kruvini. Jį spardę vaikinai nuėjo į barą, o jis ir Ž. K. nuėjo į automobilį padėti kruvinus rūbus ir dokumentus. Sugrįžus prie baro, priėjusi nepažįstama mergina pasakė, kad tuoj atvažiuos policija. Atvažiavus policijai, Ž. K. parodė į iš baro išėjusius du vaikinus ir nurodė, kad tai tie vaikinai jį (A. V.) spardė. Visi buvo nuvežti į 3 policijos komisariatą, kur jis parašė pareiškimą, o po to - į ligoninę, kur jam buvo nustatyta akies ragenos žaizda, buvo operuotas. Atpažinti užpuolikų negali. Po incidento pas jį į ligoninę buvo atvykę K. G. ir V. S., tačiau su jais išspręsti žalos atlyginimo klausimų nepavyko. Liudytojas Ž. K., apklaustas apylinkės teisme, parodė, kad 2010-02-13 apie 1.30 su draugu A. V. būnant lauke prie baro „Transilvanija“, jis užkalbino iš baro į lauką išėjusią nepažįstamą merginą. Tuo metu A. V. buvo jam už nugaros, todėl nematė ką šis veikė. Jo (Ž. K.) kalbinama mergina pasakė, kad jam už nugaros prasidėjo muštynės, tačiau jis iš karto neatkreipė į tai dėmesio, o vėliau atsisukęs į tą pusę, kur vyko muštynės, pamatė gulintį ant žemės A. V.. Jis buvo suklupęs ant kelių, o galvą atrėmęs į žemę ir ją rankomis užsidengęs. Prie jo galvos stovėjo trys juodai apsirengę asmenys, iš kurių du spardė A. V.. Vienas iš vaikinų (K. G.) buvo užgulęs A. V.. Viskas truko keletą sekundžių. Puolęs gelbėti A. V., jis nutempė K. G. į šoną, o kiti patys atsitraukė. Po to, A. V. atsistojo, o K. G. vėl bandė porą kartų smūgiuoti A. V., bet nepataikė. Jis (Ž. K.), nesudavęs nė vieno smūgio, atitraukė nuo A. V. K. G. ir pradėjo su juo aiškintis, o atsisukęs į A. V. - pamatė jį vėl gulintį ir spardomą to paties vaikino, kuris spardė ir pirmą kartą, tai yra V. S.. Matė apie tris spyrius. A. V. gulėjo tokioje pačioje pozoje kaip ir pirmą kartą. Jis puolė vėl gelbėti A. V. ir užpuolikai atsitraukė. K. G. prieš antrą kartą parkritusį A. V. nebesmurtavo. Užpuolikų komandoje buvo ir merginų, tačiau ar jos spardė A. V., jis nematė. A. V. veidas buvo kruvinas. Po incidento K. G. ir V. S. nuėjo į barą, o jis, kartu su A. V., nuėjo į automobilį padėti kruvinus Andriaus rūbus. Sugrįžus prie baro, priėjusi mergina pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, o jai atvažiavus, iš baro parūkyti išėjo K. G. ir V. S.. Pareigūnams jis nurodė minėtus vaikinus, o šie pareigūnams pradėjo aiškinti, kad A. V. pirmas trenkė vienai iš su jais buvusių merginų į veidą, todėl jie pradėjo mušti A. V.. Konflikto pradžios jis (Ž. K.) nematė, tačiau, pažinodamas A. V., yra įsitikinęs, kad to būti negalėjo. Liudytoja R. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2010-01-13 naktį, prie klubo „Transilvanija“, esančio Vilniuje, Totorių g. 11, matė kaip 6-7 žmonės, tarp jų ir viena mergina, chaotiškai, iš visų pusių spardė gulintį vaikiną. Buvo spirta žymiai daugiau nei penkis kartus. Užpuolikai buvo apsirengę juodais drabužiais ”skinų” stiliumi ir spardydami nukentėjusiajam rėkė, kad jis rusas. Ji iškvietė policiją. Spardymas baigėsi užpuolikams, matyt, supratus, kad kviečiama policija. Tvirtai atpažįsta kaltinamąjį V. S., kaip vieną iš smurtvausių prieš A. V. asmenų. Tarp užpuolikų buvo ir asmuo, labai panašus į K. G.. Liudytojai policijos pareigūnai R. M. ir G. J., apklausti apylinkės teisme, parodė, jog įvykio aplinkybių neprisimenantys, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o tuomet juodu parodė iš esmės vienodai, kad 2010-02-13, apie 4.00 val., patruliavimo metu, Totorių gatvėję, Vilniuje, prie 22 namo į juos kreipėsi A. V. ir nurodė į lauke buvusius du jaunuolius - K. G. ir V. S. bei pareiškė, kad šie jaunuoliai jį sumušė. A. V. buvo kruvinu veidu, jis sakė, kad jam sumušimo metu buvo sulaužyti akiniai. K. G. ir V. S. paaiškino, kad būtent A. V. sumušė juos. Pas visus ant veidų buvo matomi sužalojimai. Visi trys piliečiai buvo pristatyti į 3 PK tolimesniam aiškinimuisi.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V., galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-02-13) ir būdu, padaryta: poodinės kraujosruvos nosies šaknies srityje, dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizdelė nosies nugarėlėje, kiauryminė žaizda akies ragenoje, Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės akies ragenos kiauryminės žaizdos sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ( t I., b.l. 40-41).

Taigi kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojas Ž. K. apylinkės teisme tvirtai atpažino V. S. ir K. G. kaip asmenis, buvusius incidento vietoje ir, kartu su dar keliais bendrininkais, smurtavusius prieš nukentėjusįjį A. V., nurodė į abu nuteistuosius, kaip į užpuolikus, įvykio vieton atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo Ž. K. parodymai atitinka policiją iškvietusios liudytojos R. G. parodymus, kuri nurodė mačiusi grupės žmonių spardomą nukentėjusįjį, teisme parodė, kad juodai – „skinų“ stiliumi apsirengusių užpuolikų grupėje buvo K. G. ir V. S.. O policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą jiems buvo nurodyti būtent K. G. ir V. S., kaip asmenys, smurtavę prieš nukentėjusįjį A. V..

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas konstatavo, kad į policijos pareigūnus kreipėsi ir parodė į nuteistuosius liudytojas Ž. K., tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas aiškiai išdėstė pareigūnų parodymus ir nurodė, jog į pareigūnus kreipėsi A. V., kuris parodė į K. G. ir V. S.. Taigi šis skundo argumentas nepagrįstas ir nesuprantamas. Be to, kolegija pastebi, kad kas parodė pareigūnams kaltininkus, nėra taip svarbu kaip pats parodymo į būtent konkrečius asmenis faktas. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojas Ž. K. patvirtino, jog yra nukentėjusiojo A. V. draugas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kadangi juos patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos R. G. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir sutampantys esminėse detalėse. Nuteistasis skunde aiškina liudytojų parodymų neatitikimus, nurodo, kad jie skirtingai aiškino kas kur nuėjo ar važiavo atvykus policijos pareigūnams, nurodo, kad nukentėjusysis parodė, jog Ž. K. atėjus prie baro nuėjo pasikalbėti su savo pažįstama, o liudytojas Ž. K. parodė, kad kalbėjo su nepažįstama mergina ir dar daug panašaus pobūdžio neatitikimų. Kolegija pažymi, kad tokiu būdu klaidinamas teismas, skunde nurodomi nereikšmingi neatitikimai tarp parodymų, tačiau liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse apie įvykį sutampa ir tik patvirtina nuteistojo kaltę.

LR BK 284 str. 1 d. atsakomybę numato tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visumą veikos aplinkybių, konstatuodamas, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002). Nuteistieji neabejotinai veikė viešoje vietoje - prie baro „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu elgesiu ir veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, ir taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

LR BK 138 str. 1 d. atsakomybę numato tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nukentėjusiajam A. V. neabejotinai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai patvirtina jau minėta specialisto išvada Nr. G 648/10 (01) patvirtina, kad A. V., galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-02-13) ir būdu, padaryta: poodinės kraujosruvos nosies šaknies srityje, dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizdelė nosies nugarėlėje, kiauryminė žaizda akies ragenoje, Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės akies ragenos kiauryminės žaizdos sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ( t I., b.l. 40-41).

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką perkvalifikavo iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Nuosprendyje teismas nurodė, kad „Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji K. G. ir V. S. įvykdė viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be to, neturėdami jokio pakankamo argumentuoto pagrindo panaudoti prieš kitą – jiems nepažįstamą asmenį, fizinį smurtą, taigi nusikaltimą prieš nukentėjusįjį A. V. jie įvykdė dėl chuliganiškų paskatų. Apie teismo teisę LR BPK 255 str. 2 d. pagrindu keisti kaltinimą teisme kaltinamieji iš anksto buvo įspėti teisiamajame posėdyje pradėjus teisminį įrodymų tyrimą (t. 3, b.l. 24).“

Pirmiausia kolegija pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. LR BPK 255 str. 2 d. numato, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Taigi apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad proceso dalyvius įspėjo apie teisę keisti kaltinimus. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas, paklausęs, ar kaltinamieji supranta jiems pareikštą kaltinimą, tiesiog pranešė, kad nutaria įspėti proceso dalyvius apie teismo teisę keisti kaltinimą baudžiamojoje byloje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, kad jam būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Šiuo atveju buvo pažeista teisė nuteistųjų į gynybą. Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos argumentams tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo išsakyti. (2K-7-228/2008) Nuteistajam tokios galimybės nebuvo sudarytos. Kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas sutinkamai su BPK 255 str. 2 d. nuostatomis, įspėjęs apie galimybę keisti kaltinimą, nesilaikė BPK 256 str. 2 d. nuostatų ir neinformavo kaltinamųjų į kokį konkretų sunkesnį kaltinimą ketina perkvalifikuoti jų veiką.

Be to, kolegija pažymi, jog už tai, kad V. S. veiką padarė viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. Todėl papildomai veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., kvalifikuoti pagal 2 d. 8 p., kad veikė iš chuliganiškų paskatų, nėra būtinybės.

Skunde taip pat nuteistasis nurodo, kad pažeisti baudžiamojo proceso terminai, reglamentuojantys ikiteisminį tyrimą, jo užbaigimą. Kolegija pripažįsta, kad pažeidimai yra, tačiau jie yra ne esminiai ir jų ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka neįmanoma. Be to, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi betarpiškai teisiamajame posėdyje apklaustų proceso dalyvių parodymais. O po ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo buvo atliktas tik vienas veiksmas – atpažinimas su liudytoja R. G..

Perkvalifikavus nuteistojo V. S. veiką į LR BK 138 str. 1 d., atitinkamai skiriama bausmė sankcijoje numatytose ribose. V. S. baustas administracine tvarka, neteistas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. arešto bausmę. Paskirta bausmė bendrintina su bausme, skundžiamu nuosprendžiu skirta už veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. apėmimo būdu. Paliktinas apylinkės teismo sprendimas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Nors nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu neprašo jo veikos perkvalifikuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę švelninti nuteistojo padėtį. Tais pačiais motyvais kaip ir V. S., K. G. veika iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į LR BK 138 str. 1 d. Kolegija, skirdama bausmę, įvertina tai, kad jis baustas administracine tvarka, neteistas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. G. arešto bausmę.

V. S. ir K. G. pagal BK 138 str. 1 d. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė apėmimo būdu bendrintina su bausme, skundžiamu nuosprendžiu skirta už veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.. Taip pat paliktinas apylinkės teismo sprendimas atidėti paskirtos bausmės vykdymą kiekvieno nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis V. S. skunde taip pat nurodo, kad teismas tik iš jo išieškojo nukentėjusiojo naudai turtinę ir neturtinę žalą. Kolegija pažymi, kad apie tai apylinkės teismas išsamiai pasisakė nuosprendyje. Apylinkės teisme nukentėjęs A. V. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinį reiškia tik V. S. (nes su K. G. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo) prašydamas iš pastarojo priteisti 500 Lt turtinės žalos, 2500 Lt neturtinės žalos, be to, 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nusikalstamų V. S. veiksmų nukentėjęs A. V. patyrė viešą pažeminimą ir stiprų stresą, o dėl atliktos akies operacijos ir vėlesnio gydymosi laikotarpio - įprastinio gyvenimo dezorganizaciją, be to, iki šiol jaučia nerimą dėl regėjimo ateityje. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 500 Lt sumoje taip pat tenkintinas pagrįstai. Nukentėjęs A. V. pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Tai apmokėjimo kvitai už pirktus vaistus (74,80 Lt), kontaktinį lęšį (32,50) , akinius, be to, pažymos apie nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas (274,19 Lt). Taip pat, turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu sugadintų drabužių vertė (iš viso 377Lt), nusikaltimo metu sulaužytų akinių vertė (350 Lt), vietoj jų pirktų naujų akinių vertė (120 Lt). Nukentėjusiojo A. V. turėtos 1000 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos LR BPK 104 str. 2 d. pagrindu apylinkės teismo teisėtai ir pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis (tokios išlaidos įrodytos 2011-06-15 pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 548249) ir, LR BPK 105 str.1 d. pagrindu, priteistos iš V. S. toje apimtyje, kurioje buvo reiškiamas toks prašymas, tai yra 500 Lt sumoje. Apeliacinio skundo argumentas, kad kvitas nepasirašytas, negali būti pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Skundu nuteistasis prašo jo atžvilgiu panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. V.. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismui pateikė susitaikymo su A. V. sutartį, nuoširdžiai pripažino savo kaltę, atsiprašė, nukentėjusysis atleido, susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 254 str. numatyta, kad byla nutraukiama, kai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 38 str. 1 d. numato keturias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji atleidimo sąlyga reikalauja, kad asmuo prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Būtent toks prisipažinimas vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Nors K. G. skunde nurodo, kad jis pripažino kaltę, tačiau akivazidu, kad jis kaltu prisipažino tik iš dalies. Tame pačiame skunde nuteistasis jau bando perkelti atsakomybę nuo savęs ir nurodo, kad galimai jis netinkamai įvertino situaciją, nukentėjusiojo elgesį, bet jis ir pats patyrė fizinį smurtą, jam buvo sužalotos lūpos. Nuteistojo deklaratyvūs teiginiai vertintini kritiškai, prisipažinimas nėra nuoširdus, yra tik bandymas sušvelninti savo teisinę padėtį. Taigi nesant bent vienai iš būtinų sąlygų, atleidimas susitaikius negalimas.

Kolegija jau pasisakė dėl K. G. veikos perkvalifikavimo iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į 138 str. 1 d., atsakydama į nuteistojo V. S. skundo argumentus, todėl pakartotinai nepasisako.

Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito, nukentėjusysis A. V. sumokėjo advokatei L. S. 200 Lt atstovavimo išlaidų. Tą patvirtina ir atstovavimo sutartis. (T. 3 b.l. 127) Iš Vilniaus apygardos teismui pateikto susitarimo tarp K. G. ir A. V., K. G. įsipareigojo sumokėti A. V. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apygardos teisme iki 2012-02-11, tačiau byloje jokių duomenų, kad nuteistasis būtų sumokėjęs, nėra. Tokiu būdu nukentėjusiojo A. V. turėtos 200 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos LR BPK 104 str. 2 d. pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistųjų K. G. ir V. S. solidariai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-20 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

P. V. S. kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu skirtą bausmę subendrinti su 2011-06-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 284 str. 1 d. skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. S. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pripažinti K. G. kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu skirtą bausmę subendrinti su 2011-06-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu K. G. pagal BK 284 str. 1 d. skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę K. G. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Priteisti iš nuteistųjų V. S. ir K. G. solidariai 200 Lt (du šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų A. V. naudai.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.